Poveikis gyvūnams Patekęs į vandenynus plastikas ne tik nedingsta. Jis plinta visur ir yra į mažesnes dalis, galiausiai tapdamas mikro (<5 mm) ir nano (<1 μm) dalelėmis. Plastiko tarša nežino ribų. Jo šiukšlių nuolat randama atokiuose ir negyvenamuose salynuose, pavyzdžiui, Adamano ir Nikobaro, atokiuose koralų rifuose Nansha salose, pietų Kinijos jūroje ir net po Antarktidos ledynais. Šios medžiagos aptinkama net jūros druskoje, kurią kasdien vartoja milijonai žmonių. Taip pat giliavandenių gyvių vidaus organuose. Užterštumo mastai pasiekė tokį lygį, kad plastikas pradeda net figūruoti naujai atrastų gyvūnų rūšių pavadinimuose. Štai viena giliavandenių vėžiagyvių rūšis Marianos įdūboje buvo pavadinta Eurythenes Plasticus dėl gyvūno vidaus organuose aptiktų plastmasės dalelių. Dėl kaukių sudėties jos yra ideali terpė augti dumbliams. Todėl šios vandenynų gyvūnijos dažnai supainiojamos su jiems įprastu maistu. Kaip jomis atsikratyti Medicininės atliekos sukelia pavojų ne tik gamtai. Kai kurie ekspertai mano, kad daugiau nei 5 milijonai žmonių kasmet miršta nuo ligų, plintančių per netinkamai utilizuotas medicinines atliekas. COVID-19 virusas paprastai perduodamas oro-lašeliniu būdu. Tačiau vienas tyrimas, kuriame dalyvavo Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto mokslininkai, dirbantys Hamiltone, Montanoje, parodė, kad šis virusas ant plastikinių paviršių išgyvena iki trijų parų. Nors pagal šiuo metu turimą informaciją nėra pagrindo teigti, kad komunalinių atliekų srautas galėtų būti COVID-19 plitimo priežastimi, Aplinkos ministerija parengė kelias rekomendacijas maksimaliam gyventojų ir ypač atliekų tvarkytojų saugumui užtikrinti. „Gyventojams rekomenduojama servetėles, tualetinį popierių, apsaugines kaukes ir kitas panašaus pobūdžio buitines atliekas mesti atskirai nuo kitų mišrių komunalinių atliekų – į atskirą skysčiams nepralaidų maišą, kurį pripildžius reikėtų įdėti į papildomą maišą ir, sandariai užrišus, išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Į papildomą maišą reikėtų sudėti ir atskirai rūšiuojamas pakuočių (popieriaus, plastiko, metalo) atliekas, o jas išmesti į pakuočių atliekoms skirtą konteinerį“, – teigia ministerijos atstovaiL.S. skaičius 450 - per tiek metų suyra medicininės kaukės ir į jas panašūs gaminiai.
- Šiuo metu pasaulis susitelkęs į pandemijos suvaldymą, tačiau lėto kenkimo aplinkosaugos problemos patrauktos į paraštes. Aplinka dūsta COVID-19 atliekose – išmetami didžiuliai kaukių, pirštinių kiekiai, daugybė dezinfekcinio skysčio plastiko talpų, veido skydeliai, vienkartiniai drabužiai. Akivaizdu, kad problema yra globali ir tampa ilgalaike, o jos nepradėjus spręsti dabar – ji taps dar vienu pasauliniu ateities aplinkosaugos iššūkiu.
Nei Lietuvoje, nei kitose šalyse kol kas nėra įrengtų panaudotoms asmens apsaugos priemonėms skirtų specialių konteinerių ar talpų, kur būtų galima jas saugiai išmesti ir surinkti. Pandemija nesibaigs rytoj, tad galvoti apie tai šalies mastu turėjome jau vakar, nes tik tokiu atveju galima užtikrinti, kad šias atliekas tvarkantys žmonės, dirbdami savo darbą, bus saugūs, o šalia prekybos centrų ir miestų gatvėse nebematysime „skraidančių“ veido kaukių ar guminių pirštinių. Nieko nedarant ir neieškant sprendimų dabar, tik pandemijai atsitraukus, pamatysime tikrąjį problemos mastą – tiesiog turėsime dar vieną ekologinę katastrofą, su kurios pasekmėmis tvarkytis teks dešimtmečius.
Komentuoti: