Sureagavo Europos kraštutiniai dešinieji
 
Europos kraštutinių dešiniųjų aktyvistai teigia, kad sprendimu uždrausti mėsos reklamą siekiama įsiteikti musulmonams.
 
Portugalijos kraštinių dešiniųjų partijos „Chega“ lyderis Andre Ventura socialiniame tinkle „X“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame reaguoja į antraštę, kad Amsterdamas uždraudė tokią reklamą visose viešose erdvėse, ir teigė, kad tai įrodymas, esą Europa ritasi į beprotybę.
 
„Prašau, pažiūrėkite kokį beprotybės lygį pasiekėme, ir tai vyksta Europoje, – vaizdo įraše sakė A.Ventura. – Mėsos reklama, bet kokios rūšies mėsa, yra draudžiama viešose vietose, nes musulmonai jaučiasi įžeisti, nes jie neva nevalgo mėsos ir nenori, kad kas nors kitas valgytų mėsą ar matytų mėsos reklamą. Tai vyksta Europoje. Jei laiku to nesustabdysime, tai suės mus gyvus, mus išnaikins. Atsibuskite. Tai vyksta Olandijoje, bet netrukus taip bus ir čia, Portugalijoje. Atsibuskite.“
 
Pirmoji sostinė
 
Nors Amsterdamas iš tiesų uždraudė mėsos reklamą, tai neturi nieko bendra su musulmonų įžeidinėjimu.
 
Gegužės 1 dieną šis miestas tapo pirmąja sostine pasaulyje, uždraudusia viešą mėsos, taip pat ir iškastinio kuro reklamą, kartu atsisakant oro linijų, kruizų, mėsos ir kitų produktų reklamos.
 
Šis žingsnis buvo žengtas, siekiant suderinti Amsterdamo politiką su vietos valdžios aplinkosaugos tikslais, kurie apima sostinės anglies dvideginio neutralizavimą iki 2050 metų ir mėsos suvartojimo sumažinimą perpus per tą patį laikotarpį.
 
Amsterdamo savivaldybės patvirtintame tekste teigiama, kad iškastinio kuro ir mėsos produktų reklama normalizuoja tokį gyvenimo būdą, kai sunaudojama per daug anglies dioksido, kas yra nesuderinama su tikslais dėl klimato kaitos reguliavimo. Tekste apie islamą nėra užsimenama.
 
Nors Amsterdamas tapo pirmąja sostine pasaulyje, uždraudusia mėsos ir iškastinio kuro reklamą, tai ne pirmasis miestas net pačiuose Nyderlanduose.
 
Harlemas buvo pirmasis miestas pasaulyje, kuris tą padarė – draudimas įsigaliojo 2024-aisiais. Nuo to laiko jo pavyzdžiu pasekė ir kiti Nyderlandų miestai. Tokie miestai kaip Haga ir Stokholmas Švedijoje, Ženeva Šveicarijoje ir Bristolis Jungtinėje Karalystėje taip pat griežtai apribojo arba visiškai uždraudė iškastinio kuro reklamą.
 
Draudimas sulaukia daug kritikos
 
Toli gražu ne visi patenkinti Amsterdamo sprendimu. Įmonės skundžiasi prastu pelnu. Didžiausias pasaulyje lauko reklamos operatorius ,,JCDecaux“ bandė agituoti prieš Amsterdamo draudimą, perspėdama apie „toli siekiančias finansines ir teisines pasekmes“, praneša aplinkosaugos leidinys „DeSmaug“. Konservatyvūs Nyderlandų politikai taip pat kritikavo šią politiką dėl laisvių ribojimo.
 
Nyderlandų kelionių pramonės grupės neseniai pateikė ieškinį Hagos teismui, teigdamos, kad 2024 metais priimtas draudimas pažeidė žodžio laisvę, prieštaravo ES prekybos teisei ir viršijo miesto įgaliojimus.
 
Nyderlandų teismas atmetė šiuos argumentus ir patvirtino draudimą, nuspręsdamas, kad komercinė reklama nepatenka į konstitucinės žodžio laisvės apsaugos ribas, kad klimato ir sveikatos tikslai pateisina reklamos apribojimus ir kad reklamuotojų interesai tiesiog nenusveria bendrųjų piliečių sveikatos interesų.
 
Tokia politika turi apribojimų. Amsterdamo draudimas, įsigaliojęs gegužės 1-ąją, taikomas visai reklamai miesto kontroliuojamoje infrastruktūroje. Tai apima 1 350 autobusų stotelių reklamų, 225 ekranus metro stotyse ir 470 atskirai stovinčių, dažnai su foniniu apšvietimu, ekranų, kurie iškyla ant šaligatvių.
 
Parduotuvių savininkai, remiantis miesto tarybos politikos dokumentu, vis dar gali ribotai reklamuoti produktus už savo patalpų ribų. Taip pat reklamai paliekamos skaitmeninės erdvės, kuriose šiais laikais parodoma daugiausiai reklamos.
 
Kiti kritikavo draudimą kaip grynai simbolinę politiką. Ekspertų teigimu, vien reklamos uždraudimas nieko nepakeis. Tačiau Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, pasaulyje pirmaujanti klimato mokslininkų organizacija, apskaičiavo, kad vartotojų įpročių ir gyvenimo būdo pokyčiai iki 2050 metų galėtų sumažinti pasaulinį išmetamųjų teršalų kiekį 40-70 procentų. Žmonėms tereikia tinkamos politikos, infrastruktūros ir technologijų, kurios palengvintų šiuos pokyčius.
 
„Tai iš tiesų intervencijų paketas, kuris kartu gali pakeisti šias anglies dioksido daug išskiriančias socialines normas, – teigė Amsterdamo universiteto tvarumo ir rinkodaros profesorius Janas Willemas Bolderdijkas. – Ir šie iškastinio kuro reklamos draudimai yra tik viena iš būtinų priemonių.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!