Laimėtojas paaiškės kovą
Nuo sausio 2 d. iki sausio 16 d. į Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pareigas kviečiami pretenduoti asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį ir su ne mažesne kaip trejų metų vadovaujamo darbo patirtimi. Tarp reikalavimų – anglų kalbos mokėjimas ne mažesniu nei B2 lygiu bei galėjimas dirbti su įslaptinta informacija.
 
Dabartinis VLK vadovas Gintaras Kacevičius pretenduoti į šias pareigas negali, nes LR valstybės tarnybos įstatymas leidžia kandidatuoti asmenims, ne vyresniems nei 65 metai.
 
Netoli penkių šimtų pareigybių (įskaitant teritorines ligonių kasas) ir trečią pagal dydį valstybėje sveikatos biudžetą valdančios VLK direktoriui siūlomas atlyginimas – nuo 4267 iki 7105 eurų neatskaičius mokesčių, galimi priedai už gerus rezultatus.
 
Kaip skelbia Viešojo valdymo agentūra (VVA), laimėtojas bus paskelbtas kovo mėnesį po pokalbio su į pareigas priimančiu asmeniu – SAM ministru. Vasario pabaigoje pretendentai bus vertinami komisijoje, tačiau jos sudėtis VVA teigimu, dar nėra žinoma.
 
Nors VLK pavaldi SAM, konkurso kuravimą perima Vyriausybė. Ką tai reiškia? Seimo narė Jurgita Sejonienė pažymi, kad ligonių kasos pavaldžios SAM, o ji – viena Vyriausybės ministerijų.
 
„Tai gali reikšti, kad gal premjerė pati skirs papildomą dėmesį šiam konkursui. Nežinau, kas yra komisijoje, kuri vertins kandidatų kompetenciją, bet gal joje bus Vyriausybės atstovas. Tai įneš papildomo skaidrumo ir griežtumo“, – komentavo J.Sejonienė.
 
Vadovas vieneriems metams
Reikalavimuose A.Dulkys skelbia, kad būsimasis vadovas turės nustatyti privalomojo sveikatos draudimo plėtros krypties ir ilgalaikę strategiją, tačiau pareigos ilgalaike strategija nekvepia – direktorius priimamas metams.
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas primena, kad tokį trumpą terminą lemia pakeliui esanti VLK reforma. „Netrukus SAM patvirtins VLK reformos projektą. Pavasario sesijoje tikrai priimsime šį įstatymą, nes opozicijos palaikymą turime. Nuo 2025 metų sausio ligonių kasa bus optimizuojama į vieną juridinį vienetą ir bus renkamas naujas vadovas. Mano įsitikinimu, tiesiog tam laikui reikėjo pratęsti vadovų kadencijas metams, ką ir leidžia įstatymas“, – siūlymą, kuriam visgi SAM nepritarė, prisiminė A.Matulas.
 
Lūkesčiai komunikacijai
Parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė santūriai vertina ir būsimo vadovo galimybę pasireikšti kaip strategui ar PSD vizionieriui. „Galiu pasakyti, kad VLK vadovas ne pats sprendžia ar įkainius dėlioja. Tačiau taip, be abejo, reikia mokėti organizuoti darbą ir turėti kitas svarbias kompetencijas“, – pritarė R.Šalaševičiūtė.
 

Parlamentarė Jurgita Sejonienė irgi sutinka, kad VLK vadovo funkcijos ribotos: „Svarbios, bet ribotos. Erdvės daug interpretuoti čia nėra. VLK yra vienas SAM politikos vykdytojų.“ 

 
Ko ji tikėtųsi iš būsimo vadovo? Sako, aktyvesnės komunikacijos. „Viešojoje erdvėje pastebiu, kad gyventojai nesupranta, kaip nustatomas įkainis, kokios yra mokamos-nemokamos paslaugos... Reikia daugiau pozityvaus aiškinimo, kiek sumokama privalomo sveikatos draudimo mokesčio, kiek už sveikatos paslaugas sumoka VLK“, – kalbėjo J.Sejonienė.
 
Anot jos, gyventojai turi geriau suprasti ne tik PSD mokesčio reikšmę, bet ir suvokti, jog sveikatos priežiūros paslaugos – prabangos prekė. „O ne tai, kad užsimanau ir reikia nereikia kreipiuosi į medikus. Žmonės turi atsakingai naudotis paslaugomis, bendradarbiauti su gydytojais. Norisi, kad VLK būtų moderatorius aiškinant ir viešai komunikuojant šią žinutę“, – lūkesčius vardijo parlamentarė.
 
R.Šalaševičiūtė VLK vadovo G.Kacevičiaus darbu patenkinta. „Kiek klausimų kilo šitoje kadencijoje, negaliu sakyti, kad nebūtų tenkinę atsakymai, siūlymai, visada reakcija buvo pakankamai operatyvi“, – atsiliepė parlamentarė.
Vadovauti G.Kacevičius atėjo būtent jai esant ministre. „Tuo metu buvo iškilęs Algio Sasnausko klausimas, nežinia, kiek pagrįstas, kiek ne, bet vyko teisminiai ginčai ir jis buvo atstatydintas iš pareigų. Su tuometine komanda aptarinėjome galimas kandidatūras ir kadangi buvau nedaug dirbusi sveikatos sistemoje, man pasiūlytas Gintaras Kacevičius“, – prisiminė R.Šalaševčiūtė.
 
Žiūri kritiškai
„Paskui, kaip žinia, pradėjus dirbti ministru Aurelijui Verygai, jis išėjo, o po to vėl grįžo ir tapo VLK vadovu, – G.Kacevičiaus darbinio kelio stoteles vardijo R.Šalaševičiūtė. – Tačiau dabar kadencija nepratęsiama. Turbūt, čia tik darau prielaidą, valdantieji nori į šias pareigas paskirti savo žmogų. Buvo kalbų, kad ir iš dabar dirbančių kažką siūlo. Bet jei keis vadovybę, vargiai atsiras, kas iš esančio personalo valdančiuosius tenkins. Bet gal ne viską žinau.“
 
Tačiau J.Sejonienė tokias kalbas neigia ir konkursą vadina natūraliu procesu: „Baigėsi vadovo kadencija ir normalu, kad renkamas naujas. Kandidatai, nepriklausomai nuo partinių pažiūrų, pažinčių, gali dalyvauti. Tikimės, kad konkursas bus skaidrus: ne pagal pavardę, pažintis, o pagal kvalifikaciją ir kompetenciją.
 
„Neseniai vyko Higienos instituto vadovo konkursas ir buvusios viceministrės (Danguolės Jankauskienės - aut.past.) vyras galėjo dar dirbti, bet pasirinktas kitas kandidatas“, – pateikė pavyzdį J.Sejonienė ir pabrėžė: prie šios valdžios ir kitoms partijoms priklausantys asmenys buvo išrinkti įstaigų vadovais.
 
Vis dėlto R.Šalaševičiūtė lieka kritiška. „Mane stebina eilinė reforma, teritorinių ligonių kasų naikinimas, jungimas į vieną struktūrą. Tai nėra geriausias variantas. Buvau parengusi projektą, kuriuo ketinau kaip tik joms suteikti daugiau teisių, bet privačių medicinos įstaigų lobistai sukilo ir sugebėjo įtakoti valdančiuosius stabdyti TLK plėtrą“, – tvirtina R.Šalaševičiūtė.
 
„Įkainiai, sakyčiau, valstybinėms įstaigoms per maži. Žinoma, jos kartais irgi neracionaliai naudoja lėšas. Atėjusi dirbti ministre, nesutikau su Vytenio Andriukaičio sprendimais izoliuoti privačią mediciną, mes be jos negalime. Jei žmogus gali mokėti, tegu eina į privačias gydymo įstaigas, bet du trečdaliai negali sau to leisti. Esu už mišrią sistemą – ir tie, ir tie turi turėti savo teises“, – užbaigė R.Šalaševičiūtė.

---

 
SAM komentaras
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas:

- Atsižvelgiant į Valstybinės ligoninių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos svarbą – tai viena didžiausių biudžetinių įstaigų, valdanti vieną didžiausių biudžetų ir atliekanti kritinį vaidmenį sveikatos apsaugos sistemoje, konkursas organizuojamas naujoviškai, vadovaujantis aukščiausiais paieškos ir atrankos standartais. Viešojo valdymo agentūra prie Vyriausybės atlieka pirminį kandidatų pritraukimą ir jų atranką.
Proceso naujovė – tam pasitelkiama ir privati vadovų paieškos įmonė, kad būtų išplėstas galimų kandidatų ratas ir pritraukti tie kandidatai, kurie anksčiau nekandidatuodavo į viešąsias ir biudžetines įstaigas. Apie konkrečius kandidatų skaičius dar negalima kalbėti, kol nesibaigė pirmasis etapas, tačiau jau išankstiniu vertinimu, toks kelias yra gerokai rezultatyvesnis, įvertinus tai, kiek žmonių jau pareiškė norą kandidatuoti.
 
Dar viena naujovė – vadovui keliami konkretūs būsimų darbų lūkesčiai, jie skelbiami konkurso medžiagoje. Kandidatai gauna aiškius lūkesčius iš steigėjo jau kandidatavimo metu ir gali įvertinti, ar jie yra jam įgyvendinami. Anksčiau panašiose atrankose lūkesčiai buvo formuojami po konkurso arba biudžetinės, taip pat viešosios įstaigos įgyvendindavo rodiklius, dabar suvokimas būsimų darbų ir atsakomybės lauko yra išplečiamas. Galima apibendrinti VLK vadovo konkursas – tai savotiškas pilotinis atrankos procesas, kuriam pasiteisinus, tokia praktika bus taikoma ir kitų vadovų atrankoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!