Faktas

Prof. V.Janušonio parengtoje monografijoje „Organizacinė elgsena ir kokybė sveikatos priežiūroje. Integracinė sisteminė apžvalga“ teigiama, jog globali ir integruota, nuolat reformuojama sveikatos priežiūra greitai besikeičiančiame ir pilname iššūkių pasaulyje reikalauja naujo požiūrio į sveikatos priežiūros organizacijas ir jų elgseną.
Per jų elgseną formuojami santykiai su pacientais, politikais, kitomis organizacijomis. Organizacijų elgsena įtakoja sveikatos priežiūros kokybę ir sudaro sąlygas didinti pacientų pasitenkinimą, mažinti sveikatos priežiūros kaštus, gerinti prieinamumą.
Su organizacijos elgsena susiję jos veiklos rezultatai, įvaizdis ir identitetas.
Monografija skirta sveikatos politikams, sveikatos priežiūros sistemos ir organizacijų vadybininkams, gydytojams, slaugytojams, studentams. Ji gali būti įdomi ir naudinga pacientams.

---

 
- Išleidote ne pirmą monografiją, kurioje gvildenate šiuo metu itin aktualias temas. Teigiate, jog nuolat reformuojama sveikatos priežiūra besikeičiančiame pasaulyje reikalauja ir naujo požiūrio. Koks jis turėtų būti?
- Visų pirma turėtų būti sprendžiamos ne sveikatos priežiūros problemos, bet jų priežastys. Sveikatos priežiūros sistema ypač priklauso nuo išorinės aplinkos, nuo politinių sprendimų. Reikėtų suformuoti aiškią sveikatos priežiūros sistemos viziją, bent dešimtmečiui į priekį ir jos laikytis.
Reformos reikalingos, tačiau jos turi užtikrinti sistemos tvarumą, santykių stabilumą, jų padarinių prognozuojamumą, būti naudingos pacientams.
 
- Monografijos pirmoje dalyje rašote, kad pagrindiniai sėkmingos organizacijos elgsenos atributai – organizacinis mąstymas, jėga ir vertė. Organizacinis mąstymas, vertė kaip ir suprantami, o koks vaidmuo šioje vietoje tenka jėgai?
- Organizacinis mąstymas – tai organizacijos narių, mūsų atžvilgiu - daugiausiai medikų, bendras tikslų ir veiklos supratimas, bendra elgsena, bendras situacijos ir aplinkos suvokimas, bendra patirtis ir tos pačios problemos.
Toks mąstymas formuoja organizacijos elgseną – tiek ilgalaikę, tiek situacinę ir jos jėgą – tai yra gebėjimą išgyventi nuolat besikeičiančioje aplinkoje – ekonominėje, politinėje, konkurencingumą, galimybes veikti ir vystytis.
Organizacijos jėga formuojama ne tik per išteklius, bet ir per įvairius socialinius komunikacinius ryšius išorinėje aplinkoje, intelektinį organizacijos potencialą ir užtikrinant organizacijos tvarumą, ypač vykstant įvairioms reformoms.
Pastovus kontaktas su didžiule visuomenės dalimi – pacientais, jų sveikatos ir gyvybės problemų sprendimas – didžiulis sveikatos priežiūros organizacijų jėgos ir įtakos šaltinis.
 
- Aptariate ir pacientų pasitenkinimą sveikatos priežiūra, ir jo sąsajas su kokybe. Parodomas kokybės vertinimo problematiškumas ir sudėtingumas. Kas paskatino paliesti šias temas ir kodėl šiandien jos yra svarbios?
- Pacientas – tai ašis, apie kurią sukasi sveikatos priežiūros procesas, jis – pagrindinis šio proceso dalyvis. Absoliučiai objektyvių sveikatos priežiūros kokybės rodiklių nėra. Tiek nepageidautini įvykiai, tiek prieinamumas (eilės), bendravimas ar kiti rodikliai yra gana sunkiai objektyvizuojami, tačiau jie visi kartu lemia galutinį sveikatos priežiūros epizodo vertinimą - paciento pasitenkinimą.
Nors pasitenkinimas gana subjektyvus rodiklis, jis iš esmės turi įtakos pacientų apsisprendimui, toliau gydytis toje įstaigoje ar ne. Todėl ir yra svarbus.
 
- Antroji monografijos dalyje „Kokybės vertinimas sveikatos priežiūros organizacijose – svarbiausi aspektai ir organizacinė elgsena“ remiatės autoriniais tyrimais. Gal galėtumėte pasidalinti svarbiausiais pastebėjimais?
- Nekuklu apie tai kalbėti, tačiau pirmoji mano paskelbta publikacija sveikatos priežiūros kokybės tema pasirodė dar prieš tris dešimtis metų. Klaipėdos universitetinė ligoninė tobulindama kokybę turi unikalią patirtį – pirmieji šalyje leidome pacientams pasirinkti gydytoją, pirmieji sukūrėme ir įdiegėme kokybės sistemą, pirmieji prieš šešiolika metų sukūrėme nepageidautinų įvykių pranešimų, registracijos ir ekspertizės sistemą. Tai davė ir duoda rezultatus – mūsų ligoninę renkasi pacientai iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. Pacientai vertina mūsų pastangas dirbti kokybiškai.
 
- Paliečiate ir eilių susidarymo gydymo įstaigose klausimus bei jų mažinimo galimybes. Kokios būtų jūsų įžvalgos?
- Prieinamumas (eilės) yra itin svarbus. Pacientas sveikatos priežiūrą turi gauti tada, kai jam jos reikia. Tačiau vertinti prieinamumo vienprasmiškai negalime. Prieš keletą metų pacientų forume Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas pasakė taiklią frazę: „eilės – tai pinigai“.
Norint šias sumažinti reikia naujesnių technologijų, įskaitant ir informacines, reikia daugiau gydytojų, slaugytojų.
 
Dar viena dilema – kokybiškas, geras darbas didina eiles: žmonės kreipiasi į tą sveikatos priežiūros įstaigą, kuria jie pasitiki, kurios veiklos rezultatai geri.
Ilgas laukimo laikas eilėse, net ir esant objektyvioms priežastims, yra blogis pacientams, turintis įtakos jų nepasitenkinimui ir blogesnėms sveikatos priežiūros išeitis.
Eilių mažinimui įtakos turi daug momentų, iš jų pagrindiniai – tinkama vadyba, racionalus ir teisingas išteklių paskirstymas tiek sistemoje, tiek pačioje organizacijoje, tinkamas įstaigų tinklo suformavimas ir palaikymas. Spręstinų problemų šalyje šiais klausimais yra daug. Ypač ydinga išteklių paskirstymo metodologija.

- Šiandien daug kalbama tiek apie gydymo įstaigų vadybą, racionalų lėšų naudojimą, kokybės gerinimą ir panašiai. Kokie sprendimai, jūsų nuomone, šiuo metu būtų patys reikalingiausi ir veiksmingiausi?
- Gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir didinant jos prieinamumą reikėtų daugiau remtis kitų šalių, kur kokybė pakankamai aukšta, patirtimi. Tai - sveikatos priežiūros įstaigų valdymo decentralizavimas, jų autonomijos didinimas, išteklių paskirstymas pagal galutinį įstaigų veiklos produktą – paslaugas, tvarumą ir santykinį stabilumą užtikrinančios reformos, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų funkcijų atskyrimas, profesionali sveikatos priežiūros vadyba visuose sistemos lygmenyse ir pačioje sistemoje.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!