Dėl smegenų insulto žmogus gali netekti gyvybės, bet gali ir išvengti net mažiausių ligos pasekmių. Svarbiausia kritiniu laiku – per vadinamąją „auksinę valandą“ – pašalinti kraujagyslę užkimšusį trombą.
 
Pagal dabar galiojančią tvarką, insulto ištiktus pacientus turi teisę gydyti tik į insulto klasterį patenkančios gydymo įstaigos, kurios yra penkiose didžiosiose ir penkiose mažosiose apskrityse. Vadinasi, esant įtarimui dėl insulto, GMP brigados pacientus transportuoja ne į artimiausią gydymo įstaigą, o į insulto klasteriui priklausančias ligonines.
 
Vis dėlto mirčių statistika liudija, jog sistema, turinti užtikrinti greitą ir kokybišką insulto diagnostiką bei gydymą, praktikoje nėra pakankamai efektyvi. Remiantis VLK viešai skelbiamais duomenimis, Lietuva pagal mirčių nuo insulto rodiklius Europos vidurkį viršija du kartus. Mūsų vidurkis – 15 proc., kai kitur Europoje – 7,5 proc.



 

Iki gydymo – ilga kelionė per kopas
 
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas aiškina: nors šalyje veikiantis insulto klasterio modelis užtikrina specializuotą pagalbą, tam tikrais atvejais tai pailgina laiką iki gydymo pradžios, ypač regionuose, kur atstumas iki klasterio centro – itin reikšmingas. Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika tvirtina, jog pacientai pas gydytoją dažnai patenka pavėluotai. Kada tiksliai ištiko insultas, nustatyti sunku, kadangi jis gali ištikti ir miegant.
 
Prie gydymo vilkinimo prisideda tai, kad namiškiai pacientą pristato į artimiausią ligoninę, kuri nėra klasterio sudėtyje, todėl įstaiga nei teisės, nei galimybės suteikti pagalbos – atlikti trombolizės arba trombektomijos – neturi. Tada pacientai iš įstaigos yra siunčiami į klasterinę ligoninę. Prasideda ilga kelionė per kopas... Auksinės valandos, per kurias galima išgelbėti pacientą, tirpsta. Prie senkančio laiko prisideda dažnai pavėluotai atvykstanti greitoji, o atstumas iki klasterinės ligoninės – dažnai per ilgas.
 
Kaip aiškina Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos vadovas Donatas Paliulionis, insulto klasterio gydymo sistemoje numatyta, kad insultą patyręs pacientas, t.y. nuo GMP tarnybos ragelio pakėlimo iki jo pristatymo į klasterio centrą, turi atvykti ne ilgiau kaip per valandą. Tačiau į valandą, per kurią reikia nuvažiuoti pas pacientą, suteikti pagalbą ir pristatyti jį į reikiamą gydymo įstaigą, anot jo, vargu bau ar visada galima įtilpti.
 
Plungės rajono meras Audrius Klišonis pateikia gąsdinančią mirčių statistiką: sausio mėnesį rajone dėl insulto mirė 117 pacientų. Kaip aiškinama, skaičių lėmė pavėluotas pervežimas į insulto klasterį Klaipėdoje.
 
„Nuo Plungės iki klasterio Klaipėdoje – pusantros valandos kelio. Kiekviena minutė yra brangi, o insultą patyrusį pacientą dar valandą tenka kažkur vežioti“, – sako R.Mažeika.
 
Insultų klasterio neveiksnumą aktyviai į paviršių keliantis Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius pripažįsta, jog rajone per valandą pas medikus, kaip turėtų, nepatenka apie 80 proc. atvejų. Nuogąstaudamas, kad centralizavus tarnybos paslaugas savivaldybė šiuo klausimu bus bejėgė padėti, meras tikisi stipresnių GMP tarnybos pajėgų. Tačiau bejėgė ir pati GMP.
 

„Dėl insultų klasterio problemą labiausiai kelia Raseiniai. Bet kenčia ne tik jie – kartu ir Molėtai, Zarasai. Insultų klasteriai – daugumos rajonų galvos skausmas. Pacientų su insultais šiuose regionuose nepristatysime greičiau. Galima Raseiniuose pridėti kad ir dvidešimt brigadų, atstumo tarp Raseinių ir Kauno nesumažinsi. Jie yra toliau nuo klasterio centro. Jų atveju reikėtų statyti insulto klasterį kur nors Ariogaloje“, – pastebi GMP tarnybos direktorius Donatas Paliulionis.

 
Užtat GMP tarnybos vadovas giria geroje lokacijoje veikiančią klasterinę Marijampolės ligoninę, į kurią pacientus brigados dažniausiai atgabena laiku. Marijampolės ligoninės direktorius Mantas Čėsna dėl insultų klasterio ramus: „Neturime jokių problemų. Viskas su insultų suvaldymu pas mus yra gerai, komanda dirba sklandžiai, efektyviai. Per valandą tikrai spėjame susitvarkyti. O dar kai išplėtėme Skubios pagalbos skyrių, trombolizes padarome vietoje – reanimacijos brigada atkeliauja į Skubios pagalbos skyrių, ir taip laikas sutrumpėja perpus.“ Vis dėlto pagal Europos mirčių rodiklį Marijampolės ligoninė jį vis tiek viršija du kartus (15,5 proc.).
 
Neperspektyvius pacientus grąžina
 
R.Mažeika tikina, jog matydami, kad pacientui suteikti pagalbą jau yra pavėluota (pavyzdžiui, namiškiai nežino, kada insultas ištiko), paskambinus į klasterinę ligoninę pasitarti, ką daryti toliau, šios tokių pacientų priimti nebenori – toks pacientas laikomas „nebeperspektyviu“. „Nebeperspektyvūs“ pacientai (patyrę gydymo nesėkmę, gydymas suteiktas pavėluotai) iš didžiųjų gydymo centrų sugrąžinami atgal į jį atsiuntusią įstaigą. Ligoninių vadovai kalba be užuolankų – pacientai jiems atvežami tiesiog numirti.
 
„Mums jie parvežami jau leisgyviai. Ir taip daro visos didžiosios ligoninės, kadangi pas juos neurologijos skyriai yra perpildyti, vietų, kur guldyti tokių pacientų, nėra“, – sistemos realijomis dalinasi Raseinių ligoninės direktorius Gintaras Pikūnas.
 
Akmenės rajono ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas sako, kad grąžinami „neperspektyvūs“ pacientai įstaigai augina mirštamumo rodiklius, kadangi mirtys yra suverčiamos jiems.
 
„Oficialiai iš didžiųjų įstaigų mums atveža pacientus neva „baigti gydyti“, bet iš tiesų juos veža čia numirti. Ir taip sau gerina statistiką. Buvo atvejų, kai pacientai pas mus atvežti numirė jau per dvi valandas. Sako: mes apgydėme, o jūs pabaikite. Vienu momentu dėl to jau norėjome kreipti į Šiaulių ligoninę aiškintis, kodėl jie tokius pacientus mums grąžina. Tuo klausimu kalbėjomės ir su kolegomis iš kitų mažesnių ligoninių“, – susirūpinimą reiškė V.Smalinskas.
Klasteryje veikiančios Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Mindaugas Vaitkus ginasi: ligoninės – visos Lietuvos, tad ir pacientai yra bendri.
 
„Nenoriu veltis į žodžių karą, bet visuomet norisi sutirštinti situaciją, neva mane skriaudžia labiausiai. Ant mūsų pyksta, kodėl neguldome paciento pas save, o atvežame jiems. Nėra taip, kad pasiimame tik sveikus ligonius, o kitus atiduodame ir taip laimime geresnius rodiklius. Pacientus dalinamės. Jei žmogui tikrai galime padėti ir jis atitinka klasteriui numatomus rodiklius, tikrai pas mus atsiguls – niekam jo neatiduosime, nebent reikėtų vežti į dar aukštesnį lygį. O jei matome, kad pacientui geresnės pagalbos, nei mažesnė gydymo įstaiga gali suteikti, nesuteiksime, jį grąžiname. Jei pagalba ta pati – koks skirtumas, kur žmogui gydytis arba kur numirti? Be to, nevertėtų įstaigai sekti vien tik gerų rodiklių. Gal reikėtų paisyti ir artimųjų lūkesčių – jie nenori, kad jų artimasis būtų slaugomas už šimto kilometrų. Būdamas arčiau namų, pacientas gali būti lankomas gerokai dažniau“, – pacientų grąžinimą argumentavo M.Vaitkus.
 
Nukenčia rajonų autoritetas
 
Mirčių nuo insulto statistiką ligoninėse fiksuoja VLK. Neseniai „Lietuvos sveikatai“ duodamas interviu direktorius Gytis Bendorius bedė pirštu į Raseinių ligoninę. „Mirtingumas nuo insulto Raseiniuose yra 21 procentas. Raseinių vyr. gydytojas turėtų pasirūpinti, kad vienuolika iš keturiasdešimt šešių raseiniškių nuo insulto nenumirtų. 21 procento mirtingumas nuo insulto per 30 dienų – skandalingas skaičius“, – tikino G.Bendorius. Minėtoje VLK mirčių reitingo lentelėje Raseinių ligoninė atsiduria per vidurį.
 
Suvestinės viršuje – 36,5 proc. mirtingumą siekiančios Akmenės, 33,9 proc. – Švenčionių, 33,5 proc. – Anykščių rajono savivaldybės.
 
„Mums surašo, kad blogai gydome insultus. Absurdas! Mes išvis niekuo dėti. Mums neleidžiama jo gydyti. Klasterio sistema taip sudėliota, kad neturime teisės net prisiliesti prie paciento. Jei bandome jį vietoje gydyti, mus kaltina. Vietoje to, kad išnaudotume modernias gydymo galimybes ir būtume už insultus atsakingi, pacientą išsiunčiame“, – piktinasi R.Mažeika.
 

„Praėjusiais metais pagal VLK lentelę buvome blogiečiai. Viešai skelbiama, kad savivaldybės ligoninėje yra didelis mirtingumas nuo insulto. Netiesa! Taip klaidinama visuomenė. Norėdamas įrodyti, kad tai neturi nieko bendro su mūsų gydymo kokybe ir pacientų saugumu, paprašiau atlikti visų atvejų auditą. Gautą tyrimo medžiagą nusiuntėme ligonių kasai, Sveikatos apsaugos ministerijai su siūlymu, kad švieslentė, kuri yra skelbiama VLK puslapyje viešai, būtų peržiūrėta. Kokybės rodikliai turėtų būti koreguojami. Kai kurie rajonai minimi, kaip nesusitvarkantys su insultais“, – pagaliau imti keisti reputaciją menkinančią skaičiuoklę ragino Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

 
VLK vadovas nuo klasterio sistemos vertinimo atsitraukia, aiškindamas, kad ligonių kasa tėra techninė agentūra, reguliuojanti finansinius srautus. „Čia yra per daug medicinos. Ligonių kasos to tikrai nevaldo. Mes tik galime atkreipti dėmesį, kad kai kurie gydymo įstaigų rodikliai yra nelabai geri, bet tai sureguliuoti – ne mūsų kompetencija. Negalime sužiūrėti gydymo kokybės procesų“, – trumpai pakomentavo G.Bendorius.
 
Siūlo pilotinį projektą
 
Kol grumiamasi dėl gydymo įstaigų autoriteto, jų vadovai susirūpinę ydingos klasterių sistemos tvarkos pakeitimu ir gyvybių išsaugojimu.
 
G.Pikūnas, atstovaujantis regioninio lygmens ligoninių interesams, opų klausimą pristatė neseniai jų gydymo įstaigoje apsilankiusiai sveikatos apsaugos ministrei Marijai Jakubauskienei ir jos komandai.
 
„Insultų klasteris regionuose neveikia. Nors pacientui insultą nustatome tiksliai – tą parodo kompiuterinis tomografas, – užuot jį tuoj pat gydę vietoje, privalome vežti į tretinio lygio įstaigą. Nuvežti pacientą laiku pavyksta vos dešimt procentų atvejų. Galėtume iškart vietoje suleisti vaistų ir pradėti ardyti trombą, bet to daryti neleidžiama“, – sistemos nelogiškumus vardijo G.Pikūnas.
 
Siūlymą keisti sistemą jau metų pradžioje ministerijai pateikė ir R.Mažeika.
 
„Galvojame apie pacientus, mums gaila tų žmonių. Kėlėme klausimą kaip ir Raseiniai. Yra „ribinių“ pacientų, kuriems pagalbą reikia suteikti nedelsiant, tad turėdami techninę galimybę – kompiuterinį tomografą, taupydami neįkainojamas minutes, siekiame čia pat vietoje nustatyti insultą. Žinoma, tam reikalingas visą parą dirbantis gydytojas neurologas, tačiau čia dirba intensyvios terapijos gydytojai, reanimatologai, kurie taip pat gali atlikti trombolizes. Daug kur pasaulyje jie trombolizes atlieka. Ligoninėse, kur yra galimybės atlikti visiškai tą patį, ką atlieka didžiosios, pacientų siųsti nėra reikalo, tad ar nebūtų tikslinga, kad trombolizes galėtų atlikti reanimatologai?“ – klausimą kėlė Plungės ligoninės direktorius.
 
Insultų klasterio sistema narpliota ir neseniai vykusiame Lietuvos ligoninių asociacijos suvažiavime Plungėje, kuriame G.Pikūnas šiai problemai spręsti pristatė pilotinį projektą – pacientams, patyrusiems insultą, trombolizę leisti atlikti ir toms stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios nepriklauso insulto klasteriui, tačiau atitinka būtinus diagnostinius bei organizacinius reikalavimus: pacientui įtarus išeminį insultą, jis būtų transportuojamas į artimiausią gydymo įstaigą, galinčią atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimą ir, esant patvirtintam išeminiam insultui, trombolizė būtų atliekama nedelsiant šioje gydymo įstaigoje. G.Pikūnas atkreipia dėmesį, jog tokia tvarka galioja daugelyje Europos valstybių.
 
Kad ši praktika jau ir dabar taikoma rajonuose, prasitarė Joniškio ligoninės direktorė Aranta Būtautaitė. Siekdami pacientams, kurie yra nestabilūs, kurių gyvybei kyla didelė rizika, suteikti šansą išgyventi, konsultacijos susisiekiama su didžiosiomis ligoninėmis ir trombolizė atliekama vietoje. Tiesa, ligoninės tai daro neteisėtai. Kad gydymo įstaigos būtų apgintos ir jose būtų galima atlikti trombolizes oficialiai, šią praktiką reikalinga reglamentuoti teisiškai.
 
Tuo pasirūpinti minėtame suvažiavime pažadėjo viceministras Skirmantas Krunkaitis, pasiūlęs šiam klausimui suformuluoti darbo grupę.
 
Po minėto suvažiavimo asociacija dėl insulto gydymo efektyvumo didinimo raštu kreipėsi ir į Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Liną Šukytę-Korsakę, sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę bei Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą Audrių Klišonį.
 
Rašte atkreiptas dėmesys, kad asociacijos siūlomas minėtas pilotinio projekto modelis leistų reikšmingai sutrumpinti laiką iki trombolizės pradžios ir padidintų pacientų pasveikimo tikimybę. Siūlomų sprendimų įgyvendinimas sudarytų prielaidas užtikrinti sveikatos sistemos atsparumą, stabilų gydymo įstaigų veiklos finansavimą ir nepertraukiamą gyventojams būtinų paslaugų teikimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!