„Dėl Nacionalinio vėžio instituto ateities šiuo metu vyksta diskusijos. Ieškome galimybės jį įtraukti į Vilniaus universiteto sudėtį“, – apie planuojamus pokyčius kalba Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius doc. Valdas Pečeliūnas. Kadangi neišvengiamai reikės judinti institutą ginantį įstatymą, vadovas neabejoja, jog pasipils neigiamų komentarų lavina. Kritiką atlaikyti, sako, yra pasiruošęs.
„Pernykščiai NVI rezultatai dalininkams pristatyti, gavome teigiamą veiklos vertinimo ataskaitą. Tad Vėžio instituto veiklos jungimą prie Vilniaus universiteto suinteresuotosios pusės priima kaip gerą ženklą“, – sako Nacionalinio vėžio instituto ir Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. Valdas Pečeliūnas.
- Užkulisiuose kalbama, kad ketinate išjudinti NVI įstatymą, kuris užtikrina įstaigos autonomiją.
- Dėl NVI ateities šiuo metu vyksta diskusija. Ieškome galimybės NVI įtraukti į Vilniaus universiteto sudėtį. Sprendimai pakeliui. Siekiame, kiek įmanoma labiau padidinti onkologijos mokslo srities plėtrą, maksimaliai išlaikant jos autonomiją ir kartu laimint visas Vilniaus universiteto galimybes. Sukonsolidavus veiklas, atsiveria didesnės perspektyvos.
- Kokios?
- Būkime realistai – Lietuva Europos kontekste yra maža šalis. Dėl to mums kyla reikšmingų iššūkių pritraukiant klinikinius tyrimus, finansavimą. Būdami maža šalis iš užsakovų gauname gerokai mažiau dėmesio, o kai jie pamato, kad toje mažoje šalyje fragmentacija yra ir miestų viduje, potencialiems partneriams tai neatrodo patraukliai. Būdami stambesni, būtume vertinami rimčiau ir taip padidintume bendradarbiavimo galimybes.
- Kažin, ar bus taip paprasta – reikės Seime nulaužti įstatymą.
- Įstatymų apeidinėti neplanuojame. Laikomės to griežtai. Jei judėsime į priekį, turėsime svarstyti apie NVI įstatymo keitimą. Pastarasis apibrėžia valstybinio mokslo instituto veiklą. Šiuo metu NVI veikla atitinka teisės aktų numatytus uždavinius ir reikalavimus. Kyla klausimas dėl įstatymo keitimo. Nors galutinio sprendimo dar nėra, bet jei NVI būtų inkorporuojamas į Vilniaus universitetą, tokiu atveju neabejotinai Seime reikėtų priimti sprendimą dėl jo keitimo.
- Nebijote sulaukti neigiamos visuomenės reakcijos? Prieš kelerius metus NVI jungiant arba, kaip jūs vadinate, konsoliduojant prie Santaros klinikų, sulaukėte daug kritikos iš nevyriausybinių organizacijų.
- Neabejotinai to laukiame ir dabar. Tiesą sakant, nebijau. Diskusija suteikia minčių ir atveria tam tikrų naujų galimybių, į procesą įtraukia daugiau žmonių. Šiuo metu su oponentais dėl Vėžio instituto viename ar kitame formate tenka pasikalbėti. Kai vykdėme Vėžio instituto pertvarką, girdėjau daug baimių, kad instituto paslaugų teikimas sugrius, darbuotojai išeis iš darbo. Buvome įsitikinę, kad tokio scenarijaus tikimybė – mikroskopinė. Galiu tik patvirtinti, jog pernai mūsų veikla paslaugų ir kolektyvo apimtimi tik augo, o šių metų pirmasis ketvirtis paslaugų augimą patvirtina. Net per patį konsolidacijos procesą paslaugų skaičius augo, mus paliko tik nedidelė dalis darbuotojų. Iš tūkstančio kolektyvo narių išėjo vos dvidešimt – didžioji dalis jų ir taip būtų išėjusi dėl pensinio amžiaus. Scenarijai, kuriuos mums piešė, neišsipildė.
- Ar pertvarkos procesas jau baigtas galutinai – nekyla sumaišties dėl dviejų atskirai veikiančių įstaigų?
- Iki 2024-ųjų Lietuvoje turėjome valstybinį mokslo institutą – Nacionalinį vėžio institutą, kuriame didžiąja dalimi, per 90 procentų, teikiamų paslaugų buvo sveikatos priežiūros paslaugos, o mokslui tekusi dalis – itin nedidelė. Nacionalinis vėžio institutas, veikęs Santaros klinikų slėnio dalyje, veikė autonomiškai. Būdami kaimynystėje ir veikdami panašioje srityje – onkologijoje, ryšio su Santaros klinikomis turėjome itin nedaug, buvome atskiros institucijos su atskiromis informacinėmis sistemomis. Nutarta veiklas suvienyti. Nuo NVI atskyrus klinikinę sveikatos priežiūros dalį, perkėlėme ją į naujai Santaros klinikose įsteigtą filialą, pavadinę jį Nacionaliniu vėžio centru. Tai – svarbus istorinis sentimentas. Į NVC perkelti ne tik NVI klinikiniai padaliniai, bet ir Santaros klinikų klinikiniai padaliniai ir taip konsoliduota visa Santaros slėnio onkologija. Tuo siekta išvengti paslaugų dubliavimosi, tuščios konkurencijos, sukurti kuo sklandesnį pacientų kelią, geresnį duomenų perdavimą ir paslaugų teikimo efektyvumą. O Valstybinis mokslo institutas – NVI – liko toje pačioje lemtyje, kaip ir buvo, veikia tame pačiame pastate. Siekėme, kad mokslo ir klinikinė dalys tarpusavyje nenutoltų, stengėmės jas išlaikyti kuo arčiau klinikos. Taigi daug darbuotojų dabar dirba dviem darbdaviams – tiek NVC, tiek NVI. Dėlto esame suformavę darbo tvarką, kuri itin gerai veikia Darbo kodekse. Šiuo metu onkologija veikia sveikatos priežiūros srityje, vyksta konsolidavimo procesai, informacinės sistemos sujungimo darbai.
- Mokslinė dalis – NVI – liko veikti atskirai ne šiaip sau. Jos drauge konsoliduoti neleido bent keli galiojantys įstatymai, kuriuos dabar jūs norite pakeisti.
- Mokslo institutas negali veikti sveikatos priežiūros sektoriuje. Konsoliduojant įstaigas, šį klausimą kėlėme pirmiausia – tam buvo
užkurta didelė tarpinstitucinė teisininkų diskusija, kur svarstyta galimybė visą Nacionalinį vėžio institutą, įskaitant ir mokslo dalį, perkelti į Santaros klinikas. Tuomet šiam procesui būtų reikalinga keisti net tris galiojančius įstatymus. Institucijų teisininkų nuomone, tuo metu tai būtų buvę nerealistiška. Dėl to Santaros klinikos klinikinei daliai funkcionuoti įsteigė atskirą filialą, kuris teisiškai ir funkciškai yra autonomiškas. Stengtasi, kad institucijos, kurios veikė vos per vieną gatvelę, ne konkuruotų, nedubliuotų atskirai veikiančių laboratorijų, o resursus sutelktų į vieną vietą.
- Jūsų dalininkus tenkina Nacionalinio vėžio instituto finansinė ataskaita?
- Pernykščiai NVI rezultatai dalininkams pristatyti, gavome teigiamą veiklos vertinimo ataskaitą. Tad Vėžio instituto veiklos jungimą prie Vilniaus universiteto suinteresuotosios pusės priima kaip gerą ženklą. Grėsmės įvertintos. Jau matome konsolidacijos naudas. Mokslo srities konsolidacijos procesus taip pat seksime atidžiai, gynybinėje pozicijoje nestovėsime. Jei bus keliamos grėsmės, apie jas diskutuosime su visomis pusėmis. Jei matysime, kad gali iškilti grėsmių, pasistengsime, kad to nenutiktų.
Dosjė
1999 m. baigė Kauno medicinos universiteto gydomosios medicinos studijas.
2004 m. Kauno medicinos universitete įgijo gydytojo hematologo kvalifikaciją.
Nuo 2004 m. dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Kaulų čiulpų transplantacijos srityje.
Nuo 2005 m Vilniaus universiteto lektorius.
2012-2017 m. Autologinių kamieninių kraujodaros transplantacijų skyriaus vedėjas.
2015 m. Santaros klinikų amiloidozės centro steigėjas, vadovas.
Nuo 2016 m. Šiaurės šalių mielominės ligos tyrimų (angl. NMSG) grupės valdybos narys.
Nuo 2017 m. Imunosupresuotųjų specializuotos pagalbos skyriaus vedėjas.
Nuo 2018 m. Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas ir Lietuvos medikų forumo pirmininkas.
Nuo 2020 m. Vilniaus universiteto docentas.
Nuo 2023 m. NVI vadovas.
Nuo 2024 m. NVC vadovas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!