Pacientas – komandos lyderis
 
Iš praėjusią savaitę MRU vykusios mokslinės-praktinės konferencijos „Sveikatos sistemos vystymo perspektyvos“ diskusijos dalyviai išėjo nešini žinute – šiuolaikinės reformos turi būti orientuotos ne tik į institucijų veiklą ar procesų efektyvumą, bet pirmiausia į pacientui kuriamą vertę. Pacientas nebegali likti pasyvus sistemos stebėtojas.
 
MRU mokslininkių Ilonos Ogurcovos, prof. dr. Danguolės Jankauskienės ir prof. dr. Birutės Mockevičienės atliktas pacientų nuomonės tyrimas atskleidė, kad jiems svarbus ne tik profesionalumas, bet ir empatija, dėmesys, bendradarbiavimas bei įsiklausymas. Net 76 proc. respondentų kaip itin svarbius įvardijo kompetentingą gydytoją ir pagarbų bendravimą, o 66 proc. akcentavo savo nuomonės įtraukimą į sprendimų priėmimą. Beveik pusė apklaustųjų pabrėžė, kad jiems itin svarbus gydymo įstaigų ir specialistų bendradarbiavimas bei paslaugų koordinavimas.
 
Pirminė grandis tampa koordinatoriais
 
Didelis dėmesys konferencijoje skirtas pacientų aptarnavimo ir pirminės sveikatos priežiūros standartui. Pastarasis jau diegiamas Vilniaus miesto gydymo įstaigose. Standarto tikslas – užtikrinti vieningą, pagarbų, kokybišką ir pacientui suprantamą paslaugų teikimą.
 
Standarto autoriai – Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė su komanda – aiškina, jog diegiamas standartas apima ne tik medicininius procesus, bet ir komunikaciją, emocinį saugumą, aplinkos pritaikymą, darbuotojų elgesį bei pacientų informavimą.
 
Antakalnio poliklinikos direktorės Audronės Juodaitės-Račkauskienės pristatytas registratūros darbo modelis atskleidė, kaip procesų optimizavimas ir skaitmenizacija gali realiai pagerinti paslaugų prieinamumą pacientams. Po registratūros veiklos pertvarkos neatsilieptų skambučių dalis sumažėjo nuo 13,8 proc. iki 9,2 proc., o 98 proc. pacientų perskambinama per 30 minučių.
 
Sveikatos vadybininkas – būtina nauja grandis

Viena svarbiausių konferencijos diskusijų temų tapo augantis sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ir būtinybė iš esmės keisti darbo organizavimo modelį sveikatos sistemoje.
 
Vieną galimų sprendimų pristatė MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanė mokslui prof. dr. Natalja Istomina: užtikrinti paciento kelio koordinavimą, analizuoti ir valdyti duomenis, organizuoti paslaugų tęstinumą, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei padėti pacientui orientuotis sudėtingoje sveikatos sistemoje padėtų sveikatos vadybininkas. Gydytojams ir slaugytojams jis leistų daugiau dėmesio skirti klinikiniam darbui, pacientų priežiūrai ir kokybiškam bendravimui.
 
Inovacijos jau keičia ligonines
 
Ligoninių bei ambulatorinių įstaigų veiklą keičia dirbtinis intelektas, automatizacija, skaitmeninės sistemos ir robotizacija. Kaip konferencijoje akcentavo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus, šiuolaikinė gydymo įstaiga nebegali būti valdoma vien pagal suteiktų paslaugų kiekį ar užimtų lovų skaičių – pagrindiniu sveikatos sistemos efektyvumo kriterijumi turi tapti pacientui sukuriama vertė, gydymo rezultatai ir žmogaus patirtis viso gydymo proceso metu.
 
Skaitmeninės sveikatos technologijos padeda gerinti paslaugų prieinamumą, stiprina pacientų įsitraukimą, leidžia užtikrinti geresnį gydymo tęstinumą bei saugumą. Vis dėlto technologijos neturi pakeisti žmogaus santykio su pacientu – jos turi mažinti administracinę naštą ir suteikti daugiau laiko tiesioginiam bendravimui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!