Dešimtmečių istorija
 
Kai 1990-ųjų sausio 28-ąją tuometinis sveikatos apsaugos ministras Antanas Vinkus pasirašė įsakymą steigti naują vaikų sanatoriją Palangoje, mažai kas galėjo įsivaizduoti, kad iš kuklios pionierių stovyklos per tris dešimtmečius išaugs didžiausia Baltijos šalyse vaikų reabilitacijos įstaiga. Lietuvai žengiant pirmuosius žingsnius į nepriklausomybę, naujos sanatorijos kūrimas tapo savotišku laisvės ir rūpesčio vaikų ateitimi simboliu.
 
Pirmieji metai buvo kupini iššūkių. Sanatorija veiklą pradėjo buvusioje pionierių stovykloje, kur, prasidėjus ekonominei blokadai, trūko visko – nuo elementarios medicininės įrangos iki baldų. Tačiau pirmasis įstaigos vadovas Zigmas Paulauskas su komanda nenuleido rankų.
 
1992-ųjų vasarį tuometinio sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko įsakymu buvę profsąjungų poilsio namai „Gintaras“, adresu Vytauto g. 30, perduoti sanatorijos reikmėms. Nors patalpos buvo prastos būklės, lėšų, įrangos vis dar trūko, šis sprendimas atvėrė daugiau galimybių.
 
Didžiulis proveržis įvyko 1998-aisiais, kai buvusiose patalpose įrengta moderni valgykla. Tuo pačiu metu antrajame sanatorijos korpuse pradėtos teikti fizioterapijos procedūros, įkurta administracija. Šie pokyčiai davė startą kokybiškų paslaugų plėtrai.
 
Per 35 metus iš nedidelės gydymo įstaigos, per metus priimančios vos kelis šimtus pacientų, „Palangos gintaras“ išaugo į modernų penkių hektarų kompleksą su keturiais korpusais. Šiandien čia dirba daugiau kaip pustrečio šimto darbuotojų, tarp jų – per šimtą aukščiausios kvalifikacijos medicinos specialistų: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, pediatrai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai, logopedai ir medicinos psichologai. Kasmet sanatorijoje medicininės reabilitacijos paslaugos suteikiamos daugiau kaip 5 tūkst. Lietuvos vaikų.


 
Užsitarnavo pasitikėjimą
 
„Kai pradėjome, net nesvajojome apie tokį augimą, – sako ilgamečiai sanatorijos darbuotojai. – Turėjome tik kelis kabinetus ir didžiulį norą padėti vaikams. O šiandien tai darome teikdami moderniausias reabilitacijos paslaugas, mokydamiesi iš geriausių Europos praktikų.“
 
„2020-ieji, COVID-19 pandemijos metai, tapo rimtu išbandymu, tačiau sugebėjome ne tik išlaikyti veiklos apimtis, bet ir jas kasmet nuosekliai didinti“, – džiaugiasi S.Deveikis.
 
Įspūdingas ir finansinis įstaigos augimas: nuo 3,68 milijonų eurų 2019-aisiais iki 7,22 milijonų eurų 2024-aisiais. Kaip pastebi direktorius, šis augimas nebuvo atsitiktinis – tai kryptingo darbo ir teisingų strateginių sprendimų rezultatas.
„Pernai aptarnavome per penkis tūkstančius penkis šimtus pacientų, o bendras lovadienių skaičius pasiekė beveik 89 tūkstančius. Džiugina faktas, kad nebeliko iki COVID-19 pandemijos laikmečiui šiai sanatorijai būdingo sezoniškumo. Vien pernai per penkis rudens-žiemos mėnesius aptarnavome beveik du tūkstančius mažųjų iš visos Lietuvos. Vadinasi, tiek gydytojų, siunčiančių pacientus, tiek mažųjų pacientų tėvelių, pasirenkančių mūsų įstaigą, pasitikėjimas mumis auga“, – sako S.Deveikis.
 
Kaip teigia vadovas, seniau medikui pakakdavo turėti daug medicininių žinių, ilgametę patirtį, ir jis jau būdavo užsitikrinęs pacientų pagarbą. Tačiau dabartiniame komunikacijos ir išmaniųjų technologijų pasaulyje situacija pasikeitė: labiau už praktinę patirtį ir teorines žinias vertinami konkrečias paslaugas teikiančio medicinos specialisto komunikaciniai gebėjimai bei kitų pacientų atsiliepimai apie jį įvairiose socialinėse medijose. „Bendraudami su pacientais medikai patiria tam tikrų iššūkių, tačiau tie medicinos specialistai, kurie dirba su vaikais, susiduria su dar sudėtingesnėmis situacijomis – jie turi rasti ryšį ne tik su vaiku, bet ir jo tėvais ar globėjais, – sako sanatorijos direktorius. – Šiuo atveju specialistas turi užsitikrinti tiek vaiko, tiek jo tėvų pasitikėjimą, o tai reikalauja itin gerų bendravimo įgūdžių. Norėčiau pabrėžti puikius mūsų medicinos personalo santykius su mažaisiais pacientais ir jų tėvais. Visa sanatorijos vadovybė nuosekliai dirbame, kad santykiai įstaigoje būtų grindžiami tarpusavio pagarba.“
 
Sulaukė sveikinimų gausos
 
35-erių metų jubiliejaus šventėje Palangos Kurhauze sveikinimo žodžius tarė garbingi svečiai. Kiekvienas jų pabrėžė unikalų „Palangos gintaro“ indėlį į Lietuvos vaikų sveikatą ir šalies medicinos sistemą.
 
Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas, kuris prieš tris dešimtmečius, būdamas sveikatos apsaugos ministras, prisidėjo prie sanatorijos steigimo, kalbėdamas pabrėžė simbolinę įstaigos reikšmę valstybės raidai: „Palangos vaikų sanatorijos įkūrimas buvo susijęs su mūsų laisvės siekiais. Tai buvo ženklas, kad mes jau patys rūpinamės savo vaikais, savo ateitimi. Džiaugiuosi matydamas, kaip pasikeitė sanatorija ir kokias paslaugas šiandien gauna Lietuvos vaikai.“
 
Sveikatos apsaugos viceministrės prof. dr. Laimutė Vaidelienė ir Nerija Stasiulienė sveikindamos akcentavo sanatorijos prevencinio darbo svarbą: „Jei norime turėti sveiką visuomenę, turime pradėti nuo vaikų. Jei rūpinsimės vaikais, jie užaugs sveikais suaugusiais žmonėmis. „Palangos gintaras“ įrodo, kad investicijos į vaikų sveikatą yra investicijos į mūsų visų ateitį.“
 
Viceministrės perdavė ir sveikatos apsaugos ministrės doc. dr. Marijos Jakubauskienės padėką sanatorijos bendruomenei už atkaklų ir prasmingą darbą vaikų labui.
 
„Toks centras Palangoje – tai yra visos Lietuvos turtas, kuris turi būti išsaugotas bet kokia kaina, – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Komercinių įstaigų gali atsirasti daug, bet tai, ką daro „Palangos gintaras“, yra neįkainojama. Jubiliejaus proga noriu palinkėti šiai įstaigai niekada nepapulti į jokių reformų sūkurį. Džiaugiuosi, kad jūs išliekate savarankiški. Stiprybės ir įkvėpimo kiekvienam čia dirbančiajam.“
 
„Kai kalbame apie vaikų sanatorinį gydymą ir medicininę reabilitaciją, šalia kalbame ir apie laimę. Juk tėvai laimingi tik tuomet, kai sveiki jų vaikai. Ši įstaiga dalina laimę, – jautriai kalbėjo Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos viceprezidentė Rasa Noreikienė. – Visos asociacijos vardu sveikiname savo aktyvų narį ir linkime tą laimę dalinti dar daug metų.“
 
„Esate sanatorija, kurioje vaikai, nesvarbu, kokių sveikatos problemų beturėtų, pirmiausia jaučiasi vaikais. Nepriklausomai nuo nieko, vaikai čia turi vaikystę – ir tai yra svarbiausia“, – įstaigos unikalumą pabrėžė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanė, prof. dr. Rita Vaičekauskaitė. „Palangos gintaro“ kolektyvui ji perdavė nuoširdžiausius universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko sveikinimus jubiliejaus proga.
 
Sanatorijos bendruomenę pasveikinti atvyko ir Valstybinės ligonių kasos atstovė Rimantė Venclovienė. „Turiu prisipažinti, kad įstaigos vadovą, gerbiamą Saulių Deveikį, kartais per klaidą pavadinu Gintaru, – šypsodamasi atviravo ji. – Tikime, kad su tokiu atsidavimu dirbantis sanatorijos kolektyvas ir toliau sėkmingai tęs kilnią misiją – rūpinsis mažųjų pacientų sveikata ir gerove. Jūsų įstaiga tapo pavyzdžiu, kaip turėtų būti organizuojama vaikų reabilitacija Lietuvoje.“



Žengia inovacijų keliu
 
Padėkojęs už sveikinimus ir linkėjimus, „Palangos gintaro“ direktorius S.Deveikis nepamiršo kolektyvo. Vadovas tarė „ačiū“ sanatorijos darbuotojams už atsidavimą ir profesionalumą. Jis pabrėžė, kad visos organizacijos konsoliduoto darbo bei naujų į kolektyvą įsiliejusių motyvuotų vadovų bei profesionalių medicinos specialistų dėka per ketverius jo vadovavimo metus pavyko ne tik pakelti paslaugų kokybę į kitą lygį, bet ir praplėsti jų spektrą – šiandien sanatorija „Palangos gintaras“ pajėgi suteikti per 40 skirtingų procedūrų vienu metu.
 
Teigiami pokyčiai atsispindi finansiniuose rodikliuose: per pastaruosius ketverius metus jie išaugo daugiau nei du kartus. „Šie skaičiai – tai ne tik finansinis augimas. Tai rodo, kad pelningai dirbdami ir nuolat generuodami idėjas apie tvarius sprendimus vadybiniais sugebėjimais sukuriame galimybes investuoti į pažangias naujoves, modernią įrangą bei nuolatinį personalo kvalifikacijos tobulėjimą“, – pabrėžė vadovas.
 
S.Deveikio teigimu, pastarieji metai „Palangos gintarui“ tapo ypatingi modernizacijos prasme. 2022-2024 metais įgyvendinti ambicingi infrastruktūros projektai fundamentaliai pakeitė sanatorijos veidą: atnaujinta sovietinius laikus siekusi grindų danga, modernizuota registratūra, sukurta inovatyvi multisensorinė erdvė – aktyvi ir pasyvi zonos. Bene didžiausias įstaigos pasididžiavimas – šių metų sausio mėnesį startavusi nauja mažųjų pacientų maitinimo sistema.
 
Remiantis 2023 m. gruodį Sveikatos apsaugos ministerijos atnaujintomis švediško stalo principo diegimo ir maisto švaistymo mažinimo priemonių įgyvendinimo rekomendacijomis, nuo šių metų sausio vidurio Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“ startavo pacientų maitinimas švediško stalo principu. Sanatorija yra pirma ir kol kas vienintelė vaikų gydymo įstaiga šalyje įdiegusi šį modelį.
 
Kodėl tai svarbu? „Siekiame pagerinti pacientų, juos slaugančių bei lydinčių asmenų maitinimą, ugdyti subalansuoto maisto vartojimo kultūrą ir įgūdžius. Valgiai ruošiami čia pat, mūsų sanatorijos virtuvėje, naudojant modernesnę įrangą. Kiekvieną dieną siūlome įvairių patiekalų pasirinkimą, pritaikytą augančiam vaiko organizmui. Mūsų valgiaraštį sudaro profesionali sanatorijos dietistė. Vaikai maitinami jaukioje, atnaujintoje valgykloje. Pacientai su specialiais poreikiais gauna individualiai paruoštą ir patiektą maistą“, – pasakoja S.Deveikis.
 
„Įtikti vaikams visuomet buvo sudėtingas darbas, – teigia Maitinimo padalinio vadovė Rima Rašinskienė. – Anksčiau mums likdavo kilogramai nesuvartoto maisto. Tačiau nuo sausio vidurio pradėjome dirbti visiškai nauju principu. Kiekvieną dieną patiekiame keturis karštus patiekalus, keturis karštus garnyrus ir šešių rūšių šaltas daržoves. Tad dabar vaikai turi galimybę rinktis.“
 
„Vieną košę gaminame su pienu, kitą – be pieno – tiems, kas netoleruoja laktozės. Visos mūsų daržovės tarpusavyje nemaišomos, – apie tai, kaip užtikrina individualius vaikų poreikius, pasakoja R.Rašinskienė. – Maistą skaniname minimaliai. Vaikai turi galimybę susikurti patiekalą tokį, kokio pageidauja.“
Moteris pasakoja, kad virtuvėje dirba keturiasdešimt darbuotojų, naudojama moderni įranga – trys konvekcinės krosnys, vandens virimo katilai, itališka blynų kepimo mašina.
 
„Vasarą, kai pacientų srautai padidėja, planuojame įsigyti antrą švediško stalo liniją, kad galėtume patenkinti išaugusius poreikius“, – pasakoja R.Rašinskienė.
 
Šie pokyčiai, pasak direktoriaus, yra tik dalis didesnio plano, diegiant inovatyvius technologinius ir tvarius vadybos sprendimus. „Mūsų tikslas – ne tik modernizuoti infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas čia jaustųsi jaukiai ir patogiai. Kiekviena investicija yra apgalvota ir nukreipta į pacientų gerovę“, – teigia S.Deveikis.


 
Įtrauki erdvė kiekvienam
 
Artimoje ateityje sanatorija ruošiasi dar vienam kokybiniam šuoliui. „Mūsų didžiausias iššūkis – užbaigti ketvirtojo korpuso naujosios dalies renovaciją. Tai ne tik leis mums atnaujinti pacientų palatas, bet ir turėsime galimybę įrengti papildomas erdves naujoms paslaugoms teikti“, – teigia vadovas.
 
„Siekiant užtikrinti patogų judėjimą, pernai atnaujinta visa penkių hektarų sanatorijos teritorijos infrastruktūra: renovuoti senieji pėsčiųjų takai – daugiau kaip 250 kv. m, neliko nė metro sovietinių laikų dangos. Tai ypač svarbu pacientams su judėjimo negalia“, – sako sanatorijos direktorius ir tęsia, kad bene ambicingiausias ateityje laukiantis projektas – šalia sanatorijos pradėtas kurti sensorinis ,,pojūčių ir potyrių“ sodas, specialiai pritaikytas vaikams su negalia.
 
„Įsivaizduokite aikštelę, kurioje vaikas neįgaliojo vežimėlyje gali naudotis karusele, sūpynėmis, kur yra specialiai pritaikyti žaidimų elementai vaikams su vidutine ar sunkia negalia, – kalba S.Deveikis. – Norime, kad visi vaikai, nepaisant jų fizinių galimybių, galėtų patirti džiaugsmą leidžiant laisvalaikį po ar tarp procedūrų.“


 
Gydoma kompleksiškai
 
Vis dėlto modernizacija neatsiejama nuo pagrindinio sanatorijos tikslo – teikti kokybišką ir šiuolaikišką pagalbą vaikams. Įstaigos vadovas papasakojo, su kokiomis sveikatos problemomis šiandien susiduria mažieji pacientai ir kaip jos sprendžiamos.
 
„Per pastaruosius metus stebime reikšmingus pokyčius vaikų sveikatos problemų spektre, – sako jis. – Kinta ne tik problemų pobūdis, bet ir jų kompleksiškumas.“
 
Kvėpavimo sistemos ligos išlieka viena aktualiausių problemų. „Pokyčiai aplinkoje, oro tarša, pasikeitęs gyvenimo būdas – visa tai turi įtakos vaikų kvėpavimo sistemai. Matome ženklų atipinių pneumonijų, lėtinių kvėpavimo takų ligų augimą“, – pasakoja vadovas. Būtent todėl sanatorijoje ypatingas dėmesys skiriamas kvėpavimo sistemos reabilitacijai. Čia pasitelkiamos tiek tradicinės metodikos, tiek modernūs sprendimai – nuo haloterapijos iki specializuotų kvėpavimo pratimų.
 
Antroji problema, su kuria susiduria vis daugiau vaikų, – judamojo-atramos aparato sutrikimai. „Ilgas sėdėjimas prie kompiuterių, netaisyklinga laikysena mokykloje, fizinio aktyvumo stoka – visa tai lemia stuburo problemų gausą. Ypač dažnai susiduriame su skolioze, netaisyklinga laikysena“, – aiškina S.Deveikis. Šioms problemoms spręsti sanatorija taiko kompleksinį gydymą, kurio pagrindą sudaro kineziterapija – tiek individuali, tiek grupinė gydomoji mankšta, vykdoma specialiai įrengtose salėse ar lauke. Ypač gerų rezultatų padeda pasiekti inovatyvūs sprendimai, tokie kaip vertikalios vonios ir stuburo tempimas vandenyje.
 
Trečioji, sparčiai auganti problema – psichoemocinės sveikatos ir elgesio sutrikimai. „Pastebime, kad ši sritis reikalauja vis didesnio mūsų įstaigos medicinos specialistų dėmesio ir pastangų. Šiuolaikiniai vaikai susiduria su didžiuliu informaciniu krūviu, socialiniu spaudimu, o COVID-19 pandemijos pasekmės dar labiau paaštrino situaciją“, – pažymi sanatorijos vadovas. Šioms problemoms spręsti įstaigoje veikia išplėtota psichologinės ir socialinės pagalbos sistema: teikiamos individualios medicinos psichologo, klinikinio logopedo, socialinio darbuotojo konsultacijos, vedami grupinės menoterapijos ir relaksacijos užsiėmimai, puikūs rezultatai pasiekiami organizuojant ergoterapijos užsiėminus inovatyviai įrengtoje multisensorinėje erdvėje.
 
Anot S.Deveikio, „Palangos gintaras“ taiko platų gydymo metodų spektrą. Fizioterapijos srityje naudojamos šiuolaikinės technologijos – ultragarso terapija, amplipulsoterapija, elektrostimuliacija, magnetoterapija, lazerių ir šviesos terapijos. Šios procedūros derinamos su tradicinėmis metodikomis ir natūraliais gamtos gydomaisiais veiksniais.
 
„Mūsų filosofija – žiūrėti į vaiką kaip į visumą, – pabrėžia vadovas. – Negalima gydyti tik fizinių simptomų, neatsižvelgiant į psichologinę būseną, ar atvirkščiai. Kiekvienas pacientas gauna individualiai pritaikytą gydymo programą, kuri harmoningai apjungia įvairias terapijos formas - nuo medicininių procedūrų iki psichologinės pagalbos.“



Dalinosi patirtimis
 
Išsamiai apžvelgus „Palangos gintaro“ 35-erių metų kelią, pasiekimus ir ateities perspektyvas, Palangos Kurhauze prasidėjo mokslinė konferencija „Vaikų sveikata ir reabilitacija - 35 metų patirtis“, kurioje pranešimus skaitė patyrę savo srities specialistai.
 
Daug susidomėjimo sulaukė vaikų pulmonologo prof. habil. dr. Arūno Valiulio pristatytas tyrimas apie oro taršos poveikį vaikų sveikatai. „Skirtingų mokyklų oro tarša skiriasi iki septynių kartų, o darželių užterštumas sunkiaisiais metalais – net iki 30 kartų“, – pabrėžė profesorius ir atkreipė dėmesį į tai, kad sumažinus taršą iki PSO rekomenduojamų normų, vaikų sergamumą astma galima sumažinti 11 proc., o pasiekus geriausių Skandinavijos šalių lygį – net iki 33 proc.
 
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Romualdas Sinkevičius pristatė naujausius idiopatinės skoliozės diagnostikos ir gydymo metodus, pabrėždamas ankstyvos diagnostikos svarbą.
 
„Palangos gintaro“ 35-mečio minėjimą praturtino ir kitos mokslinės įžvalgos. Konferencijoje apie vaikų tuštinimosi problemas pranešimą skaitė vaikų gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas, LSMU Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. dr. Indrė Bakanienė dalinosi nauju požiūriu į raidos sutrikimus, o gydytoja vaikų neurologė Dovilė Kalibatienė apžvelgė populiariausias miego ligas.
 
Po oficialiosios dalies šventės svečiams buvo skirta muzikinė dovana. Vėliau susirinkusieji buvo kviečiami ragauti jubiliejinio torto ir pasidalinti įspūdžiais bei idėjomis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!