Rinksis tarp vaistų ir paslaugų?
 
Gydymo įstaigoms signalizuojant apie neapmokamas viršsutartines paslaugas, gegužės vienuoliktąją sušauktas neeilinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis. Per pirmąjį ketvirtį įstaigos savo sutartinius įsipareigojimus viršijo net 41 mln. eurų.
 
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė patikino, kad situacija valdoma, o trūkstamos lėšos jau numatytos: 20 mln. eurų planuojama skirti iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, likusią sumą – iš PSDF rezervo.
 
Išgirdusi apie vidinius resursus, sunerimo Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė: „Ar tai nebus vaistų, inovatyvių vaistų eilutės sąskaita? Ar nebus paimama iš vienur, kad padengtų kitur? Jau šiandien turime 30,9 milijono eurų vaistų, laukiančių finansavimo, kad būtų kompensuojami. Nesinorėtų atsidurti situacijoje, kad paskui vaistams pritrūks.“
 
VLK direktorius Gytis Bendorius ramino: vaistams šiemet skiriama rekordinė PSDF dalis – devyniolika procentų viso fondo, tokios proporcijos niekada anksčiau nebuvo, o iš rezervinio sąrašo įtraukti tie vaistai, kuriuos numato įstatymai. Vis dėlto pripažino esant „sunkią etinę dilemą“: jei tektų rinktis tarp naujo vaisto kompensavimo ir apmokėjimo už insulto ar traumų gydymą, pirmenybė atitektų paslaugoms.
 
„Pagal įstatymus galime šiemet vaistų naujų ir nebeįtraukinėti. Įtraukti naujai sukurtą vaistą, bet nesumokėti už daugybines traumas arba insulto gydymą? Čia yra sunki etinė dilema ir aišku, kad jeigu ją teks spręsti, tada kažkokiu būdu tarsimės. Bet taip, gali nutikti, kad vietoj vieno kito naujo vaisto išleisime pinigus rimtoms paslaugoms apmokėti.“
 
„Tai bus perskirstomas PSDF biudžetas? Jūs atidarysite PSDF biudžetą?“ – tikslinosi J.Smilgaitė.
 
„Naudosime vidines ekonomijas taip, kaip leidžiama per rezervą. Jeigu reikės, tada tikslintume ir biudžetą, bet šiuo metu biudžeto tikslinti neketiname“, – tiesiai neatsakė G.Bendorius.
 
Dvylika preparatų įstrigo rezerve
 

Pacientų organizacijų vardu kalbėjusi asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė komitetui pateikė kelių pacientų organizacijų raštą ir atkreipė dėmesį į rezerviniame sąraše likusius vaistus: „Šiuo metu penki tūkstančiai pacientų laukia gydymo. Jiems jau yra suteiktos paslaugos ir reikalingas gyvybiškai svarbus gydymas. Tai dvylika preparatų, kurie buvo vertinti daugiau nei dvejus metus ir pakliuvo į rezervinį sąrašą – ir toliau pacientai laukia. Tos lėšos, kurios vaistų eilutėje atrodo kaip sutaupymas, niekaip negali susikaupti, nes inovatyvių vaistų poreikis yra begalinis.“

 
Lietuva, anot I.Drėgvienės, per pastaruosius dvejus metus pagaliau pakilo iš paskutinės vietos Europoje pagal inovatyvių vaistų prieinamumą – iškart per penkias pozicijas. 2025-aisiais priimta penkiasdešimt teigiamų kompensavimo sprendimų, trisdešimt devyni vaistai realiai įtraukti į sąrašus. Bet iki Europos vidurkio dar toli, o rezerviniame sąraše likusių dvylikos preparatų likimas priklauso nuo to, ar bus rastos lėšos.
 
„Labai norėčiau, kad Ligonių kasa, Finansų ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija atsakingai į tai žiūrėtų ir planuodamos kitų metų biudžetą planuotų ir vaistus, kurie yra rezerviniame sąraše, nes dabar tai nėra planuojama“, – kalbėjo I.Drėgvienė.
 
Trūksta trisdešimt vieno milijono
 
Praėjus dviem dienoms, gegužės 13-ąją, eiliniame komiteto posėdyje viceministras Daniel Naumovas pristatė bendrą vaistų prieinamumo situaciją.
 
Pasak viceministro, per pastaruosius penkerius metus PSDF išlaidos kompensuojamiesiems vaistams padvigubėjo – nuo 324,8 mln. eurų 2020-aisiais iki 652,2 mln. šiemet. Vien onkologiniams vaistams skiriama suma per tą patį laikotarpį išaugo du su puse karto. Pagreitėjo ir vertinimas: laikas nuo farmacijos kompanijos paraiškos iki kompensavimo sprendimo per metus sutrumpėjo 62 dienomis. Šį pavasarį į kompensuojamų vaistų sąrašą iš rezervo perkelta vaistų už daugiau nei 20 mln. eurų.
 
Bet sąraše dar laukia dvylika preparatų. Jiems trūksta 31 mln. eurų.
 

„Jeigu pradedi kompensuoti vaistą, kompensuoji ne vienus metus – kompensuoji visą laiką. Su metais suma auga, nes pacientų daugėja, gydytojai labiau susipažįsta su vaistais, ir mes suprantame, kad kitais metais ta suma jau padidės, kartais ir dvigubai. Tai reiškia, tą sumą kiekvienais metais turime rezervuoti“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.

 
Pavadino miskomunikacija
 
Netrukus Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos politikos darbo grupės vadovė Rūta Karpičiūtė priminė klausimą, į kurį atsakymo nesulaukė gegužės 11-ąją.
 
„Dėl PSDF biudžeto planavimo ir panaudojimo nenuraminote, gerbiamas viceministre. Sakydama „nenuraminote“, turiu omenyje praėjusios savaitės Sveikatos reikalų komiteto diskusijas dėl tų sutaupytų dvidešimties milijonų... Nei tada, nei dabar mes, pacientų ir industrijos vardu klausantys dalyviai, aiškių atsakymų neišgirdome. Tai kaip vis dėlto bus patenkintas trisdešimt vieno milijono eurų poreikis rezerviniame vaistų sąraše esantiems vaistams?“
 
R.Karpičiūtė priminė, kad tie vaistai jau praėjo visus vertinimo etapus – ministerija patvirtino, kad jie tinkami, reikalingi, atitinka ir kainodaros, ir efektyvumo reikalavimus.
 

„Vaistams suplanuotos ir patvirtintos to paties Seimo lėšos negali būti laikomos laisvomis kitoms problemoms spręsti. Kai lėšos neišnaudojamos ne todėl, kad neliko poreikio, o todėl, kad jos buvo netiksliai suplanuotos ar panaudotos, tai nėra jokia vidinė ekonomija“, – sako Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos politikos darbo grupės vadovė Rūta Karpičiūtė.

 
„Dėl dvidešimt milijonų. Tai tikrai buvo miskomunikacija, – ministrės žodžius paneigė D.Naumovas, – neteisingai suformuluotas sakinys dėl dvidešimties milijonų, kad buvo sutaupyta iš vaistų eilutės. Tai nėra tiesa. Mes matome, kad poreikis yra ir ten jokio sutaupymo nėra.“
 
Pasak viceministro, tariamas „sutaupymas“ iš tiesų yra sutartinis lėšų grąžinimas metų pradžioje: farmacijos kompanijos grąžina pinigus už pernai daugiau kompensuotus vaistus, nei numatyta sutartyse.
 
Visgi iš kur atsiras 31 mln. eurų, D.Naumovas nepaaiškino. Trečiąjį ketvirtį rezervinis sąrašas bus peržiūrėtas, ir iš jo perkelta tiek vaistų, kiek leis tuo metu PSDF biudžete likusi nepanaudota suma.
 
„Mes žiūrime, kiek neišleista. Yra penki milijonai, vadinasi, du arba tris vaistus galime praleisti“, – sakė jis.
 
Siūlo atskirti vaistų eilutę
 
J.Smilgaitė teigė, kad ta pati problema kartojasi kasmet – rezerviniame sąraše esantys inovatyvūs vaistai finansuojami tik tuo atveju, jei PSDF biudžete metų pabaigoje lieka nepanaudotų lėšų. „Planuojant kitų metų biudžetą reikėtų numatyti atskirą eilutę inovatyviems vaistams iš rezervo, kad nepasikartotų tai, kas iškilo praėjusią savaitę. Visą laiką inovatyviems vaistams sakoma: „jeigu liks pinigų“, tačiau jų nelieka“, – kalbėjo ji.
 
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos atstovė Neringa Čiakienė pabrėžė ir kitą problemą – pacientų organizacijos iki šiol beveik nedalyvauja sprendžiant, kuriems vaistams turi būti teikiamas prioritetas: „Matome, kad visi šių metų poreikiai sunkiai atliepiami. Būtina įtraukti į prioritetų paskirstymą pacientų organizacijas, kad nebūtų sprendžiama atskirai nuo tų, kuriems tie vaistai skirti.“
 
D.Naumovas pažadėjo: kai baigsis dabartinės derybos dėl kainos slenksčių, retų ligų ir vaikams skirtų vaistų, į darbotvarkę iškart grįš ir rezervinio sąrašo klausimas.


 
Stabdo biudžetas
 
„Visko finansuoti neįmanoma, – konstatavo finansų viceministras Darius Sadeckas. – Papildomas valstybės biudžeto išlaidų poreikis šiemet siekia septynis milijardus, o pajamos auga tik 1,8 milijardo. Matote tą disproporciją tarp pajamų ir išlaidų poreikio. Turime kalbėti arba apie papildomus pajamų šaltinius, arba apie tai, kaip tas pačias lėšas geriau paskirstyti.“
 
Pasak jo, diskusijos dėl papildomo finansavimo sveikatos sistemai galiausiai vis tiek atsiremia į politinius prioritetus: „Seimas, gavęs projektą, lygiai taip pat gali teikti siūlymą daryti perskirstymą iš gydymo į prevenciją. Bet kol kas siūlymas yra tik didinti išlaidas. O iš kur?“
 
Sprendimas – vartoti racionaliau
 
Skirtingą perspektyvą pasiūlė Lygiagretaus importo asociacijos vadovas Donatas Parulis. Anot jo, kalbėti reikia ne apie tai, kaip rasti papildomų pinigų, o kaip racionaliau valdyti esamus.
 
Anot D.Parulio, apie šimtas tūkstančių lėtinėmis ligomis sergančių pacientų jau dabar naudojasi priemokų krepšelio principu, leidžiančiu racionaliau naudoti lėšas. Tuo pat metu apie keturis šimtus tūkstančių pacientų vaistus gauna nemokamai – ir būtent ši grupė, anot jo, sukuria neracionalų vartojimą už beveik 31 milijoną eurų – tą pačią sumą, kurios trūksta rezerve laukiantiems vaistams.
 
„Norėtume padaryti spaudimą, kad efektyviau lėšos būtų naudojamos, – posėdyje sakė D.Parulis. – Priemokų krepšelio principas, taikomas visiems pacientams, kuriems priemokos yra kompensuojamos, leistų valstybei jau nuo liepos pirmos dienos sutaupyti iki dešimties milijonų. Remiantis skandinavų praktika ir netiesioginės konkurencijos nauda – net iki dvidešimties milijonų. Tas lėšas galima būtų skirti tam, kad vaistai greičiau pasiektų pacientus iš rezervo sąrašo.“
 
D.Naumovas tokią idėją įvertino skeptiškai. Panaši iniciatyva, anot jo, buvo bandyta 2018-aisiais ir „blogai baigėsi“.
 
„Jeigu žiūrėsime tik į skaičius, mes mielai norėtume padaryti, kad būtų kompensuojami tik pigiausi vaistai. Bet ar mūsų visuomenė yra pakankamai subrendusi? Galbūt dabar, po aštuonerių metų, mūsų visuomenė yra labiau subrendusi, bet aš galvočiau, kad dar nepakankamai esame toj stadijoj kaip, tarkime, Skandinavijos šalys.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!