Skaudžių istorijų – ne viena
Įstatymo projekte numatyti aiškūs pakeitimai, jog šiuos preparatus būtų galima įsigyti tik dviem variantais: turint kenkėjų kontrolės licenciją arba esant registruotu ūkininku, bet ir tai tik turint tam tikrą išsilavinimą ar baigus specialius kursus.
 
Pasiteiravus, kokie motyvai paskatino inicijuoti šias įstatymo pataisas Seimo narys L.Jonauskas teigė, jog ir pats turi augintinių, du čihuahos veislės šuniukus. Nors jie apsinuodiję nebuvo, bet parlamentaras tokių istorijų yra girdėjęs: „Vienoje vietoje, kurioje ilgą laiką gyvenau, bendruomenė dalijosi įspėjimais apie rastus mėsos kukuliais su žiurkių nuodai, buvo ne vienas atvejis, kai gyvūnai apsinuodijo ir mirė. Tokių atvejų pilni socialiniai tinklai: skelbiamos nuotraukos apie brutalius bandymus apnuodyti gyvūnus. Apie panašias istorijas teko girdėti Šeškinės, Senamiesčio, Antakalnio, Fabijoniškių, Karoliniškių mikrorajonuose.“
 
Žydrūnė Ramšaitė, kuri daugiau nei 10 metų teikia šunų vedžiojimo Vilniuje, o rečiau ir trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas sakė, kad per savaitę, priklausomai nuo sezono ir kitų aplinkybių, kartais tenka vedžioti 3-7 šunis.
 
„Teko prižiūrėti šunį, kuris apsinuodijo. Jis viduriavo, vėmė, buvo apatiškas, nusilpęs. Jis nebuvo iš tų šunų, kurie valgytų viską, kas pasitaiko, greičiausiai jis kažką palaižė, nes išgyveno. Simptomai ir gydymas buvo sunkūs: daug vaistų, lašelinių. Greičiausiai tai buvo nuodai, nes Naujamiestyje buvo šunų mirčių bei apsinuodijimų banga“, – apie šią žiemą apsinuodijusį jos klientų šunį pasakojo Ž.Ramšaitė.
 
Mergina pasakojo, kad dabar šunis vedžioti jai padeda keli pagalbininkai: „Vienas šunų vedžiotojas praėjusią savaitę Naujamiestyje aplink gyvenamuosius namus matė primėtytų mėsos gabaliukų. Jų buvo įtartinai daug.“
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, L.S. patvirtino, jog per metus pasitaiko bent keletas pranešimų apie bandymus nuodyti augintinius. Ar po šių pranešimų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, R.Matonis patvirtinti negalėjo.
 

„Apribojus žiurknuodžių prekybą ir naudojimą, nebereikės baimintis, kad išvestas į lauką pavedžioti šuo, grįš apnuodytas šiuo metu lengvai kiekvienam prieinamais nuodais“, – „Facebook“ paskyroje rašė Seimo narys Linas Jonauskas.

 
Pavojinga ir vaikams?
Viešai prieinamuose šaltiniuose žiurknuodžiai (rodenticidai) apibūdinami kaip priemonė, skirta graužikams naikinti. Ji – beskonė, bekvapė, uždelsto veikimo. Šios savybės yra būtinos dėl graužikų maitinimosi įpročių, nes prieš suėsdami rastą maistą jie išbando mažą kąsnelį, įsitikindami, kad maistas nesukelia neigiamų padarinių.
 
Pasaulį per 5 lytėjimo pojūčius (kvapą, garsą vaizdą, lytėjimą bei skonį) tyrinėja ir mūsų mažiausieji, vaikai iki 3 metų amžiaus. „Pagal Valdorfo pedagogiką iki 3 metų amžiaus vaikas turi augti šeimoje, laikotarpiu, kada jis nori viską liesti, ragauti, bet šie įgūdžiai formuojasi ir vėliau, laikotarpiu, kurį vadiname oraline faze, kai ragaujama smėlio, žolės ir pan.“, – sakė Melkio mokyklos mokytoja Agnė Armonienė.
 
Paklausus, ar teko girdėti arba susidurti su atvejais, kada parkuose, šalia vaikų žaidimų aikštelių ar vietų, kur vedžiojami šunys, paliekami nuodai gyvūnus apnuodyti, mokytoja teigė apie tokius atvejus negirdėjusi ir čia pat svarstė: „Tokie atvejai pavojingiausi būtų vaikams iki pusantrų metų, kol veikiama imu-darau principu, kita vertus, tokio amžiaus jie neturėtų būti paliekami vieni, o aplinką tyrinėti kartu su suaugusiuoju.“
 
Vis dėlto pašnekovė pabrėžė, jog tokie atvejai visiškai nesuderinami su saugios aplinkos užtikrinimu vaikams. „Vaikams skirtos teritorijos turėtų būti apvertos, o šunys į jas neturėtų patekti be priežiūros, ypač jei (nuodai – aut. past.) primena saldainį, kurį vaikas jau yra ragavęs tikėtina apsidžiaugs radęs“, – svarstė A.Armonienė.
 
Apribojimai griežtinami ir kitose šalyse
Seimo narys L.Jonauskas atkreipė dėmesį jog diskusijos apie panašių pataisų reikalingumą vykusios ir ankstesnėse Seimo kadencijose, bet rasti tinkamą jų formą, ir pateikti pasiūlymą, kuris apribotų prekyba rodenticidais pavyko tik dabar.
 
„Įvairios Europos valstybės griežtina preparatų, skirtų žiurkėms naikinti, prekybą ir naudojimą, todėl su tokia iniciatyva nebūtume kažkuo išskirtiniai. Danijoje žiurknuodžiai fiziniams asmenims visai neparduodami, nes už kenkėjų naikinimą yra atsakingos savivaldybės tarnybos. Panaši padėtis yra Švedijoje. Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje pastaraisiais metais reikalavimai rodenticidinių priemonių prekybai buvo sugriežtinti. Airijoje licencijuoti prekybininkai rodenticidinėmis priemonėmis privalo registruoti pirkėjus ir nupirktus nuodų kiekius, kad prireikus galima būtų nustatyti, kaip jie buvo panaudoti. Jungtinėje Karalystėje fiziniai asmenys gali nusipirkti tik nedideles silpnos koncentracijos nuodų pakuotes ir naudoti juos tik pastatų viduje. Apribojus žiurknuodžių prekybą ir naudojimą, nebereikės baimintis, kad išvestas į lauką pavedžioti šuo, grįš apnuodytas šiuo metu lengvai kiekvienam prieinamais nuodais“, – „Facebook“ paskyroje rašė L.Jonauskas.

---

 
Tarp kitko
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriuje 2021 m. buvo gydomi 747 pacientai; Toksikologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje – 282 pacientai, vidutiniškai hospitalizuojant po 4-5 pacientus per parą.
 
Higienos institutas pateikia tokius duomenis apie įvairius apsinuodijimus. Juos klasifikuoja į kelias kategorijas. 2020 m. fiksuoti 1477 atvejai, kurie gydyti ambulatoriškai, t.y. namuose ir 607 ligoninės stacionare pagal kodą T36-T50 (apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis). Tikėtina, jog dalis šių pacientų galėjo būti tyčia ar netyčia apnuodyti aukščiau aprašytais atvejais.
 
Pagal panašią, bet kiek kitokią klasifikaciją „T36-T65 apsinuodijimas narkotikais, vaistais ir biologinėmis medžiagomis bei nemedicininės paskirties medžiagų toksinis poveikis“ 2021 m. ligoninėje gulėjo 1624 pacientų, jų vidutinė gydimo trukmė buvo 5,14 dienos, iš jų 80 mirė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!