Terminas gimė Harvarde
 
Pirmą kartą terminas FOMO buvo paminėtas 2004 metais Harvardo verslo mokyklos studentų laikraštyje „The Harbus“. Jį užrašė tuometis studentas, o dabar rizikos kapitalo investuotojas Patrickas McGinnisas. Satyriniame rašinyje jis aprašė dvi savo kartos kančias – baimę pražiopsoti (fear of missing out) ir baimę, kad kažkur yra geresnis pasirinkimas (fear of a better option). Pamažu terminas paplito, 2013-aisiais buvo įtrauktas į Oksfordo žodyną, o netrukus tapo ir akademinių tyrimų objektu.
 
Tiesa, visuotiniu reiškiniu FOMO tapo maždaug po 2010-ųjų, į kasdienybę įsiveržus socialiniams tinklams „Facebook“ ir „Instagram“. Šiose platformose kitų gyvenimai virto kruopščiai atrinktais ir pagražintais kadrais. Tuo metu FOMO susidomėjo ir mokslininkai.
 
Įstringa užburtame rate
 
Mokslinį pagrindą reiškiniui 2013 metais suteikė Oksfordo psichologas Andrew K.Przybylskis su kolegomis. FOMO jie apibrėžė kaip „visa persmelkiantį nerimą, kad kiti galbūt patiria malonius išgyvenimus, kuriuose tavęs nėra“, pasireiškiantį „troškimu nuolat būti susijusiam su tuo, ką daro aplinkiniai“.
 
Kodėl žmogus taip jaučiasi, A.K.Przybylskis aiškina remdamasis savideterminacijos teorija. Ji teigia, kad psichinei gerovei būtini trys dalykai – autonomija, kompetencija ir ryšys su kitais. Kai bent vieno jų ilgam pritrūksta, lieka tuštuma, kurią žmogus instinktyviai bando užpildyti. FOMO ir yra ne kas kita, kaip tokio trūkumo ženklas.
 
Per dešimtmetį atlikti tyrimai FOMO susiejo su aukštesniais depresijos ir nerimo rodikliais, emocine įtampa, prastesniu miegu – ypač paauglių ir jaunų suaugusiųjų, taip pat stipresne priklausomybe nuo socialinių tinklų bei išmaniųjų telefonų. Pasak italų tyrėjų, vadovaujamų R.Servidio, susidaro užburtas ratas: žmogus jaučiasi atskirtas, todėl ima telefoną, jame mato kruopščiai surežisuotą kitų laimę ir pasijunta dar labiau atskirtas.
 
Bene stipriausią eksperimentinį įrodymą 2018 metais pateikė Pensilvanijos universiteto psichologė Melissa Hunt su kolegėmis. Šimtas keturiasdešimt trys studentai buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes. Viena socialinius tinklus naudojo įprastai, antrai grupei prieiga buvo apribota iki pusvalandžio per dieną. Vos po trijų savaičių ribotos grupės dalyviai jautėsi reikšmingai mažiau vieniši ir mažiau prislėgti nei kontrolinė grupė. Mokslininkės padarė išvadą, kad nereikia atsisakyti išmaniųjų ar visiškai vengti socialinių tinklų – pakanka kuklaus apribojimo, kad savijauta pastebimai pagerėtų.
 
Ne tik paauglių rūpestis
 
Nors FOMO dažnai laikomas jaunimo problema, tyrimai rodo ką kita. Jau pirminiame A.K.Przybylskio tyrime dalyvavo 22-65 metų britai, o baimė pražiopsoti buvo fiksuojama visose amžiaus grupėse. Skyrėsi tik tai, dėl ko buvo nerimaujama: jaunesni bijojo praleisti renginius, pažintis, karjeros galimybes, vyresni – investicijas, keliones, vaikų pasiekimus.
 
Pastaraisiais metais ypač ryškus finansinis FOMO akcijų ir kriptovaliutų rinkose – apie jį perspėja net centriniai bankai.
 
Tyrimai rodo, kad labiausiai FOMO veikia tuos, kurie save menkai vertina, jaučiasi vieniši arba daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose.
 
Mičigano universiteto psichologas Philippe'as Verduynas su kolegomis nustatė, kad FOMO labiausiai stiprina pasyvus naudojimasis socialiniais tinklais – kai žmogus stebi kitų gyvenimus, bet pats nesidalina, nekomentuoja ir nereaguoja. Toks vartojimas, pasak tyrėjų, kelia pavydą ir mažina pasitenkinimą savo gyvenimu.
 
FOMO – vidinis pasirinkimas
 
Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje atsirado ir priešingo reiškinio – JOMO (joy of missing out), arba džiaugsmo nedalyvauti, – tyrimų. 2023 metais JAV psichologų grupė, vadovaujama Christopherio Barry, paskelbė pirmąją JOMO skalę. Dviejuose tyrimuose su beveik tūkstančiu suaugusiųjų paaiškėjo, kad JOMO patiriantys žmonės labiau patenkinti gyvenimu, sąmoningesni, švelniau elgiasi su savimi – ir kartu jaučia mažiau socialinio nerimo bei FOMO.
 
FOMO nėra madingas šūkis ar gyvenimo būdo formulė. Anot danų filosofo Svendo Brinkmanno, knygos „The Joy of Missing Out“ autoriaus, tai vidinis pasirinkimas: ne baimės ar nuovargio padarinys, o sąmoningas žinojimas, kas iš tiesų svarbu. Tyrėjų siūlymai paprasti. Pirmas – pastebėti, kiek kartų per dieną imamas telefonas be aiškaus tikslo. Antras – apriboti pasyvų stebėjimą (M.Hunt eksperimentas įrodė, kad pusvalandis per dieną jau yra veiksminga riba). Trečias – grįžti į dabarties akimirką ir pasitikrinti, ko iš tiesų norisi. Jei FOMO yra neišpildytų poreikių ženklas, atsakymas paprastai būna ne dar vienas renginys, o tikresnis ryšys arba rami vienuma.
 
Pats termino autorius P.McGinnisas yra pasakęs, kad „FOMO mus pagrobia ir nuveda nuo mūsų pačių ketinimų – verčia daryti ir sakyti dalykus, kurių nenorime ir tikriausiai neturėtume norėti“.

---

 
Patirtis
 
Rašytoja Vaiva Rykštaitė:
 
- Kai nuolat visur varau, pavargstu ir sakau sau, kad reikia pristabdyti, pabūti namie. Bet kai penktadienio vakarą lieku viena su vaikais namučiuose, apima nerimas: gal aš draugų per mažai turiu? Gal dabar reiktų būti kažkur kitur?
 
Man ėjimas iš namų yra tolygus pasidavimui, o ne šios baimės nugalėjimui. Kai pasakau sau, kad aš tikrai noriu pabūti namie viena ir išbūnu nebandydama vaikytis savo baimės nepabūti kažkur kitur – būtent tada įveikiu savo FOMO.
 
Nėra teisingų ar klaidingų būdų gyventi. Man vienaip, kitiems – kitaip. Kartais tikrai sveika eiti iš namų, būti su kitais. Turbūt svarbiausia, kokia viso to motyvacija: jei noriu bendrauti – bendrauju, einu, lekiu. Bet jei noriu būti su savimi, krapštytis po stalčius ir vazonus, man svarbu save tuo metu išgirsti. Jaučiuosi lyg ir išmokusi būti pati sau geriausia kompanija. Tad kai tas lengvas nerimas apima, pasikalbu su savimi: ko iš tiesų bijau? Ko noriu? Kodėl? Tikiu, kad jaučiant baimę reikia ne bėgti, bet pažiūrėti jai į akis. Jei kalba eina apie egzistencinį, o ne šiaip penktadienio vakaro FOMO – tai juo labiau. Nes išėjimas į barą nėra atsakymas į tai, ką bijau pražiopsoti savo gyvenime.

---

 
Testas

Pasitikrink: ar tau būdingas FOMO?
A.K.Przybylskio ir kolegų sukurta skalė yra plačiausiai naudojamas FOMO matavimo įrankis pasaulyje. Žemiau – visi dešimt jos teiginių. Kiekvieną įvertink penkių balų skalėje:
1 – visiškai ne, 2 – ne, 3 – nei taip, nei ne, 4 – taip 5 – visiškai taip

1. Bijau, kad kiti patiria malonesnių išgyvenimų nei aš.
2. Bijau, kad mano draugai patiria malonesnių išgyvenimų nei aš.
3. Sunerimstu sužinojusi (-ęs), kad draugai linksminasi be manęs.
4. Nerimauju, kai nežinau, ką veikia mano draugai.
5. Man svarbu suprasti vidinius draugų juokelius.
6. Kartais susimąstau, ar skiriu pernelyg daug laiko sekti, kas vyksta aplinkui.
7. Mane erzina, kai praleidžiu progą susitikti su draugais.
8. Kai gerai leidžiu laiką, man svarbu tai parodyti internete.
9. Mane vargina, kai praleidžiu suplanuotą susitikimą.
10.  Net atostogaudama (-as) seku, ką veikia mano draugai.

Susumuok balus. Aukštesnis rezultatas rodo stipresnį FOMO. Skalė nėra klinikinis diagnostikos įrankis – ji padeda pamatyti tendenciją.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!