Skiepija maža dalis vaistinių
Dar balandžio pradžioje Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė teisės aktus, leidusius nuo COVID-19 skiepyti ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją turinčioms vaistinėms, o paskirti skiepus ir atlikti injekcijas – specialius kursus išklausiusiems išplėstinės praktikos kvalifikaciją įgijusiems vaistininkams. Pirmosios vaistinės nuo koronaviruso pradėjo skiepyti dar gegužę.
L. S. kalbinta Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad galimybė skiepyti nuo COVID-19 vaistinėse pasiteisino – iš valstybės institucijų bei pacientų vaistininkai sulaukia teigimų atsiliepimų, o laisvos vietos bendroje registracijoje taip pat ilgai neužsilaiko.
 
Tačiau šiuo metu iš maždaug 1300 Lietuvoje esančių visuomenės vaistinių licencijas skiepyti nuo koronaviruso teturi vos penkios dešimtys (praėjusios savaitės duomenimis – 48). Tokią informaciją paskutiniame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. 
Tokie skaičiai sulaukė kai kurių posėdyje dalyvavusių komiteto narių klausimų bei nuostabos.
 

„Jeigu galima skiepyti palapinėse, tai galima turėti ir daugiau vaistinių, kurios skiepytų. Čia kažkur man nesueina galai, nes tikrai būtų įmanoma sudaryti sąlygas – reikia šioje ekstremalioje situacijoje sumažinti tam tikrus reikalavimus“, – posėdyje kalbėjo Seimo narys konservatorius Linas Slušnys. 

 
Maži įkainiai, dideli reikalavimai
 
SAM Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė posėdžio metu pabrėžė: nepaisant to, kad reikiamą licenciją teturi vos penkios dešimtys vaistinių, skiepijimo vietų gali būti ir daugiau.
„Viena asmens sveikatos priežiūros įstaiga – vaistinė gali pasirinkti skiepyti pas save (savo patalpose – red. past.), steigti mobilų punktą, prie vaistinės įsteigti kažkokią laikiną vietą, kurioje gali skiepyti“, – teigė ministerijos atstovė. 
 
Vis dėlto skaičiai kalba patys už save ir verčia kelti klausimą – kodėl skiepyti nuo COVID-19 gali tik tokia maža Lietuvoje esančių vaistinių dalis? Galbūt į vakcinacijos procesą dar labiau įtraukus vaistines būtų galima pasiekti geresnius skiepijimosi rodiklius?
Komiteto posėdyje taip pat dalyvavęs SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus teigė, jog viena iš priežasčių, kodėl nuo koronaviruso skiepija tik tiek vaistinių – per mažas skiepijimo įkainis: „Didžioji vaistinių dalis teigia, kad nustatytas įkainis už skiepijimą joms yra per mažas, lyginant su tuo, ką tas pats vaistininkas galėtų padaryti prie prekystalio ar salėje parduodamas vaistus.“
 
Ministerijos atstovai sakė, kad šiuo metu Valstybinei ligonių kasai pavesta perskaičiuoti įkainį, todėl artimiausiu metu jis gali didėti.
A. Oraitė pabrėžė, jog vaistines įtraukiant į vakcinaciją, taip pat svarbus savivaldybių vaidmuo – būtent jos ir sprendžia, kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdys skiepijimą: „Jeigu vaistinė turi išplėstinės praktikos vaistinės licenciją, tam, kad ji gautų COVID-19 vakcinas ir galėtų vykdyti skiepijimą, turi būti susitarta su savivaldybe.“
 
K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, galinčių skiepyti nuo COVID-19 vaistinių tinklo plėtros procesą lėtina ir tokie reikalavimai, kaip procedūrinio kabineto įrengimas, taip pat būtinybė gauti higienos pasą bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją.
 
„Tokio kabineto atidarymas nėra paprastas, nes ne visose vaistinėse galima jį įsteigti dėl galiojančių reikalavimų. (...) Jei pakaktų paprasto kabineto, kurį nebūtų reikalinga registruoti, kaip atskirą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, procesai, tikėtina, būtų nepalyginamai greitesni“, – mano Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.
 
Reikėtų leisti skiepyti ir farmakotechnikams?
 

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė pripažino, kad didžiausias iššūkis vaistinėms išlieka žmogiškieji ištekliai: „Jei vaistininkas eina skiepyti, vadinasi, vietoje jo kiek didesnėje vaistinėje turi būti dar vienas vaistininkas, kuris galėtų išduoti vaistinius preparatus. Kartais matome, kad reikia spręsti dilemą, kur vaistininkas gali labiau padėti bei išnaudoti savo patirtį – skiepydamas ar suteikdamas farmacinę paslaugą.“ 

 
Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, vaistinių galimybės įsitraukti į vakcinaciją pagerėtų, jei kartu su vaistininkais skiepyti galėtų ir jų padėjėjai – farmakotechnikai. Tokia praktika esą egzistuoja kitose Europos Sąjungos šalyse, o šie žmonės turi visas reikalingas žinias.
„Jei tai įgyvendintume Lietuvoje, šalia vaistininkų vaistinėse atsirastų dar beveik tūkstantis porų rankų, kurios galėtų prisidėti prie vakcinavimo. Tai būtų sprendimas, kuris, matyt, per naktį pakeistų visas vaistinių galimybes skiepyti“, – mano pašnekovė.
 
Farmakotechnikų studijos kolegijoje trunka trejus metus. Tuo tarpu vaistininkai ruošiami aukštųjų mokyklų rengiamose farmacijos studijose. Šios trunka penkerius metus.  
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovė profesorė Jurga Bernatonienė abejoja, ar farmakotechnikai galėtų būti įtraukti į vakcinacijos procesą. Pasak mokslininkės, pernelyg skiriasi jų ir vaistininkų kompetencijos.
 
„Farmakotechnikas geba aptarnauti klientus, teikti informaciją apie vaistus, supranta farmacinės veiklos valdymo principus, gali parinkti pagamintiems vaistams tarą, paaiškinti vaistų vartojimo indikacijas. Tuo tarpu vaistininkų ruošimo teisinė bazė visiškai kitokia. Ji apima ne tik vaistinių preparatų kūrimą, bet ir preparatų metabolizmą, jų poveikį organizmui, įvairius teisinius ir kitus reikalavimus, kurie yra būtini, norint verstis farmacine veikla. Taip pat vaistininkai būna plačiai susipažinę su vakcinų įskiepijimo būdais, technika, laikymais, reikalavimais“, – skirtumus tarp vaistininkų ir jų padėjėjų profesinių įgūdžių vardijo J. Bernatonienė, kartu pridurdama, kad „penkerių metų studijų kompetencijos tikrai negali būti prilygintos toms, kurios įgyjamos per trejus metus“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!