Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius veterinarinei medicinai ir gyvulininkystei prof. dr. Antanas Sederevičius jau anksčiau „Lietuvos sveikatai“ pasakojo, kad respublikoje trūksta aukštesnės kvalifikacijos veterinarijos specialistų, pasirengusių dirbti ūkiuose, privačiose smulkiųjų gyvūnų klinikose, gydyklose, kabinetuose.
„Turime vienuolika rezidentūros programų ir paskutiniaisiais dvejais metais kasmet Švietimo ir mokslo ministerija teskiria devynias valstybės finansuojamos rezidentūros vietas. To nepakanka. Esu dėkingas universiteto administracijai, kuri, suprasdama šios problemos svarbą, dar keletą vietų veterinarijai sutinka perskirstyti iš medicinai ir odontologijai skirtų vietų. Pernai Švietimo ir mokslo ministerijoje derėjomės, kad kitąmet gautume bent septyniolika vietų. Dėl jų lyg ir visos šalys (medikai, odontologai ir veterinarijos gydytojai – aut. past.) susitarė, o kaip bus iš tiesų – nežinia“,– svarstė profesorius.
Kita aktuali problema, pasak prof. dr. A.Sederevičiaus, atlyginimas rezidentams. Medicinos ir odontologijos rezidentams studijų, praktinių įgūdžių formavimo laikotarpiu mokamas atlyginimas iš Sveikatos apsaugos ministerijos lėšų, o veterinarijos gydytojams – ne. Anot profesoriaus, Žemės ūkio ministerija turėtų sudaryti darbo užmokesčio fondą rezidentų atlyginimams mokėti.
Tiesa, rezidentūros valstybės finansuojamų vietų perskirstymo faktas kiek piktina sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, kuri „Lietuvos sveikatai“ jau yra minėjusi, jog visos iki vienos valstybės finansuojamos vietos turėtų būti grąžintos tiems, kam priklauso – medikams. „Praėjusių metų balandžio mėnesį buvo priimtas Vyriausybės nutarimas. Baigiančiųjų medikų buvo 449, o valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų numatyta tik 380. Praradome 69 vietas, kurios buvo paskirstytos veterinarijai ir odontologijai.
Norime, kad medicinos studentams būtų atiduodamos tos vietos, kurios priklauso. Neturėtume atiduoti vietų veterinarijai. Šiuo klausimu turėtų rūpintis Žemės ūkio ministerija“, – kalbėjo ministrė.
Ruošia studiją
„Lietuvos sveikata“ kreipėsi ir į Žemės ūkio ministeriją, dėl finansavimo jauniesiems veterinarijos rezidentams. Minėtos ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Krivickienė informavo, kad jų manymu, savaitraščiui reikia kreiptis į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, nes institucija visiškai niekaip nėra susijusi su veterinarijos studijomis, jų nefinansuoja.
Į tai, jog universitetas savo išgalėmis skiria papildomas veterinarų rezidentūros vietas medikų sąskaita, Žemės ūkio ministerijos atstovai atsakė, kad praėjusiais metais veterinarinės medicinos rezidentūros studijoms LSMU skirta 17 valstybės finansuojamų vietų. Be to, Žemės ūkio ministerija niekada ir neskyrė lėšų rezidentų vietų finansavimui, tai yra Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybė.
Šią savaitę susisiekus su prof. Antanu Sederevičiumi ir pasiteiravus, kas gi daroma universitete, kad pagaliau būtų išspręstas rezidentūros finansavimo klausimas, profesorius teigė, kad šiuo metu atsakingoms institucijoms ruošiama studija apie baigusių asmenų įdarbinimo koncepciją ir rezidentų įsidarbinimo rezidentūros metu teisinę bazę.
Likę porą klausimų: kaip pagrįsti kiekvienos naujos rezidentūros studijų programos reikalingumą valstybei, kadangi dar lig šiol Veterinarijos įstatyme nėra įrašytas apibrėžimas „gydytojas rezidentas“. „Tuo jau rūpinasi programų vadovai, tuomet kviesime Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovus, kurie turi palaiminti mūsų siūlymus. Tuomet galėsime teikti ir Žemės ūkio ministerijai“, – kalbėjo LSMU prorektorius veterinarinei medicinai ir gyvulininkystei.
Veterinarai ne prastesni už odontologus
Tiesa, jau kurį laiką kalbama, kad stambiųjų gyvūnų specialistų ypač regionuose trūksta, o štai su smulkiaisiais gyvūnais dirba dažnas ir dar privačiai. Tad kodėl reikia remti specialistus, kurie nepadengs to įvardyto trūkumo?
„Smulkūs gyvūnai – tarsi kiekvieno gyvūno laikytojo privatus reikalas, tačiau žmonėms gi svarbiausia gauti savo augintiniams kokybiškas paslaugas, o veterinarijos gydytojams užtikrinti gyvūnų sveikatą ir gerovę. Odontologų dauguma taip pat dirba privačiame sektoriuje, tačiau iš Sveikatos apsaugos ministerijos kasmet gauna apie penkiolika valstybės finansuojamų vietų rezidentų rengimui.
Veterinarijos gydytojai neturi būti diskriminuojami. Mūsų nuomone, tokiu būdu sudaromos teisiškai nevienodos sąlygos atskirų specialybių rezidentams, ir studentai nėra skatinami pasirinkti aktualių veterinarinės medicinos rezidentūros studijų“, – teigia prof. dr. A.Sederevičius.
Tarp kitko
Šiuo metu LSMU numatytos ir rengiamos kelios naujos veterinarijos rezidentūros programos: Smulkiųjų gyvūnų chirurgijos ir Vidaus ligų, o stambiesiems gyvūnams - Arklių diagnostikos ir gydymo bei Galvijų diagnostikos ir gydymo programos.
Komentarai
LSMU Veterinarijos akademijos Studentų asociacijos prezidentė Inga Siaurusevičiūtė:
- Pagrindinė rezidentūros problema yra ta, kad įstatyme nėra sąvokos „veterinarijos gydytojas rezidentas“, nėra skiriamos lėšos ir sukuriamos darbo vietos taip, kaip žmonių medicinos rezidentams.
Trūksta paruošimo ir mokymosi bazių, taip pat labiau specializuotų rezidentūros studijų programų, ypač smulkiųjų gyvūnų srityje. Veterinarijos gydytojų rezidentūros finansavimo trūkumas - opi problema, kuria šiuo metu nėra pakankamai diskutuojama ir į kurią derėtų atkreipti dėmesį.
Ateities perspektyvos būtų žymiai šviesesnės, jeigu veterinarijos gydytojams rezidentams būtų užtikrinamos įdarbinimo galimybės ir didesnis finansavimas, nes rezidentūros programas renkasi talentingi, motyvuoti bei turintys daug potencialo specialistai, kurie yra reikalingi Lietuvos darbo rinkai, nes, kaip mes mėgstame sakyti: „Gydytojas gydo žmogų, o veterinaras - visą žmoniją.“
Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Dr. Saulius Laurusevičius:
- Neįsivaizduoju, kas turėtų finansuoti rezidentūros vietas veterinarams. Asociacijoje tokio klausimo nekėlėme. Manyčiau, kad Žemės ūkio ministerija rezidentūros nelabai rems. Kuo susijęs žemės ūkis, šuo ir katė?
Man iš viso keista, kad pastarieji gyvūnai buvo „priklijuoti“ prie žemės ūkio. Suprantu, kad būsimus stambių gyvulių veterinarijos gydytojus ministerija paremti galėtų, tai gi - produkcija. O dėl smulkiųjų – ministerija, ko gero, ir tegalėtų pakomentuoti.
Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų išleidžiama per daug. Nežinau, kur nueina tie specialistai, kai jų tiek kasmet baigia studijas - daugiau kaip šimtas, bet vis vien skundžiamasi, kad niekur daugiau specialistai nenueina dirbti, tik su šunimis ir katėmis. Pas mus tiek veikia privačių veterinarijos klinikų. Pasaulyje nėra tokio tankaus tinklo. Miestuose jos it grybai po lietaus auga.
.jpg)
Komentuoti: