Svarbu
Registracija skiepytis nuo COVID-19 vykdoma internetu www.koronastop.lt, karštąja linija 1808 arba bendruoju Šeškinės poliklinikos telefonu 8 5 250 2000.
www.poliklinika.lt

---

 
Skiepytis nuo COVID-19 kviečiami ir suaugusieji, ir vaikai
Uždarius „Litexpo“ vakcinacijos centrą, pasiskiepyti norintys pacientai laukiami Šeškinės poliklinikoje.
„Jau prieš vakcinacijos centro uždarymą atsakingai ruošėmės visiškai perimti skiepijimo procesą. Esame pasirengę per dieną paskiepyti iki šešių šimtų pacientų, iš jų – penkiasdešimt vaikų nuo penkerių iki vienuolikos metų. Laikydamiesi saugumo reikalavimų, atskyrėme pacientų srautus: vaikai skiepijami mūsų įstaigos Vaikų poliklinikos atskirame kabinete. Dažnai mamos, atsivesdamos mažuosius paskiepyti, dar pageidauja ir konsultacijos. Į visus tėvų klausimus atsakyti pasirengęs konsultuojantis vaikų ligų gydytojas“, – pasakoja Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja slaugai Renata Šturienė.
 
Poliklinikos medikų siekis – nuo COVID-19 ligos paskiepyti ne tik kuo daugiau žmonių, bet ir dirbti taip, kad nebūtų išpilta nė viena nepanaudotos vakcinos dozė.
„Esame paskiepiję jau per dešimt tūkstančių žmonių, o išpilamų vakcinų procentas tesiekia 0,1 – taigi dažniausiai sunaudojame visas dozes. Kad pasiektume tokį aukštą rezultatą, turime įdėti daug darbo. Baigiantis dienai, skambiname skiepytis užsiregistravusiems pacientams, kad įsitikintume, jog jų planai nepasikeitė ir skiepytis jie atvyks. Jeigu ne, susisiekiame su užregistruotais kitai dienai, gal kuris nori pasiskiepyti greičiau“, – apie darbo metodus pasakoja pavaduotoja slaugai R.Šturienė ir priduria, jog 80 proc. atvyksta norėdami gauti stiprinamąją dozę ir dažniausiai pasirenka „Comirnaty“ vakciną, pavieniai pageidauja ir „Spikevax“.
 
Sudėtingesnė situacija kol kas su jauniausia besiskiepijančių asmenų grupe. „Gal tėvai dar nėra galutinai apsisprendę, skiepyti vaikus ar ne. Nors dirbdami „Litexpo“ iš tikrųjų stebėjome, kad per moksleivių žiemos atostogas buvo didžiulis vaikų, atvykusių skiepytis pirmąja vakcinos doze, srautas. Galbūt tėvai taip susiplanavo, kad paskiepyti vaikus antrąja doze galėtų mūsų poliklinikoje“, – viliasi R.Šturienė.
Ar buvo sunku poliklinikos infrastruktūrą pritaikyti vakcinacijos procesui?
 

„Kadangi patirties jau turime, Vakcinavimo centrą įrengėme itin paprastai pasiekiamoje ir patogioje vietoje, pasirūpinome informatyviais ir gerai matomais stendais, rodyklėmis. Juk labai svarbu atskirti srautus: sergančius pacientus ir tuos, kurie šiuo metu sveiki ir atėjo vakcinuotis“, – sako Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja slaugai Renata Šturienė, nurodydama, jog Vakcinacijos centras dirba nuo pat ryto iki vakaro.

 
Jei per dieną stebimas skiepijimo mastų sumažėjimas, darbuotojai automatiškai siunčiami į kitas darbo vietas. „Labai saugome savo žmones ir iš karto perskirstome jų darbus“, – paaiškino R.Šturienė.
 
Šeškinės poliklinikos bendruomenė visuomet aktyviai prisidėjo prie vakcinacijos proceso. Kai pernai birželio mėnesį nuo COVID-19 buvo pradėta skiepyti „Litexpo“, ten negailėdami jėgų dirbo ir Šeškinės poliklinikos gydytojai, slaugytojai, registratoriai bei koordinatoriai. Naujas iššūkis, su kuriuo susidūrė poliklinika, – nuo praėjusių metų liepos pabaigos iki spalio pradžios organizuotas ir koordinuotas vakcinavimas dviejuose skiepobusuose. Iš viso dirbo aštuonios komandos bei koordinatorius, o darbas vyko šešias dienas per savaitę – nuo ryto iki aštuntos valandos vakaro.
 
Šeškinės poliklinikos darbuotojai ne tik aktyviai vykdo vakcinavimo nuo COVID-19 ligos procesą, bet ir integravo jame ESVIS sistemą.


 
Ligų prevencijai – ypatingas dėmesys
Nepaisant koronaviruso pandemijos iššūkių, ir kiti darbai poliklinikoje nestovi vietoje. Čia sėkmingai įgyvendinama asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didesnės rizikos grupei, atrankos ir prevencinių priemonių programa, skirta 40–55 metų vyrams ir 50–64 metų moterims.
 
Pacientai turi galimybę išsitirti per vieną dieną Širdies patikros kabinete, į kurį gali užsiregistruoti internetu, taip pat juos gali užregistruoti registratūros darbuotojai arba šeimos gydytojo komanda. Pacientai viename kabinete gauna viską: pildoma išsami rizikos vertinimo anketa, matuojamos kūno apimtys, atliekami laboratoriniai tyrimai ir elektrokardiograma. Kai visi duomenys patenka pas šeimos gydytoją, jis susisiekia su pacientu, aptaria tyrimo rezultatus ir pateikia rekomendacijas.
 

„Pandemija reikšmingai pablogino visuomenės sveikatą – pamatėme didelį poreikį pacientams pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Norėdami pagerinti prieinamumą pas gydytojus, įkūrėme atskirą Širdies patikros kabinetą, kur atliekama didžioji dauguma reikiamų tyrimų“, – pasakoja poliklinikos prevencinių programų koordinatorė Ilona Prašmuntienė.

 
Procesas organizuojamas taip, kad per vieną dieną pacientui atliekama elektrokardiograma ir visi tyrimai, parodantys, ar žmogus turi didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Ypač svarbūs čia išplėstiniai kraujo tyrimai, kai nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija.
 
„Jeigu paciento tyrimų rezultatai nukrypę nuo normos, šeimos gydytojas jį siunčia į išplėstinę konsultaciją pas kardiologą. Jeigu nukrypimai nedideli – sudaro pirminį sveikatinimo planą, koreguoja gyvenseną. Tad siekiant efektyvių prevencinių rezultatų, labai didelis šeimos gydytojų indėlis. Nepaisant iššūkių, lūkesčius viršijome. Džiaugiamės, kad pacientai aktyviai registruojasi į prevencinius patikrinimus, kad jie yra sąmoningi, nori tikrintis ir sveikiau gyventi“, – sako I.Prašmuntienė. Programų koordinatorė akcentuoja, kad šios programos tikslas – ne nustatyti tam tikrą ligą, o atrinkti pacientus, kurie turi didesnę riziką ateityje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ir juos sveikatinti.
 
Planuojamos išplėstinės kardiologo konsultacijos
Šeškinės poliklinikoje rengiamasi vykdyti ir detalesnius širdies ir kraujagyslių ligų antrojo prevencinės programos etapo tyrimus.
 

„Matydami, kaip gerai mums sekasi taikyti pirminio lygio programą, ėmėmės antrinės sveikatos priežiūros paslaugos – planuojame teikti išplėstines gydytojo kardiologo konsultacijas mūsų poliklinikoje, pacientų nesiunčiant į kitas įstaigas. Tokiu atveju mūsų gydytojas kardiologas įvertins užpildytą anketą ir papildomai atliks echokardioskopiją, periferinės kraujotakos vertinimą. Be to, visapusiškiems tyrimams atlikti esame suplanavę įsigyti papildomos įrangos“, – sako Konsultacijų skyriaus vedėja Teresa Volosevič, nepamiršdama pasidžiaugti, kad poliklinikoje dirba pakankamai gydytojų kardiologų, o prie kolektyvo dar ketina prisijungti ir naujų gydytojų, baigusių rezidentūros studijas.

 
Teikti išplėstines gydytojo kardiologo konsultacijas Šeškinės poliklinikoje planuojama nuo šių metų vasaros. Pacientams atsiras galimybė, nelaukiant 2–3 mėnesių, patekti pas šį specialistą ir gauti išsamų sveikatos įvertinimą.
„Visų pirma, atskiras gydytojo kardiologo kabinetas bus skirtas tik tiems pacientams, kurie kviečiami pasitikrinti pagal profilaktinę programą.
 
Antra, sveikatos patikros duomenys bus suvesti į mūsų vietinę elektroninę sistemą. Vadinasi, šeimos gydytojas iš karto matys visus duomenis, susijusius su paciento sveikata, galės juos tinkamai įvertinti ir, jeigu reikia, pasikviesti pacientą pakartotinai.
Trečia, išplėstines kardiologo konsultacijas galėsime teikti ir pacientams iš kitų poliklinikų“, – sako Konsultacijų skyriaus vedėja ir priduria, jog pernai, palyginti su 2019-aisiais, žmonių, patikrintų dėl širdies ir kraujagyslių ligų, skaičius išaugo 8 proc. O pacientų, kuriems buvo reikalinga išplėstinė gydytojo kardiologo konsultacija, 2021 metų gruodžio mėnesio duomenimis, poliklinika turėjo net 610.
 
„Taigi, šios programos poreikis milžiniškas. Kuo žmonės labiau tikrinsis dėl širdies ir kraujagyslių ligų pradiniu lygmeniu, tuo mažiau reikės gydytis jau įsisenėjusias ligas, kurios pačioje pradžioje nerodo jokių simptomų“, – neabejoja prevencinių programų koordinatorė I.Prašmuntienė.


 
Holistinis požiūris į gydymą
Šeškinės poliklinikoje taip pat sėkmingai vykdomas lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms skirtas projektas „Inovatyvios ir kompleksinės lėtinių ligų priežiūros modelio išbandymas“, finansuojamas Europos Sąjungos fondo lėšomis. Poliklinika šiame projekte dalyvauja kartu su partneriais – Vilniaus rajono centrine poliklinika ir Švenčionėlių UAB „Reginos šeimos gydytojo centras“.
 
Į projektą įtraukta 218 pacientų, atrinktų pagal daugelį veiksnių, iš kurių esminiai – sergamumas cukriniu diabetu ir arterine hipertenzija. Pacientai yra ne tik tiriami, bet ir konsultuojami holistiškai. Vadinasi, kardiologas arba endokrinologas nežiūri vien tik per savo specialybės prizmę – jie vertina visas žmogaus ligas, įskaitant psichikos sveikatos būklę, jeigu yra tokių nusiskundimų, peržiūri kineziterapeuto bei kitų specialistų įrašus. 
 
Kalbant apie programą, paminėtinas ir paciento pildomas sveikatos dienynas. Ši naujovė leidžia pačiam žmogui labiau įsilieti į sveikatinimo procesą, prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, o ne tik permesti ją šeimos gydytojui ar slaugytojui.
 
Šiam tikslui nupirkti ir pacientams išdalyti gliukomačiai, kraujo spaudimo aparatai, judėjimo duomenis rodančios apyrankės – kad žmonės patys galėtų stebėti savo sveikatos būklę. Įsigytas net ir „Bemer“ terapijos aparatas (gydymas ypač silpnu eletromagnetiniu lauku – red.), kurį galima naudoti ir namuose.
 
„Dar viena absoliuti naujovė – vaistų suderinamumo patikra. Mūsų projekto dalyvių vartojami vaistai nuodugniai išanalizuojami farmacininko – tikrinamos visos galimos pasiekti farmacijos duomenų bazės ir jų pateikiama informacija. Ir galiu paminėti, kad iš visų į projektą įtrauktų pacientų po pirmų holistinių tyrimų fiksavome 17 procentų reikšmingų klinikinių sąveikų, kurias reikėjo pakoreguoti. Didelė dalis tokių žmonių – vyresnio amžiaus, daug metų sergantys lėtinėmis ligomis ir nuo seno įpratę vartoti tik tam tikrus medikamentus. Vaistų suderinamumo tikrinimo rezultatai yra geras argumentas šeimos gydytojui, kai reikia pakoreguoti gydymą, o pacientas to atsisako, tvirtindamas, kad jau dešimt ar penkiolika metų vartoja tuos pačius vaistus ir nieko nereikia keisti“, – pasakoja prevencinių programų koordinatorė
 
Įgyvendinant šią lėtinių ligonių priežiūros programą buvo įsteigta ir atvejo vadybininko pareigybė. Pacientui dažnai nebereikia net skambinti į registratūrą – jis gali kontaktuoti tiesiai su atvejo vadybininku, o šis visapusiškai pasirūpina sveikatos priežiūros planu. Kai atvejo vadybininkas mato, kad paciento sveikatos rodikliai neatitinka normų, jį gali registruoti į reikiamo specialisto konsultaciją. Kad žmogų apžiūrėtų, pavyzdžiui, kardiologas ar endokrinologas, jam nereikia kreiptis į šeimos gydytoją.
 
„Tikimės, kad dėl šio projekto sumažės hospitalizacijų, kartotinių laboratorinių tyrimų, GMP iškvietimų“, – privalumus vardija I.Prašmuntienė ir pasidžiaugia, jog į projektą įtraukti net 39 poliklinikos specialistai.

---

 
Interviu
Šeškinės poliklinikos direktorė Daiva Kanopienė:

- Kaip jūsų vadovaujamą polikliniką palies gydymo įstaigų tinklo reforma?
- Manau, kad reforma labiausiai liečia rajono ligonines, nes iš tikrųjų Europos Sąjungos ne kartą buvome kritikuoti už per didelį stacionarinių lovų skaičių. Ambulatorinė grandis, ypač mūsų, kaip vienos iš didžiausių poliklinikų Vilniaus mieste, reformą turėtų mažiau pajusti.
Vilniaus miesto savivaldybės parengtame reformos plane numatyta, kad daug paslaugų, pavyzdžiui, socialinių ar slaugos, bus teikiama bendradarbiavimo sutarčių principu. Kai kuriose srityse – dėl būtinosios pagalbos teikimo poliklinikos ne darbo metu ar paliatyviosios slaugos, dėl socialinių paslaugų – tokiu principu mes dirbame jau ir dabar.
 
- Bet turbūt įstaiga vietoje nestovi, esate numatę ir paslaugų plėtrą?
- Žinoma, kad judame į priekį, o didžiausia plėtra numatyta trims sritims.
Itin daug dėmesio skiriame profilaktikai. Planuojame įkurti Moters sveikatos centrą, kur būtų teikiamos visapusiškos profilaktinės paslaugos dėl krūtų ir gimdos kaklelio patologijų. Siekiame, kad atliekant tyrimus moteris nepasimestų ir, jei nustatoma pokyčių, kuo greičiau pakliūtų į specializuotą medicinos įstaigą, todėl su jomis turime įsteigę vadinamuosius „žaliuosius koridorius“. Viena iš tokių įstaigų – Nacionalinis vėžio institutas.
Kita kryptis, kas ir buvo numatyta reformoje, – fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. Esame numatę Fizinės medicinos ir ambulatorinės medicininės reabilitacijos skyriaus renovaciją, planuojame teikti specializuotas paslaugas, nes žinome, kad jos mūsų pacientams labai svarbios. Mūsų pasirinkta specializacija – nugaros skausmų, judamojo aparato patologijos.
Trečia kryptis, kas dabar irgi aktualu, – slaugos paslaugos. Norime plėsti šias paslaugas namuose, planuojame įdarbinti gydytoją geriatrą – jau turime rezidentą, kuris baigęs studijas pasiryžęs dirbti mūsų įstaigoje.
 
- Ar jau apsipratote su pandeminiais iššūkiais?
- Apsipratome. Ramiai reaguojame į vis besikeičiančius teisės aktus. Džiaugiamės, kad apie 96 procentus mūsų darbuotojų jau pasiskiepijo dviem vakcinos dozėmis, didelė dalis jų – ir stiprinamąja doze. Uždarius „Litexpo“ vakcinacijos centrą, aktyviai ir sklandžiai vykdome šį procesą poliklinikoje, o pacientus, turinčius specialiųjų poreikių, skiepijame namuose.
Šiuo metu stengiamės žmonėms suteikti kuo daugiau paslaugų, kad būtų maksimaliai sušvelninta pandemijos žala visuomenės sveikatai ir optimaliai pasiruošta naujiems pokyčiams, jeigu situacija blogėtų ir būtų nuspręsta paskelbti naujus ribojimus.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!