Žuvo pramogaudama
 
Kaip praneša žiniasklaida, nelaimė įvyko Kauno rajone, Ringauduose, mažametei mergaitei iškritus iš batuto, kuriame tuo metu šokinėjo keli vaikai. Skaudus sutapimas – tądien Lietuva minėjo Mamos dieną.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė, dalyvavusi mergaitės laidotuvėse, žodžius rinko sunkiai: „Nepratrūkti padėjo tai, kad nuvažiavau su dukra – turėjau laikytis. Bet tai yra tragedija – vaikas žuvo pramogaudamas. Nepaprastai gaila šeimos. Didžiausia jiems užuojauta“, – sakė ji.

---

Traumų, susijusių su batutų naudojimu, statistika: 
 

	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	2021	2022	2023	2024	2025
Iš viso	19	47	159	152	320	372	348	490	758	942	913	868

---

Pastūmėjo asmeninė patirtis
 
Parlamentarė priminė, kad apie batutų keliamus pavojus Seime kalbėta užpernai inicijuotoje diskusijoje. Tąkart impulsą surengti tarpinstitucinį pasitarimą davė kita nelaimė. Tuometinės vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sūnus, šokinėdamas ant batuto per gimtadienį, sunkiai susižalojo – lūžo ranka, buvo pažeista arterija, berniukas dvi paras praleido reanimacijoje, jam buvo atliktos dvi operacijos.
 
„Agnė spėja, kad buvo tiesiog nekokybiškas batutas, dėl to atsitiko nelaimė. Laimei, berniuko ranka sugijo“, – užpernykštį atvejį prisiminė J.Sejonienė.
 
Tuometinis sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius diskusijoje teigė, kad 2014 metais Lietuvoje fiksuota vos 19 batutų traumų per metus, o 2023 metais – jau beveik tūkstantis.
 
Santaros klinikų vaikų ortopedas traumatologas Šarūnas Bernotas atskleidė, kad per parą priimama apie dešimt sužalotų vaikų, savaitgaliais – iki 25. Lūžta rankos, kojos, patiriamos minkštųjų audinių traumos, neretai prireikia operacijų ir ilgos reabilitacijos.
 
„Tai yra vienareikšmiškai nesaugi laisvalaikio leidimo forma, – tuomet konstatavo ir Klaipėdos vaikų ortopedas traumatologas Mindaugas Gružauskas. – Šokinėjimas ant batuto turbūt yra atskira akrobatikos šaka, reikalaujanti specialaus fizinio pasirengimo bei įgūdžių.“
 
Skundų sulaukia retai
 
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) traumų statistikos nekaupia, tačiau, kaip „Lietuvos sveikatai“ patikslino tarnybos direktorė Goda Aleksaitė, augantys skaičiai kelia susirūpinimą, ypač jei jie susiję su nesaugiu produktu ar nesaugia paslauga. Apie nelaimingus atsitikimus tarnyba dažniausiai sužino iš viešosios erdvės ir prireikus organizuoja patikrinimus.
 
„Pernai balandžio-birželio mėnesiais kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru atlikome šešis batutų parkų patikrinimus. Neatitikimai dėl saugos reikalavimų buvo nustatyti dviejuose batutų parkuose – jiems uždrausta teikti paslaugas, kol nepašalins trūkumų“, – komentuoja G.Aleksaitė.
 
Vartotojų skundų dėl galimai nesaugių batutų ar su jais susijusių paslaugų tarnyba sulaukia itin retai. Patikrinusi viešai nuskambėjusius atvejus, tarnyba dažniausiai prieina prie tos pačios išvados: „Paaiškėja, jog traumos įvyksta ne dėl nesaugaus produkto ar nesaugios paslaugos, o dėl to, kad nebuvo laikomasi instrukcijų ir saugos įspėjimų“, – teigia G.Aleksaitė.
 
Tarnyba mano, kad reguliavimo keisti nereikia. Batutai, kaip ir visos prekės, turi atitikti Europos Sąjungos bei nacionalinius saugos reikalavimus, standartus ir higienos normas, o vaikams skirtiems gaminiams jie dar griežtesni.
 
„Manytume, jog batutų ir su jais susijusių paslaugų saugos reglamentavimas yra pakankamas. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tinkamą jo vykdymą. Verslininkas privalo laikytis pareigos tinkamai informuoti vartotoją apie prekę ar paslaugą ir saugų jos naudojimą, o vartotojas privalo susipažinti su pateikta informacija ir jos laikytis“, – pabrėžia direktorė.
 
Atsakomybė tenka artimiesiems
 
Tarnybos pozicijai antrina ir parlamentarė J.Sejonienė. Ji primena: pagrindinė atsakomybė tenka vartotojams.
 
„Kol tarnybos negauna skundų, neplaniniams patikrinimams tiesiog nėra resursų. O planiniams reikia, kad būtų kokios nors indikacijos. Ir čia kalbame apie viešuosius objektus, o ne apie privačiuose kiemuose stovinčius batutus, – sako J.Sejonienė. – Aš apeliuočiau į artimųjų atsakomybę – nesvarbu, ar tai yra nuomojamas, ar privatus batutas. Vaikai linkę dūkti, todėl svarbu, kad batutas būtų saugus. Ar yra visos apsaugos, ar užtraukti užtrauktukai – tai vis dėlto yra suaugusių žmonių atsakomybė.“
 
Užpernai M.Gružauskas pastebėjo, kad visiškai saugi pramoga ant batuto neegzistuoja: „Tikrai 100 procentų neapsaugo net apsaugos – nors jos paprastai niekada ir nenaudojamos“, – sakė jis.

---

 
Mini interviu
 
Ortopedė traumatologė Viktorija Opolskienė:
 
- Ar jau prasidėjo „batutų“ sezonas?
 
- Tikrai jaučiame. Vos tik atšyla orai ir vaikai daugiau laiko praleidžia lauke, traumų po šokinėjimo ant batutų iškart padaugėja. Į priėmimą atvyksta ne tik vaikai, bet ir suaugusieji – ypač savaitgaliais ar po šeimos švenčių, kai batutai tampa viena pagrindinių pramogų.
 
- Kokios traumos pasitaiko dažniausiai?
 
- Vaikams nustatome čiurnų patempimus, sumušimus. Gana tipiški dilbio, riešo ar alkūnės lūžiai – griūdami jie refleksiškai remiasi rankomis. Mažesniems vaikams kartais pažeidžiamos ir kaulų augimo zonos. Pasitaiko ir rimtesnių stuburo ar kaklo traumų, ypač po nesėkmingų triukų. Suaugusieji dažniau patiria kelio raiščių, meniskų pažeidimus, Achilo sausgyslės traumas, nugaros skausmus po nesėkmingo nusileidimo. Daug traumų įvyksta, kai žmogus praranda pusiausvyrą arba nusileidžia ant vienos kojos.
Noriu atkreipti dėmesį, kad net iš pirmo žvilgsnio nedidelė trauma kartais palieka pėdsaką. Po raiščių ar sąnarių pažeidimų lieka nestabilumas, pasikartojantys skausmai, jautrumas fiziniam krūviui. Vaikams tam tikri pažeidimai gali išryškėti tik augant. Po galvos traumų kai kuriuos žmones ilgiau vargina galvos skausmai ar koncentracijos sutrikimai.
 
- Kaip atpažinti, kad reikia skubios medicininės pagalbos?
 
- Jei žmogus po kritimo negali atsistoti, priminti kojos, pajudinti rankos, jaučia stiprų skausmą ar matomas didelis tinimas – nedelskite. Ypač rimtai vertiname galvos, kaklo ir nugaros traumas. Jei žmogų pykina, svaigsta galva, jis tampa mieguistas ar sutrinka orientacija – kreipkitės į gydytojus kuo greičiau.
 
- Kokios situacijos batute ženkliai padidina traumų riziką?
 
- Pavojingiausia – kai viename batute vienu metu šokinėja keli žmonės. Mažesnį vaiką gali stipriai išmesti sunkesnio žmogaus sukeltas atšokimas. Labai rizikingi salto ar triukai, ypač jei žmogus tam nepasiruošęs. Rizika didėja ir tada, kai vaikai paliekami be priežiūros arba naudojami seni, techniškai netvarkingi batutai.
Taisyklė paprasta: kuo mažiau žmonių viename batute ir kuo daugiau suaugusiųjų dėmesio. Net atrodanti nekalta pramoga gali baigtis rimta trauma.

---

 
Verta žinoti

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrius primena:
Saugiausia – visai nešokinėti. Jei nusprendėte rizikuoti:
Šokinėkite po vieną.
Jokių akrobatinių triukų.
Naudokite stabilų batutą su apsauginiu tinklu.
Nepalikite šokinėjančio vaiko be priežiūros.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!