Nemato ligoninės ateities
Virš Jonavos ligoninės – sveikatos reformos kardas, kuriuo žadama kirsti per Vaikų ligų, Ortopedijos traumatologijos, Chirurgijos, Akušerijos-ginekologijos skyrius. Jau kitais metais planuojama naikinti stacionarinės Chirurgijos (įskaitant traumatologiją), Vaikų ligų skyrius, o nuo 2025 metų ligoninė rizikuoja netekti akušerijos paslaugų.
 

Jonavos ligoninės vyr. gydytojas Gediminas Ramanauskas konstatuoja, kad stacionarinės chirurgijos naikinimas įstaigai būtų lemtingas – be to nėra ateities. „Visi aiškina: ligoninės neatimsim, čia tik paslaugos. O ką reiškia paslaugos? Chirurgija apima ir ginekologiją, ir traumatologiją, ir urologiją... viskas susiję, todėl kalbame ne vien apie chirurgus, o ir apie daugelį kitų paslaugų“, – tvirtino įstaigos vadovas.

 
Ligoninėje šiuo metu dirba trys chirurgai, tiek pat traumatologų ir akušerių ginekologų, visi budintys. „Su šiais specialistais užtikrinamas operacinės darbas. Turime intensyviąją terapiją, budintį reanimatologą, visą parą teikiama anesteziologinė pagalba. Tai – racionaliai paremta struktūra: kai yra šie visą parą dirbantys specialistai, galiu ir paslaugas užtikrinti visą parą – skubiąją pagalbą, traumatologinę, chirurginę, terapinę, intensyviosios terapijos, ginekologinę-akušerinę ir t.t. Su penkiais specialistais užtikrinu visas bazines paslaugas ligoninėje, o man siūloma alternatyva – vienas specialistas. Vienas budintis terapeutas. Ar su terapiniais ligoniais išlaikysiu ligoninę? Baikit“, – kvietė atsikvošėti G.Ramanauskas.
 
„Dabar iš ministerijos matome jau patobulintą vaizdą, o pradžioje išvis persigandome: net echoskopuotojo nereikėjo... Užtat numatytas kardiologas. Tai iš kur jūs jį gausit? Važiuos čia jie į visus sveikatos centrus? Linkiu sėkmės. Dabar šie specialistai apkrauti papildomu darbu: išrašinėja vaistus, neįgalumą ir pan. Tad gal geriau sprendžiant problemą suteikti daugiau įgaliojimų terapeutui jo kompetencijos ribose ir rimtą kardiologiją palikti tretiniuose centruose? Nesuprantu, ir kam reikia endoskopuotojo nakties metu, kai poreikis toks mažas? Bet jei dėl reformos atimsime chirurgiją – gerai nebus“, – įspėjo G.Ramanauskas.
 
Kas laukia žmonių?
„Gal ministerija turi ir gražią mintį, kad paslaugos būtų koncentruotos... Bet pacientams tai būtų net labai ne į naudą, – tikino Jonavos ligoninės vadovas ir paaiškino kodėl. – Jei turiu tik vaikų dienos stacionarą, kiek laiko dirbs pediatras? Darbo valandomis – iki trečios popiet. Toliau visi kreipsis į skubios pagalbos skyrių. Ką skubios pagalbos gydytojas pasakys? Dėl gerklytės, nosytės pasakys, kol neįvyksta tokios nelaimės, kaip mergaitės mirtis Tauragėje.“
 
„Žmonėms dabar gerai: jie atvažiavo, medikai pasižiūrėjo, sutvarkė ir išleido. Bet jei lieka tik dienos chirurgija, nuo 15 val. pasakome „nebedirbame“ – chirurgo, ginekologo, traumatologo paslaugos neteikiamos. Lieka vienas skubios pagalbos gydytojas, kuris, deja, nėra visų galų meistras ir turės vieną pasirinkimą – siųsti pacientą į Kauną. Priėmimo skyriuje apžiūrės ir sakys: „Ne ne ne... padėti negalime, reikia važiuoti „ten“. O nuvažiavus „ten“ sako: „Dabar neoperuosim, nes eilė surašyta didžiulė ir tu, brolau, nepateksi.“ Kai jau kada nors išoperuoja, kas toliau? Pasakėlės, kad šeimos daktaras viską išspręs. O gal ir neišspręs? Gal skauda, gal kraujuoja, gal sutino? Kam siunčiam toliau? Vėl tam, kas operavo? Aišku, daugumoje atvejų būna gerai, tačiau tie keli skausmingi procentai yra“, – galimus scenarijus aptarė G.Ramanauskas.
 
Ar tikrai tokios siauros skubios pagalbos gydytojo galimybės? „Turiu dvidešimt metų anesteziologo-reanimatologo patirtį, nesu tas visiškai prastas gydytojas. Ir aš sugebėsiu išoperuoti? Diagnozuoti? Sugebėsiu padaryti ginekologinę histeroskopiją, sustabdyti kraujavimą? Įvertinti bendrą ligonio būklę, kuri gal reikalauja ir kompiuterinės tomografijos ir viso kito, ką mes turime... ir dar sugebėsiu viską pagydyti priėmimo skyriuje!!! Na, duokit man tokius specialistus..! – jau beveik juoktis pradėjo G.Ramanauskas. – Anekdotas, kad vienas specialistas galėtų išspręsti tiek problemų. Kam išvis skirstomės į anesteziologus, traumatologus, kardiologus? Būkim visi skubios pagalbos gydytojais ir problemų neliks.“
 
Ligoninės vadovas pabrėžia, kad kiekvieno paciento situacija gali pareikalauti skirtingų specialistų indėlio ir esant reikalui pagrindinis jų sąstatas ligoninėje būti turi. Kalbant apie ligoninės ateitį: „Dėl savęs aš ramus, nes tikrai nepražūsiu kaip ir mano kolegos. Nedirbsiu gydytoju – tapsiu jo padėjėju, rasiu darbą, kuris atitinka mano paskirtį – padėti žmonėms. Ir padėsiu jiems. Bet žiūrėkite į gyventojus...“ – ragino pašnekovas.


 
Rimtas smūgis norinčiam augti miestui
„Suprantu Sveikatos apsaugos ministerijos formuojamą viziją, tik noriu pasakyti, kad rajonas rajonui nelygus. Jei gyventojų skaičius mažesnis, specialistų trūksta, nėra anesteziologo reanimatologo, tuomet vienas sprendimo būdų išties yra skubios pagalbos gydytojas. Jis galėtų išspręsti kai kurias problemas, ligonį intubuoti, paruošti ir, esant intensyvios reanimacijos poreikiui, suderinus siųsti į kitą įstaigą. Viskas čia gerai. Pripažįstu, reformos metmenys čia visai logiški. Bet padaryta didžiulė klaida, kad S dydžio marškinukus bandoma užmauti visiems. Galvojama, kad šitas modelis visiems bus geras. Baikit..! Nebus. Jis tinka atskirose vietose, kur tikrai reikia tų S dydžio marškinukų, bet kitur reikia ir M, ir L dydžio“, – aiškino G.Ramanauskas. – Esame dešimtas Lietuvos miestas. Turime gerą infrastruktūrą, didelę pramonę, šalia oro uostas, kariuomenės padaliniai. Turime krepšinio, futbolo komandą aukščiausioje lygoje (juokiasi), baseiną, viską turime, o ligoninės turėti negalime?“
 
Jonava priklauso vienam iš trijų ekonomiškai pajėgiausių šalies regionų – Kaunui, kurio apskrities BVP vienam gyventojui nuosekliai auga. Statistikos departamento duomenimis, 2018-2019 m. pasikeitė užsienio migracijos balansas – jis tapo teigiamas vos ne visoje šalyje. Tai gera žinutė, rodanti, kad į gimtinę ėmė grįžti emigravę tautiečiai, atvyksta kitų šalių gyventojai. Ne išimtis ir Jonava. Taip, per 42 tūkst. gyventojų turinčio rajono neaplenkia bendros šalyje mažėjimo tendencijos, tačiau jis stengiasi pasinaudoti palankiomis tendencijomis ir augti. Galimybes didina, kad Jonava yra patogioje vietoje, praktiškai Lietuvos centre, netoli Kauno. Ne paskutinėje vietoje ir tai, kad miestą supa vaizdingi kraštovaizdžiai, teka Nėris, nes tai – puiki vieta lietuvių pamėgtam gyvenimo modeliui – miestietišką patogų gyvenimo būdą derinti su troškimu būti greta gamtos.
 
Be to, Jonavos rajonas svarbi karinės infrastruktūros dalis. Nuosekliai didinamos investicijos gynybos biudžetui pasiekia ir šį kraštą – NATO priešakinių pajėgų sąlygoms gerinti Rukloje pradėtas įgyvendinti Nuolatinių logistinių pajėgumų užtikrinimo parko projektas, kuriame suplanuota pastatyti remonto, technikos aptarnavimo ir priežiūros dirbtuves ir pan.
 
Nenuostabu, kad tokiomis aplinkybėmis rajonas stengiasi visomis išgalėmis užtikrinti sveikatos paslaugas. Juk jų prieinamumo mažėjimas yra didelis minusas pritraukiant naujakurius, jaunas šeimas. Jonavos ligoninė juda reformos linkme, paslaugų teikimo modelius sėkmingai orientuoja į trumpalaikį paciento buvimą ligoninėje – aktyviai veikia dienos chirurgija, dienos stacionaras, atidarinėjamas naujas Dienos chirurgijos skyrius. Gauti kai kurias paslaugas atvyksta žmonės ir iš kitų rajonų.
 
Ten, kur koncentruojasi pramonė, karinė infrastruktūra, yra didesnės rizikos zonos. Atsižvelgiant į tai irgi planuojamas sveikatos paslaugų poreikis, nekalbant apie bet kur galinčias nutikti masines nelaimes. Funkcionuojanti ligoninė yra saugiklis antro pagal dydį Lietuvos miesto, Kauno, sveikatos paslaugų sistemai. Tai liudija ir pandemija, kuomet tokios atraminės ligoninės kaip Jonava buvo ypač naudingos – leido išsaugoti paslaugas kitose gydymo įstaigose.
 
Eilės augins stresą medikams ir pacientams
„Juokiuosi: pastatome ant Lietuvos vieną auksinį tualetą, kuris kvapus skleis, muzikuos, kelnes sutvarkys ir dar plaukus iškedens, bet bus... vienas Lietuvoj. Ir visi ten važiuojam – jis tikrai atitiks visus higienos ir net tarpplanetinius standartus. Bet vienas, – palygino G.Ramanauskas. – Suprantu, kad visi norime važinėti mersedesu. Bet kai nieko neturi, gerai ir su paprasta mašinyte. Tai apie tai ir kalbėkime, kad susiformavęs antro lygio paslaugų spektras turi likti, čia nėra ką mažinti. Tokiuose didesniuose miestuose kaip Jonava, Kėdainiai, manau, ir Raseiniai, Jurbarkas... jie visi turi išlaikytas infrastruktūras ir žmonėms yra gerai.“
 
Paklaustas, ar nesibaimina konkurencijos su aplinkinėmis ligoninėmis, pašnekovas purto galvą – tikrai ne. Kodėl? „Ar matote, kad vyksta su prieinamumu? – atsakė G.Ramanauskas. – Dabar nusiplėškit lipdama laiptais raiščius ir pabandykit greitai gauti pagalbą. Nelabai paeinat, visur kreipsitės ir sužinosite, kas eilė po trijų mėnesių. Į Jonavą atvyko didelis valdininkas iš Vilniaus, nes plyšo raumenys, o sostinėje laukimo eilės didžiulės. Jei kas nors lūžo – pusę dienos atsėdėsit. Argi čia turime gerąjį pavyzdį? Tikrai ne. Ir jei yra struktūra, kam ją ardyti? Matome, kad galime pakankamai greitai suteikti paslaugą ir einame ta linkme. Nes jūs arba lauksite mieste, arba pasidarysite greitai ir brangiai privačioje įstaigoje, arba greitai ir nemokamai čia. Taigi visi turime savo vietą ir ramiai galime gyventi.“
 
„Nekvestionuoju, kad nuo 20 val. srautai mažėja. Klinikose yra 20 operacinių, kurios dirba iki 18 val. Po to lieka viena. Tai šiaip ar taip kalbame apie dienos paslaugų dalykus, juos ir darysime. Bet 16-20 val. srautas dar pakankamai intensyvus. Ir įsivaizduokite, jei visi važiuos į Kauną – Jonava, Raseiniai, Kėdainiai, Vilkaviškis...“ – vardijo G.Ramanauskas. Ir įspėjo nesitikėti, kad gydytojai konvejeriu operuos dešimt kartų per dieną ir viskas bus gerai. „Nepaveš medikai. Pažiūrėkite, kokios jų nuotaikos miestuose dabar. Kalbos apie emigraciją. Turi būti normalus darbo krūvis. Jei gaunat dešimt sunkių atvejų per dieną, kas iš jūsų bus rytoj? Nieko. Medikai perdegę. Plius nesutvarkyta teisinė bazė, kur gydytojo klaidos kaina didžiulė“, – problemas vardijo G.Ramanauskas.
 
Jis pažymi, kad privati medicina po tokios pertvarkos gal ir suklestėtų, nes neiškentę laukti eilėse, daug kas į juos kreiptųsi. „Privati medicina turi savo vietą, reikšmę, yra svarbi. Prabangioms žvaigždėms reikia konfidencialumo, išskirtinių sąlygų, bet mes kalbame apie būtinas sveikatos paslaugas, kurių reikia paprastiems žmonės. Jei pereiname į mokamą mediciną, tai irgi variantas. Bet ar visi turi pinigų? Aš – ne. Nors dar skaitausi iš tų geriau gyvenančių žmonių: esu direktorius, gaunu didesnę algą, vėliau vėl būsiu daktaras. O ką daryti mano mamai, ką daryti mano vaikams? Jei prie tokio modelio pereinam, nežinau, kas čia vyks, jei reformų nelydės PSDF biudžeto pakeitimai“, – svarstė G.Ramanauskas.


 
Rajonų ligoninės turi labiau stengtis
Paskutinio modeliavimo duomenimis, akušerija Jonavoje kaip ir lieka? „Ką tas lieka... Ligonių kasų direktoriaus įsakymas ir Vyriausybės nutarimas kalba, kad turi būti bent 600 gimdymų per metus. Tad matau taip: valio, mes dar išliekame, o iš kitos pusės aiškus spaudimas: jei nepasieksiu šio skaičiaus, bus viskas“, – sakė G.Ramanauskas, kurio vadovaujama įstaiga pernai metus užbaigė turėdama 418 gimdymų.
 
Į Jonavą atvyksta gimdyvės iš Kėdainių, Ukmergės, Kaišiadorių, net Kauno ir Vilniaus. „Dažniausiai tai moterys, kurios ieško daugiau privatumo, asmeniškumo, nenori konvejerio. Žmonės jaučia, kur jais rūpinamasi. Jei didžiojoje įstaigoje esi eilinis sraigtelis, čia įsigyvename į kiekvieną atvejį“, – tikino G.Ramanauskas.

Akušerijos skyriaus darbuotoja vyr. akušerė Dalia Vaičiūnienė pabrėžė, kad gimdyves paprastai guldo į palatą po vieną, kad kartu apsistotų ir kas nors iš jų artimųjų. „Tai gali būti vyras, mama, draugė – nesvarbu kas, svarbu, kad artimas žmogus. Skatiname negimdyti vienai. Juk patekus į svetimą aplinką daug ramiau, kai šalia yra savas žmogus“, – pasakojo D.Vaičiūnienė ir pridūrė, kad gimdyklose gimdyvės pasileidžia muziką, yra aromaterapijos garintuvus, todėl jas supa levandų, rožių kvapai, moterys gimdymo metu gali maudytis vonioje. Palatas stengiamasi daryti panašias į viešbutį – su kavinukais, puodeliais, šaldytuvu, televizoriumi...

 
Ukmergiškė Vaida Jonavą gimdymui pasirinko dėl teigiamų atsiliepimų. „Tiek internete, tiek iš pažįstamų, kurioms čia viskas patiko. Iki Vilniaus važiuoti nenorėjau – tai didelis miestas, nepatogu. Jonavoje pasirinkimu nenusivyliau“, – tvirtino būsima mama.
 
„Be personalo tikrai nieko neišspręsiu, – kalbėjo G.Ramanauskas. – Jei akušerės pradės šaukti gimdyvei: „Ko tu čia rėki?“ arba „Kur sėdi? Sakiau, kad nesėdėk čia!!! Tada jau viskas. Komunikavimas turi būti teisingas, su juntamu dėmesiu ir rūpesčiu.“ D.Vaičiūnienė paantrino, kad profesionalumas ir empatija – neatskiriami dalykai.
 
G.Ramanauskas pabrėžia: rajono ligoninės turi gerokai labiau stengtis dėl paciento. „Tas jų mažėjimas turi ir kitą pusę: mes savo pacientų nesaugome. Jei žmogui blogai, jis atėjo į ligoninę. O priėmimo skyriuje jį apšaukė: „Ko atėjai?“, „Kodėl be šeimos gydytojo siuntimo?“, „Kur buvai prieš tai?“ Žmogus išsigandęs bėga iš tokios įstaigos“, – atkreipė dėmesį ligoninės vadovas.
 
Pakvietęs pasivaikščioti po Vaikų ligų skyrių jis pasakojo, kad šios paslaugos reikalingos jaunoms šeimoms, o pacientai atvažiuoja ir iš Kauno rajono. Kai kurie ima atrasti, kad čia kur kas trumpesnės laukimo eilės, todėl aplenkiant didmiesčių priėmimo skyrius galima sutaupyti laiko. G.Ramanauskas džiaugėsi, kad skyrius neseniai atsinaujino, kiekvienoje palatoje įrengti sanitariniai mazgai, yra poilsio kambarys su žaidimais, knygutėmis. Anūkę Luką slauganti močiutė Angelė nepaliovė girti personalo. „Čia ne tik padėka, bet ir apdovanojimas turėtų būti, tokios malonios seselės, daktarai! Aš savo vaikus čia auginau ir anūkę dabar atvežu“, – kalbėjo moteris.
 
Rodydamas ligoninę G.Ramanauskas užvedė ir į traumatologijos skyrių, kurio vyresnioji slaugytoja Vida Lukmininienė pasakojo, kad per dieną skyriuje vidutiniškai guli aštuoni pacientai, atliekamos trys keturios operacijos, iš kurių viena arba dvi didžiosios.
 

„Atliekamas platus ortopedinių operacijų spektras, endoprotezuojami kelio ir klubo sąnariai, apskritai, mūsų gydytojai šaunūs, atlieka visas operacijas, kokias mūsų įstaigai leidžia licencija“, – tvirtino Traumatologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Vida Lukmininienė.

 
G.Ramanauskas pasakojo, kad ligoninėje pasiteisina ir neseniai įdiegta telemedicinos paslauga. „Neturime budinčio kardiologo, neurologo. Mūsų komanda yra optimali, kokia ir turi būti mūsų lygio ligoninėje. Tačiau kai klinikinė situacija nelabai aiški, kai reikia kompleksinės komandos, ypač naudinga tiesioginiu vaizdo ryšiu pasikonsultuoti su Kauno klinikų kolegomis. Tai leidžia priimti pacientui saugius sprendimus, nutarti, ar tikslinga jį transportuoti, o gal geriau pasilikti vietoje“, – kalbėjo įstaigos vadovas. Baigdamas pokalbį jis vylėsi, kad Jonavai pavyks išsaugoti ligoninę, nes tai duotų tik pliusus – padėtų išlaikyti gerą sveikatos paslaugų prieinamumą Kauno regione.

---

 
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:

- Ministerija nustato kriterijus dėl gimdymų ir operacijų skaičiaus. Jei jis bus kritiškai mažas, nesvarbu – ar Jonava, ar Balbieriškis – šioms paslaugoms finansavimas nebus teikiamas, nes sistema yra bendra visai šaliai. Jei Jonava atitiks kriterijus, niekas nebus uždarinėjama.
 
Ligoninės vadovas, vietinė valdžia dėl to turi kiek galint labiau stengtis, kad ligoniai neišvyktų į Kauną ir paslaugas gautų vietoje. Suprantu, tai nėra lengva, nes pasiūla Kaune didžiulė. Tačiau dėl to reikia dirbti su įvaizdžiu, informuoti visuomenę apie paslaugas, internete, socialinėse medijose. Žmonės šiais laikais viską mato, kartais net vienas deguto lašas gali viską sugadinti. Tačiau tai nereiškia, kad pacientų sulaikyti neįmanoma – turime gerųjų pavyzdžių. Susirūpinimas dėl ligoninės turi virsti analize ir darbais stengiantis atitikti kriterijus ir išsaugoti paslaugas.

---

 
Jonavos rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius:

- Mūsų tikslas – užtikrinti pakankamo spektro aukštos kokybės gydymą Jonavos rajono gyventojams vietoje – ne kitose nutolusiose gydymo įstaigose. Netikime ministerijos vizija, kad visas dabar teikiamas stacionarias paslaugas galima pakeisti dienos centrais. Bendradarbiaujame su universitetais, investuojame biudžeto lėšas, nes matome galimybę ne tik išsaugoti, bet ir plėsti rajono ligoninę ir gyventojams teikiamas paslaugas.
 
Pernai ligoninė įsigijo dvi hemodializės lovas su įranga. Ji akredituota rezidentūros bazė jauniesiems akušeriams-ginekologams bei anesteziologams ir intensyviosios terapijos rezidentams. Įstaiga pasiryžusi vystyti intensyviosios terapijos paslaugas, po reformos ji turėtų patekti į kuriamą reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugas teikiantį Kauno regiono klasterį su jam priskirtomis ligoninėmis. Stengiamės, kad rajono gyventojams išlaikytume paslaugas vietoje – tai itin svarbi gyvenimo kokybės dalis.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!