Vieno vizito metu – visi reikiami tyrimai

„Įprastai sakome, kad onkologijoje svarbu gydymo inovacijos, kad gydymas turi būti personalizuotas, orientuotas į pacientą. Kalbėdami apie gydymą ir vaistų inovacijas pamirštame, jog ir diagnostika gali būti personalizuota, precizinė, pritaikyta konkrečiam žmogui“, – prieš nukirpdama raudoną juostelę kalbėjo NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.

 
Anot jos, NVI išsikėlė tikslą, kad atėjusiam į Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrių žmogui vieno vizito metu būtų atlikti visi reikalingi tyrimai. Tam įrengta registratūra, saugios erdvės kiekvienam pacientui karantino metu.
„Čia dirba puikių specialistų komanda, patogiai išdėliota mūsų svarbiausia įranga, kuri negalėjo atsirasti be didelių mūsų Instituto valdytojų investicijų. Šiandien galime pasidžiaugti dviem naujais skaitmeniniais mamografais, rentgeno aparatais ir kita diagnostine įranga, įsigyta Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos investicijų lėšomis. Padėjo ir mūsų ilgalaikis partneris įmonė AVON – jų paramos dėka įrengėme modernias radiologų darbo vietas. Atnaujindami šį skyrių rėmėmės puikiais geriausių užsienio šalių pavyzdžiais“, – kalbėjo prof. S.Jarmalaitė.
 
Skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė akcentavo, kad profesinė patirtis diagnozuojant ankstyvųjų stadijų vėžį, ypač krūtų, gydymas minimaliai invazinėmis procedūromis yra gilias istorines tradicijas turintis darbas, prie kurio prisidėjo ne viena onkologų karta.
„Šiandien žengėme dar vieną žingsnį į priekį – įkūrėme atskirą registratūrą radiologiniams tyrimams ir erdvų laukiamąjį pacientams. Registratūra kasdien aptarnauja per 300 pacientų. Turime švedišką eilių valdymo sistemą, kuri sumažina gyvos eilės stresą tiek gydytojui, tiek pacientui. Pacientas laukimo laiką gali išnaudoti maloniai ir prasmingai veiklai. O už gydytojo durų nebėra nuolatinio šurmulio ir nepasitenkinimo“, – pasakojo skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.
 
Svarbi eilių valdymo sistemos teikiama statistika – kiek žmonių aptarnauta, kiek neatvyko. Turint tokius duomenis, anot dr. J.Ušinskienės, galima stebėti atvykimų skaičių, koreguoti darbo laiką, personalo poreikį pagal tam tikras valandas, didinti paslaugų teikimo našumą ir taikyti skatinimo priemones darbuotojams.
 
Naujos operacinės
Skyriuje įkurtos ir dvi modernios intervencinės onkologijos operacinės. Jose atliekamos visos minimaliai invazinės diagnostinės ir gydomosios procedūros: tiek įvairių organų navikų biopsijos, tiek gydymas – navikų šalinimas šalčiu ar karščiu.
Kaip pasakojo šio skyriaus gydytojas intervencinis radiologas ir abliacijų autoritetas dr. Mantas Trakymas, jo ir kolegų atliekamos intervencijos – ne tik efektyvios, bet ir „patogios“ pacientui.
 
„Turėdami naujausią įrangą vėžį galime sunaikinti su minimaliomis invazijomis ir pacientas dar tą pačią dieną gali vaikščioti. Ką tik įdiegėme vienintelį tokį Baltijos šalyse krūtų biopsijos su MRT kontrole aparatą – tai mums leis dar tiksliau pamatyti naviką krūtyje. Šiuolaikinės vaizdinimo priemonės ir radiologiniai tyrimai nebesudaro galimybių vėžiui „pasislėpti“, – kalbėjo gydytojas.
Atnaujinta ir skyriaus diagnostinė įranga: modernūs rentgeno aparatai, turintys dirbtinio intelekto programas, kompiuterinis tomografas, skaitmeniniai mamografai, ultragarsas,  taip pat informacinės technologijos – internetinė vaizdų analizės ir archyvavimo sistema.
„Tai, – pabrėžė skyriaus vedėja dr. J.Ušinskienė, – yra pagrindiniai radiologo darbo įrankiai, be kurių neįmanoma tiksli diagnostika, kaip ir be gero teleskopo neįmanoma pamatyti mėnulio kraterių.“
 
Diagnozės laikas sutrumpėja 4 kartus 
Paprašyta pristatyti Krūtų radiologinės diagnostikos centrą, gydytoja pasakojo, kad jis kurtas taip, jog būtų patogu dirbti gydytojams, o pacientėms, kurioms įtariamas vėžys, apsilankymų skaičius sumažėtų perpus. Diagnozės laikas sutrumpėtų beveik 4 kartus. 
„Šiandien moteris, kuriai įtariamas vėžys, tą pačią dieną gali gauti net tris paslaugas – mamografiją, ultragarsinį ištyrimą ir naviko biopsiją. Tokį ištyrimą taikome bent dviem iš šimto per dieną atvykstančių moterų“, – sakė skyriaus vedėja.
 
Daugumai kitų pagal atrankinės mamografinės patikros programą atvykusių moterų pakanka tik mamografijos. 
„Į patikros programą vieną kartą per dvejus metus turi atvykti sveikos, jokių simptomų nejaučiančios moterys. O vėžio diagnozė pagal tarptautinius standartus turėtų būti pateikiama per dvi savaites. Bet, natūralu, laukimo laikas psichologiškai labai varginantis. Moterys ir jų artimieji skundžiasi, kad viskas krenta iš rankų, jie nebegali dirbti, miegoti. Tad ypač stengiamės kuo anksčiau diagnozuoti ligą, kad būtų galima kuo greičiau pradėti gydymą“, – pabrėžė dr. J.Ušinskienė.
 
Pandemija – ne priežastis nesitikrinti 
„Po karantino pirmiausiai į gydymo įstaigas suskubo sergantieji lėtinėmis ligomis, o ankstyvos diagnostikos programas pacientai atidėliojo. Išgirdę, kad gydymo įstaigose taikomos maksimalios saugumą užtikrinančios priemonės, jie nurimo ir ėmė grįžti - pasijuto pacientų suaktyvėjimas. Pacientai dabar noriai dalyvauja prevencinėse programose, tik dėl saugumo sumetimų negalime dirbti tempu, kuriuo dirbome iki šios pandemijos“, - teigia prof. S.Jarmalaitė. Anot jos, bendras darbo apimčių kiekis karantino metu buvo apie 60-70 proc.
 
„Norėtume, kad šie skaičiai būtų didesni. Matome, kad daugėja vėluojančių pacientų, kurių liga jau yra pažengusi. Analizuojame karantino metu buvusią situaciją ir matome, kad praėjusiais metais per tą patį laikotarpį pas mus lankėsi daugiau pacientų. Stengiamės, kad ligų diagnostikai netrukdytų antroji COVID-19 banga“, - sako NVI vadovė.