Ko griebsis pirmu taikiniu
„Viename pirmųjų posėdžių bandysimės aiškintis ir jau renkame informaciją, kokią įtaką energetinių išteklių kainų augimas turės gydymo įstaigų veiklai – teikiamų paslaugų kokybei, įstaigos išlaikymui bei medikų atlyginimams. Svarstysime, kokiu būdu Vyriausybė, ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerija galėtų prisidėti kompensuojant brangstančias energetines žaliavas“, – sako Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.
 
Jo teigimu, gydymo įstaigų vadovai įspėja ir netgi siunčia raštus, jog prispausti didesnių elektros bei šildymo sąskaitų paprasčiausiai neišsilaikys, o medikai gali pamiršti didesnius atlyginimus bent jau iki pavasario, kuomet šildymo sezonas bus baigtas.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis svarsto, esą sunkiausia bus toms įstaigoms, kurios teikia reabilitacijos paslaugas su baseinu, vandens procedūromis.
 
„Lankėmės Šilalėje, Kelmėje, Šilutėje... Išgirdome, kad situacija išties prasta. Poliklinikoms, ligoninėms, panašu, kad stipriai augs įsiskolinimai. Nemačiau, kad Sveikatos apsaugos ministerija ką nors siūlytų ar keistų. Ši našta gali kristi ant savivaldybės pečių. Arba sveikatos gydymo įstaigos, kurios negebės ir neturės galimybių padengti išaugusius kaštus, turės būti uždarytos. Tad iki spalio pirmosios Sveikatos apsaugos ministerija kartu su komitetu turi surengti klausymus, pasirašyti priedus prie sutarčių numatydama infliaciją ir kainų kylimą energetikos srityje. O jeigu to nepadarys, laukia išties prasta situacija“, – neabejoja opozicinės Regionų frakcijos atstovas.
 
Tarp prioritetinių klausimų R.Žemaitaitis priskiria ir sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką, kuri jau dabar sudaro nemažai rūpesčių pacientams patenkant į gydymo įstaigas. „Jau fiksuojami pirmieji įvykiai su greitąja medicinos pagalba, kuomet nebespėjama paciento pristatyti į gydymo įstaigą. Kalbant apie gimdyves, netgi padaugėjo gimdymo atvejų greitosios pagalbos automobiliuose“, – piktinasi parlamentaras.
 
„Dega“ vaistų kompensavimo tvarka
Komiteto pirmininkas A.Matulas beda pirštu į kitą ne mažiau svarbų rūpestį, susijusį su laukiančiu Farmacijos įstatymu. Pastarasis, be abejo, asocijuojasi su prieš tai buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vedama pigiausio vaisto politika. „Iki Naujų metų būtinai turime priimti Farmacijos įstatymą, kitaip pastarasis neteks galios. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad pigiausio vaisto kompensavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai“, – sako A.Matulas.
 
„Vargas dėl vargo. Būtų neprisiskundę Konstituciniam Teismui, tvarka būtų galiojusi iki šiol ir Seimas galėjo veikti kitką“, – taip į A.Matulo pastangas atšauna Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis komiteto narys A.Veryga. Anot jo, jeigu nustos galioti Vyriausybės nutarimo tvarka, tuomet išvis neliks jokio mechanizmo, pagal ką nustatyti vaistų kompensavimo tvarkas.
 
„Ne kartą esu minėjęs, iš ko nusižiūrėjome modelį, kaip yra vykdoma kainodara ir kaip valstybė įsigyja vaistus. Rėmėmės Danijos patirtimi. Šioje šalyje, berods, ne vienerius metus žmonės save laikė laimingiausiais. Nepanašu, kad jie mirtų ar sirgtų nuo visokių ligų, nuo kurių mirštame ir kuriomis susergame mes. Negi pas juos vaistai, pavyzdžiui, nuo hipertenzijos, veikia, o pas mus jau nebe? Gal jie stebuklingi vikingai su kitokia genetika, kad jiems tinka, o mums – ne“, – ironizavo A.Veryga. Komiteto pirmininko argumentus, kad vaistą turi parinkti gydytojas, kad žmogus turi teisę pasirinkti pats, kuo nori gydytis, – buvęs ministras vadina pigiais triukais. „Ar jis nori pasakyti, kad Europos Sąjungos valstybėje, kurioje galioja griežti reglamentai, farmacinė priežiūra, yra nekokybiški vaistai rinkoje? Jeigu tokius žino, tegul įvardija“, – kolegos kritika piktinosi A.Veryga.
 
Beje, komiteto pirmininkas kels ir farmokotechnikų problemas. Nepaisant to, kad buvo priimtas įstatymas, kuris šiek tiek pratęsia teisę farmokotechnikams dirbti nuotoliniu būdu kontroliuojant vaistininkui, darbo grupė, kuriai vadovauja A.Matulas, teiks įstatymo projektą Seime, idant ši problema būtų išspręsta galutinai.
 
Slaugos įstaigos turės keistis
Dar vienas kietas riešutėlis, kurį gliaudys Sveikatos reikalų komiteto nariai, – prieštaringai vertinamas ministerijos kuriamas ilgalaikės priežiūros modelis.
„Vyriausybė teiks įstatymų projektus, kuriais sieksime slaugą ir globą integruoti į ilgalaikę priežiūrą. Tai irgi svarbus įstatymų projektas, kuris turėtų ženkliai pagelbėti žmonėms plečiant slaugos paslaugas namuose“, – daug vilčių į šią naujovę deda komiteto pirmininkas. O slaugos įstaigų vadovų argumentus, kad minėtas projektas gali visiškai sugriauti slaugos sistemą, o į namus suvarytus slaugomus asmenis įstumti į dar didesnes bėdas, vertina skeptiškai.
 
„Kiekviena naujovė sulaukia kritikos. Slaugos ligoninės, be abejo, turės šiek tiek perorientuoti savo veiklą. Skatinsime, kad paslaugos būtų integruotos ir kad jas daugiau būtų galima teikti ne stacionare, bet namuose, žmogaus gyvenamoje vietoje. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, vyresnio amžiaus arba neįgalus žmogus paprastai gyvena šeimoje, bet valstybė stipriai prisideda jį globojant ir slaugant namuose. O pas mus? Jei žmogus suseno ir pasiligojo, juo tiesiog bandoma atsikratyti. Paguldome į slaugos ligoninę, o po keturių mėnesių giminės ieško, kur tą žmogų perkelti likusiems aštuoniems mėnesiams“, – sako A.Matulas.
 
Sulaukia begalės nusiskundimų
Dar vienas rūpestis komiteto nariams: spręs, kaip sumažinti vadinamą mažąją ir sisteminę korupcijas. „Tolesnis bendradarbiavimas su tam tikromis medikų organizacijomis, ypač su Gydytojų vadovų sąjunga, kada tarnybos iš jų vadovybės vis atranda, išaiškina tam tikrus galimus korupcijos atvejus. Manęs netenkina tokia gydytojų vadovų organizacijos veikla. Galbūt organizuosime konferenciją, išvažiuojamuosius posėdžius apskrityse, kur bandysimės aiškintis kartu su medikų, gydytojų vadovų, pacientų organizacijomis, kaip pakelti paslaugų kultūrą ir kiek įmanoma sumažinti korupciją“, - žada komiteto pirmininkas.
 
Rudens sesijos metu daugiau dėmesio bus skiriama ir sveikatos priežiūros paslaugų etikai bei kokybei užtikrinti. Esą sulaukiama begalės nusiskundimų, kad gaudami paslaugas pacientai nesulaukia reikiamo dėmesio bei susiduria su medikų abejingumu. O daug paslaugų vis dar teikiama nuotoliniu būdu.
 
„Ypač mane stebina kai kurių šeimos klinikų veikla, kada jie toliau apie 70 ir daugiau procentų paslaugų teikia nuotoliniu būdu. Tuomet kyla klausimas, kam mes mokėmės įvairių tyrimų būdų, jeigu sugebame žmones konsultuoti, gydyti nuotoliniu būdu“, – neatsistebi A.Matulas.
 
Savo ruožtu A.Veryga stengsis judinti kitus ne mažiau aktualius  parlamentinės kontrolės klausimus. Visų pirma prasidėjusius greitosios medicinos pagalbos pertvarkymus. Juolab kad visokių klausimų dėl turto perdavimo bei garantijų darbuotojams kyla ir savivaldybėms. Be to, ministerija, kaip žinia, yra tapusi dalininke devynių gydymo įstaigų. A.Verygai smalsu, kaip šioms sekasi valdyti kartu su savivaldybėmis, ar šios gydymo įstaigos nenukeliavo „į minusą“. „Sesija bus karšta. Svarbu, kaip bus su viešuoju sektoriumi, kuris visgi ne verslas ir negali pabranginti savo produkcijos. Iš ko šildysis ir mokės už elektrą sveikatos priežiūros įstaigos? Tad biudžetas neabejotinai bus karštas aptarimų objektas“, – įsitikinęs A.Veryga.
 
Neapeis rezidentų ir odontologų
Po padidinamuoju stiklu atsidurs ir rezidentai. „Jau esame sutarę su ministerija, kad turėsime pasiekti, idant ne mažiau trisdešimt procentų rezidentų galėtų atlikti rezidentūrą ne tik dviejuose centruose – Kauno, Vilniaus, kur iš esmės jiems jau pakankamai sunku dėl didelių rezidentų skaičių gauti praktinių įgūdžių. Sieksime, kad rezidentas tam tikrus ciklus galėtų praeiti mažesnėse bazėse: ir ambulatorijose, ir poliklinikose, ir mažesnėse ligoninėse įgydami įvairių įgūdžių“, – sako komiteto pirmininkas.
 
Komiteto nariai neapeis ir odontologų klausimo. Pastarieji siekia susigrąžinti iš jų apimtas specialistų bei įstaigų licencijavimo funkcijas. Tiesa, jei būtų A.Matulo valia, šio klausimo jis nepriskirtų prie prioritetinių ir netgi nesiimtų svarstyti atskirai, jei ne dalis priešingą nuomonę išsakiusių kolegų. „Jei galvojame, kaip stiprinti savivaldą, tą reikia daryti sistemiškai įtraukiant slaugos specialistus, gydytojus. Bet išimtinai vėlgi grįžti prie to, kas nebuvo vykdoma efektyviai, nėra tikslinga“, – toliau savo laikosi komiteto pirmininkas. Jis priduria, jog klausimų, kurie bus paliesti rudens sesijos metu – begalė, ir jie įvairūs. Tad džiaugiasi, kad vasarą bent jau pavyko gerai atsipūsti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!