Pagerėjimas tik simbolinis
Po pavasarį vykusio Seimo Sveikatos reikalų komiteto išvažiuojamojo posėdžio į Žalgirio kliniką, kuriame dalyvavo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, L.Zaleckas sako, kad įstaiga negali pasigirti apčiuopiamu pagerėjimu. Neadekvačių įkainių smaugiamai Žalgirio klinikai tuomet pagalbos ranką ištiesti žadėję komiteto nariai padėjo veikiau simboliškai.
 

„Yra šiek tiek padidinti dalies procedūrų, susijusių su dalimi konsultacijų ir intervencinių procedūrų, įkainiai. Tačiau pasakyti, kad tai sprendžia visas problemas – naivu. Nors apskaičiuota, kad taip finansiniai rodikliai per pusę metų gali užaugti apie keturiasdešimt tūkstančių, įstaigos mastu ta suma yra simbolinė“, – kuklius laimėjimus vertina Žalgirio klinikos vadovas Linas Zaleckas.

 
Būtina paminėti, kad į dalį šių konsultacijų įeina ir biopsijos kaina, kuri gali viršyti visos konsultacijos kainą, bet už tai jau moka pati gydymo įstaiga, teikianti paslaugas. Tai reiškia – „susimoki iš įstaigos kišenės papildomai“, kad galėtum tiksliai diagnozuoti ligą. Stacionarinių paslaugų įkainiai nepasikeitė, skaudi problema išliko ir dėl konsultacinių paslaugų.
 
„Apmokėjimą tik už kas ketvirtą konsultaciją dėl tos pačios priežasties kaip už „konsultacijos vieną epizodą“ galiu palyginti su pieno pirkimu: nusipirkau tris butelius pirmadienį, o trečiadienį ir penktadienį tiesiog nueisiu pasiimti pieno nemokamai, nes tai dar tas pats pirkimo epizodas tęsiasi“, – ironizavo L.Zaleckas. Skaičiuojama, kad vienos konsultacijos kaina žmogui 2022 m. tesudarė 30,7eurų, o vieno apsilankymo kaina buvo 22,8 eurų, ką adekvačiu įkainiu sunkiai būtų galima pavadinti. Mat šiais įkainiais padengti tenka ne tik klinikoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų atlyginimus, bet ir visą gydymo įstaigos mašiną. Daug finansinio dėmesio pareikalauja ne tik medicinos įranga, jos priežiūra, bet ir e.sveikatos bei kitų inovacinių sistemų, IT technologijų išlaikymas, jau nekalbant apie senų patalpų remonto poreikius.
 
Tikisi ne popierinės pagalbos
Paaštrėjus kalboms esą klinika bus prijungta prie Santaros brolijos, L.Zaleckas vienareikšmio atsakymo, ar tai išspręstų ilgus metus mažų įkainių stekenamą gydymo įstaigą, sako neturintis. Tai nulemti galėtų jungimo principas.
 
„Vien mechaninis arba vadinamasis popierinis prijungimas nieko nesprendžia. Galima svaičioti skambiomis frazėmis esą tai pagerins paslaugų prieinamumą, bet tegul įvardija konkrečiai, kokiomis priemonėmis ir kokiais mechanizmais tai bus pasiekta“, – realybei į akis prašo pažvelgti vadovas. Jis svarsto, jei atlyginimai ir įkainiai išlieka kaip buvę, įstaiga ir toliau lieka toje pačioje duobėje tik kitos administracijos pavaldume. Tačiau atsiradus rimtoms investicijoms į naujo pastato statybą Santaros mietelyje, o už gydymo ir konsultacijų paslaugas apmokant ekonomiškai pagrįstais įkainiais, tikėtina, būtų žengtas realus žingsnis į priekį – logiška atsidurti greta ten įsikūrusios Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokymo bazės ir Santaros klinikų padalinių.
 
Vis dėlto, net ir gavus Vyriausybės nutarimą, leidžiantį klinikos dalininkams – SAM ir Vilniaus universitetui – imtis minėtos reorganizacijos proceso, L.Zaleckas įsitikinęs, jį pabaigti įgyvendinti geriausiu atveju pavyktų po penkerių metų, o formalų jungimą – ne anksčiau nei po pusės metų.
 
„Šiuo metu yra tik kalbos apie filialą, bet investicijų nematyti. Jei norite, galime sujunti ir Kauno su Vilniaus ligonines, bet per atstumą integruoti įstaigas sunkiai įmanoma“, – svarsto L.Zaleckas.
 
Paslaugų daugiau, nei atrodo
L.Zaleckas atkreipia dėmesį, kad vis akcentuojama, esą Žalgirio klinikoje yra teikiamos tik odontologinės paslaugos. Tačiau tai – tik dalis tų paslaugų, kurias Klinika faktiškai teikia pacientams. Sąmoningai ar ne, bet pamirštama, kad čia veikia ne tik Konsultacinė poliklinika, kurioje teikiamos odontologinės paslaugos, bet ir veido ir žandikaulių bei burnos chirurgijos stacionaras su Priėmimo – skubios pagalbos ir Intensyvios terapijos skyriais.
 
Čia ištisą parą teikiama tiek planinė, tiek ir skubi specializuota ambulatorinė ir stacionarinė pagalba pacientams, patyrusiems įvairias veido ir žandikaulių srities traumas (kaulų lūžius, minkštųjų audinių sužalojimus), sergantiems įvairios kilmės burnos, veido ir žandikaulių sričių bei kaklo uždegimais, piktybiniais ir nepiktybiniais augliais, cistomis, seilių liaukų ligomis (akmenlige, augliais), viršutinio žandikaulio ančių patologija, neurostomatologinėmis ligomis, dantų dygimo patologija, smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ligomis ir kt. Kiekvienais metais stacionaro skyriuose gydoma per 3 tūkst. pacientų, kuriems atliekama per 2,5 tūkstančio operacijų. Be to, apie 11 tūkstančių pacientų suteikiama skubi ambulatorinė pagalba.
 
Kitos gydymo įstaigos dalies paslaugų net neteikia, ką gali pasiūlyti Žalgirio klinika.
Nepelnytai kritikos gydymo įstaiga sulaukia ir dėl menko darbuotojų darbo krūvio. Esą jie čia dirba tik siekdami susirinkti pacientus į privačius kabinetus. Tokias kalbas L.Zaleckas nutildo primindamas, kad Žalgirio klinika yra ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto mokymo bazė, mokosi ir kitų medicinos specialybių gydytojai rezidentai. Kad VU dėstytojai padėtų studentams dirbti su pacientais, jie turi dirbti ir kaip gydytojai, t. y. turi turėti darbinius santykius ir su ligonine. Tai nėra finansiškai naudinga Klinikai, bet tik tokiu būdu galima užtikrinti sklandų mokymo procesą.
 
Vadovas atviras – nors yra odontologų, kuriems Žalgirio klinika yra pagrindinė darbovietė, yra ir tų, kuriems šis darbas tik kaip papildomas, laikantis darbuotojus dirbti vien iš nostalgijos ar galimybės gydyti įvairesnes patologijas, įvairesnius pacientus. Ne paslaptis – konkuruoti su privačiomis odontologijos klinikomis neįmanoma.
 
„Esame tarp dviejų ugnių: iš vienos pusės turime konkuruoti su privačiomis gydymo įstaigomis atlyginimo ir darbo sąlygų, o neretai ir pacientų klausimu, iš kitos pusės esame užspeisti į kampą su viešosioms įstaigoms keliamais reikalavimais ir ligonių kasų, ministerijos formuojamais teisės aktais, kad turime daryti ne mažiau nei kitos viešosios įstaigos, vykdyti viešuosius pirkimus“, – situaciją apibūdina L.Zaleckas.
 
Dirba Sizifo darbą
Menkai finansuojama Žalgirio klinika valdančiųjų neretai kritikuojama ir dėl amžinai šlubuojančios vadybos. Antrus metus įstaigai vadovaujantis L.Zaleckas dėl šios kritikos ramus.
„Neturiu tikslo čia išsilaikyti bet kokiomis sąlygomis, bet būti chirurgu – vienareikšmiai taip“, – sako vadovas paklaustas, kodėl pasirinko imtis valdyti įstaigą, kurią bėdos kamuoja daug metų. L.Zaleckas vadovauti įstaigai ėmėsi susiklosčius aplinkybėms – kam nors teko prisiimti atsakomybę.
 
„Tie, kas komentuoja vadybą, tegu bent pusę metų atsisėda į šią kėdę ir pademonstruoja vadybinius gebėjimus vadovauti įstaigai, kurios finansavimo akivaizdų nepakankamumą pavasario vykusio posėdžio metu pripažino visi – tiek ir patys Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, tiek SAM, tiek ir Ligonių kasų atstovai“, – siūlo darbo laiko neskaičiuojantis L.Zaleckas, ir direktoriumi bei veido ir žandikaulių chirurgu dirbantis tiek, kiek padiktuoja darbo dienos krūvis.
 
Vadovas neslepia: prieš eidamas šias pareigas naiviai tikėjosi, kad jungimo procesas prie Santaros klinikų prasidės netrukus, tačiau neadekvačių įkainių smukdoma ligoninė daug metų raginama nešti naštą ir toliau.
 
„Realiai niekas negali paaiškinti, kaip susidaro toks įkainis, koks yra dabar, kiek jis realiai atitinka šiandienines sąlygas. Jau nekalbant apie tai, kad kainynų paslaugų sąrašas sudarytas prieš daugiau nei 20 m. ir iki šiol esminiai nepapildytas. Stengiamės ir norime dirbti tokiomis pat priemonėmis kaip Vakarų Europa ar Skandinavijos šalys, bet apmokėjimas už tas procedūras skiriasi kelis ar net keliolika kartų. Medicininės ir IT technologijos žengia į priekį, bet lėšų joms kurti ir palaikyti neskiriama“, – apie įkainį toliau kalba vadovas pridurdamas, kad privačiose gydymo įstaigose įkainis ar konsultacijos kaina peržiūrimi kada tik atsiranda poreikis.
 
„Iki manęs buvę vadovai ir pats ne kartą kreipiausi dėl įkainių peržiūrėjimo, bet viskas taip ir liko tik gražūs žodžiai. Ministerijai rašiau raštus dėl technologijų, kurios Vakarų Europoje jau penkiolika metų taikomos, o pas mus papildomai neapmokama. Siūlo kreiptis per Retų ligų komisiją…“ – dėsto vadovas ir priduria, kad net ir esant retai ligai kiekvieną kartą ruošti reikiamą dokumentaciją siekiant išsikovoti paslaugą nėra nei kam, nei kada.
 
„Gydytojai ir taip turi ką veikti darbe be keliolikos puslapių mokslinės literatūros apžvalgos ruošos ir jos pateikinėjimo tiems, kurie net nėra atitinkamos srities sveikatos specialistai. Ką jau bekalbėti, kai po tokių raštų rengimo teateina atsakymas: „ačiū, atkreipsime dėmesį“, – su darbo specifika iš arčiau supažindina vadovas.
 
Dirbti į viešąjį sektorių nesiveržiama
Žalgirio klinika turi dar vieną sunkiai išsprendžiamą sopulį – kolektyvo trūkumą. Nei vairuoti gydymo įstaigos laivo, nei būti jos įgulos nariu nėra paprasta Kodėl odontologijos gydytojai nesirenka darbo viešajame sektoriuje, atsakymas paprastas – atlyginimas. Tiesa, ir darbo pobūdis čia skiriasi, palyginti su privačiu odontologijos kabinetu.
 
„Pacientai paprastai mano, kad čia atvykę paslaugą turi gauti skubiai ir nemokamai, tačiau realybė kitokia. Pavyzdžiui, kad atitiktų visus reikalavimus, ortodontai turi užpildyti krūvą dokumentų ir pasiūlyti pacientui kelis variantus paslaugų bei priemonių, vėliau užpildyti daugybę formų ligonių kasoms, kad šios sumokėtų už atliktą darbą. Tiesa, į darbo laiką dokumentacijos ruošimas neįskaičiuotas. Pridėkime ir viešųjų pirkimų organizavimą, rinkos analizę...“ – pasakoja L.Zaleckas nė kiek nesistebėdamas, kad ir slaugytojų ieškoti reikia kaip su žiburiu.
Jaunesnioji karta linkus skaičiuoti darbo krūvio ir atlyginimo santykį.
 

„Prisikalbinti baigiančius rezidentus, kuriuos čia patys išmokome per trejus metus, likti dirbti sunku. Privačiame sektoriuje už orų atlyginimą ateini, padirbi, pagydai ir išeini namo. O čia visada yra dar krūva darbų darbelių, – apie darbo specifiką menkai finansuojamoje Žalgirio klinikoje pasakoja gydytoja vaikų odontologė Rūta Žaliūnienė. – Neseniai pasididinau darbo krūvį, bet neturiu kartu dirbančios asistentės, negaliu nieko prikalbinti. Kiekvieną gydytoją rezidentą bandome kaip nors prisivilioti dirbti bent mažu krūviu. Visi supranta, kad darbas čia altruistinis – gydytojai visą širdį atiduoda pacientams.“

 
R.Žaliūnienė viliasi, kad galbūt visa tai netolimoje ateityje pasikeis, jei pagaliau įvyks žadėtoji reorganizacija, o su ja kils darbuotojų atlyginimai, atsiras daugiau personalo. Juo labiau pacientų eilės čia niekada netrumpėja.
 
Nepaisant to, Žalgirio klinikoje per pastaruosius dešimtmečius įvyko dideli teigiami pokyčiai. Klausimas, kieno sąskaita? „Šiuo metu visos medicininės naujovės atsiranda tik gydytojų smalsumo, noro tobulėti ir altruizmo dėka“, – teigia L.Zaleckas. Ne be reikalo apie gydytojus sakoma, kad jie į pensiją išeiti turi tada, kai praranda norą mokytis. Deja, visos gydytojų stažuotės ir tobulinimasis vyksta tik jų pačių iniciatyva. Mat tam SAM gydytojams skiria vos keliolika eurų per metus.
 
„Tarkime, pasaulinės konferencijos apie kaukolės ir veido vystymosi anomalijas registracijos mokestis kainuoja apie tūkstantį eurų. O kur dar kelionės ir apgyvendinimo išlaidos? Paprastai tokios konferencijos vyksta ne pigiausiuose miestuose“, – kad galimybė tobulintis gydytojams kainuoja ne mažiau nei vieną mėnesinį atlyginimą skaičiuoja vadovas.

---

 
Komentaras
VU Odontologijos instituto direktorė prof. Vilma Brukienė:

- Kadangi mes artimai susieti su universitetu – esame studentų ir rezidentų ruošimo bazė, – mums ypač svarbu, kokia sujungimo metu bus sukurta materialinė bazė. Ar mus iškels į naują pastatą, ar ne. Jei sujungimas su Santarų klinikomis vyktų tik formaliai, „ant popieriaus“, tai yra nieko neinvestuojant, naudos nebus. Tikimės deramų investicijų ir galimybės išsikelti į naują pastatą.
 
Ypač svarbu, kad nebūtų išdraskyta mokslo platforma. Visada didžiavomės, jog studentus ir rezidentus ruošiame vienoje vietoje – jie mato visą gydymo procesą iš arti. Turime unikalią galimybę, kokią reta aukštoji mokykla Europoje gali pasiūlyti. Viename pastate studentas turi galimybę pamatyti nuo pirminės odontologijos paslaugų iki aukščiausio lygio tretinio lygio odontologijos. Visi specialistai – periodontologai, chirurgai, protezistai, ortodontai, vaikų odontologai – vietoje. Studentas gali matyti visą kompleksinį paciento gydymą, tarpdiscilininės komandos bendradarbiavimą. Gali nueiti į stacionarą ir pamatyti net ypač retas veido žandikaulio srities ligas. Nerimaujame, kad ši Žalgirio klinikos struktūra gali būti sugriauta ir išbarstyta. Tikimės, kad liksime toliau visi viename pastate.
 
Viešojo sektoriaus odontologinės paslaugos neabejotinai reikalingos valstybei. Nors odotologinės paslaugos ypač išvystytos privačiame sektoriuje, ne visi išgali sumokėti už gydymą ir toli gražu ne visas paslaugas gali suteikti privatus sektorius, ką gali tretinio lygio gydymo įstaiga.

---

 
SAM komentaras
Ne vien nuo įkainių priklauso įstaigos veiklos rezultatai, o nuo visos jos vystymo strategijos, infrastruktūros ir jos išlaikymo kaštų, personalo pritraukimo ir jo darbo užmokesčio, pacientų aptarnavimo kokybės procesų ir daug kitų faktorių.
 
Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, apmokamos pagal įkainius, kuriuos tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir kurie yra taikomi visoms gydymo įstaigoms. Kitaip tariant, paslaugos kaina nėra nustatoma individualiai įstaigai, o yra apskaičiuojama įvertinus įstaigų pateiktą informaciją apie tai paslaugai teikti patiriamas sąnaudas ir remiantis šiais duomenimis nustatoma paslaugos kaina, kuri taikoma atsiskaitant už šią paslaugą su visoms gydymo įstaigomis.
 
Siekiant mažinti laukimo eiles ir gerinti paslaugų prieinamumą, gydymo įstaigos skatinamos teikti pacientams kuo platesnės apimties konsultacijas vieno apsilankymo metu, ir už tokias konsultacijas gydymo įstaigoms yra mokama daugiau. Nuo šių metų balandžio 1 d. į PSDF lėšomis apmokamų paslaugų sąrašą buvo įtrauktos naujos išplėstinės paslaugos – II ir III lygio veido ir žandikaulio chirurgo išplėstinės konsultacijos. Už II lygio veido ir žandikaulių chirurgo (kai atliekama ekscizija ir (ar) ekstirpacija, ir (ar) ektomija, ir (ar) rafija, ir (ar) rezekcija, ir (ar) tomija, ir (ar) biopsija, ir (ar) drenavimas, ir (ar) incizija, ir (ar) ligacija) konsultaciją ligonių kasos sumoka 40,9 euro, o už III lygio konsultaciją – 55,13 euro.
 
Be to, šių metų liepą buvo papildytas skubios pagalbos paslaugų sąrašas ir ambulatorinės chirurgijos paslaugų sąrašas, dėl to padidėjo tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas.
 
Tai: skubios pagalbos paslauga II, kai atliekama danties rentgenograma (atlieka ir vertina gydytojas odontologas). Ligonių kasos gydymo įstaigai už pacientui suteiktą paslaugą sumoka 39,38 euro; skubios pagalbos paslauga IV, kai po odontologinių procedūrų stabdomas kraujavimas. Paslaugos kaina – 48,59 euro; ambulatorinė chirurgija II, kai šalinami retinuoti dantys arba atliekamos ekscizijos/biopsijos. Paslaugos kaina – 82,58 euro.
Palyginti Žalgirio klinikos 2022 m. I pusm. ir 2023 m. I pusm. duomenis, įstaigos pajamos iš PSDF augo neženkliai (0,5 proc.), o bendri finansiniai rodikliai išlieka neigiami.
Šiuo metu atliekama išsamesnė analizė apie finansinę situaciją Žalgirio klinikoje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!