- LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas praėjusią savaitę minėjo trisdešimties metų jubiliejų. Kaip švenčia visuomenės sveikatos specialistai?
 
- Mums, kurie dirbame jau seniai, kai kurie netgi nuo fakulteto įkūrimo, tai ypač svarbi diena, leidžianti pasidžiaugti pasiekimais, darbais, atliktais nuo 1994-ųjų, kai ši sritis Lietuvoje buvo visiška naujovė. Kauno medicinos universitete atsiradęs Visuomenės sveikatos fakultetas – pirmasis Lietuvoje, o jo rengiami specialistai buvo šios srities pionieriai.
 
- Ar sunku buvo išsikovoti savo vietą tarp medikų? Juk tuomet buvote visiškas avangardas!
 
- Išties, buvo metas, kai patys studentai turėdavo aiškinti dėstytojams, kas jie tokie. Atėjus į anatomijos, fiziologijos, kai kurių klinikinių disciplinų paskaitas studentų klausdavo, kas jie tokie, ką dirbs... 
Reikėjo tvirtos komandos (tiek dėstytojų, tiek studentų) ir solidaraus darbo, kad įrodytume savo vertę ne tik visuomenei, bet ir saviems, sveikatos priežiūros specialistams.
 
- Beje, net kai kurie gydytojai vis dar su atlaidžia šypsena vertina teiginius apie gyvensenos įtaką ligų suvaldymui, nors pasirodo vis naujų tai patvirtinančių įrodymų. 
 
- Dėl to belieka tik apgailestauti. Teko dalyvauti didžiuliuose gyvensenos medicinos renginiuose Amerikoje, kur dalijamasi naujausiais mokslo įrodymais apie gyvensenos poveikį ne tik ligų prevencijai, bet ir gydymui. Jų tiek, kad nekyla abejonių, jog atitinkama gyvensena leidžia pažaboti gana rimtas ligas ir sumažinti vartojamų medikamentų kiekius. 
Pavyzdžiui, antro tipo diabetą galima suvaldyti taip, kad nereikėtų vaistų. Tas pats pasakytina ir apie kraujospūdžio problemas, antsvorį.
Žinoma, jei šių principų laikysimės kompleksiškai ir personalizuotai. Nes svarbu ne tik personalizuota medicina, bet ir visuomenės sveikata.
 
- Personalizuota visuomenės sveikata – tai dar visiškai naujas terminas. 
 
- Ir gan paradoksaliai skambantis (Šypsosi.) Bet jis svarbus. Kiekvienas esame kitoks: su specifine medžiagų apykaita, genų struktūra, kūno sandara ir taip toliau, tad natūralu, kad sveikos gyvensenos rekomendacijos taip pat turi būti teikiamos personalizuotai, atsižvelgiant į biocheminius, funkcinius asmens rodiklius. 
Turime pamiršti deklaratyvius šūkius: bėgiok, nepersivalgyk, laikykis protarpinio badavimo... Kas tinka mums, galima pasakyti tik kompleksiškai įvertinus organizmo būklę. 
 
- Kai kalbame apie personalizuotą mediciną, sukame galvas, kaip ją integruoti į sveikatos sistemą dėl beprotiškų finansinių resursų. O kaip su personalizuota visuomenės sveikata?
 
- Tai taip pat brangi sritis. Jeigu norime pasiekti puikių sveikatinimo rezultatų, pavyzdžiui, norint žinoti mums tinkamą mitybos režimą bei atsaką į dietą, turime įvertinti daugybę funkcinių dalykų organizme, net mikrobiotos būklę. Bet guodžia tai, kad vis dėlto egzistuoja ir bendri dėsningumai. Pagrindinėmis rekomendacijomis gali kliautis visi.
 
- Pagrindinė visuomenę kamuojanti problema – lėtinės ligos. Ar tiesa, kad kovoje su jomis dar neišsemtas visuomenės sveikatos specialistų potencialas?
 
- Visuomenės sveikatos specialistai čia gali tikrai svariai prisidėti, tik jiems reikia daugiau įrankių. Tiek dirbant biuruose su bendruomenėmis, tiek su vaikais, jaunimu ugdymo įstaigose, kadangi polinkis lėtinėms neinfekcinėms ligoms formuojasi dar jauname amžiuje.
Didele pergale laikau tai, kad neseniai pavyko gyvensenos medicinos specialistus atvesti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kur jie dirba šeimos gydytojo komandoje.
 
- Visuomenės sveikatos specialistai dažnai tarsi lieka už sveikatos priežiūros sistemos ribų. Neseniai vykusiame Nacionaliniame sveikatos vadybos forume kėlėte šį klausimą kaip probleminį.
 
- Forumo metu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus dėl visuomenės sveikatos specialistų įveiklinimo sveikatos priežiūros sistemoje. Džiugu, kad išgirdome daug žadančių perspektyvų asmens ir visuomenės sveikatos integracijos klausimais. Tikiu, kad ir nauja ministerijos komanda toliau dirbs šia linkme. Siekiant efektyvių rezultatų, visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos priežiūros specialistai turi dirbti, siekdami bendrų tikslų.
 
- Vien jau pavadinime esantis žodis „visuomenės“ rodo, kad šių specialistų turi būti daug.
 
- Palietėte skausmingą vietą. Priklausau ekspertų komisijai, kuri numato būsimus studijų vietų skaičius ateinantiems akademiniams metams. Matome paradoksą, kad visuomenės sveikatos specialistų reikia įvairiose srityse, bet nepakanka norinčiųjų studijuoti. 
Nekalbu apie tokias populiarias programas, kaip visuomenės sveikatos vadyba ar gyvensenos medicina. Bet visuomenės sveikatos bakalauro studijų programose matome mažėjančias tendencijas. 
 
- Kaip manote, kodėl?
- Aiškinamės su praktikais, ir atrodo, kad ši specialybė jaunimo nevilioja dėl nekonkurencingo atlygio. O darbo labai daug. Pavyzdžiui, kad susidarytų krūvis, neretai vienas visuomenės sveikatos specialistas dirba net keliose mokyklose. Tai sudėtinga kompleksinė profesija, neteikianti iškart apčiuopiamos moralinės grąžos.
 
- Neseniai tapote LSMU alumnų asociacijos prezidente. Kodėl svarbu palaikyti ryšius su alumnais? 
 
- Universiteto alumnų turime visur – tiek pasaulinėse organizacijose, tiek tarptautinėse struktūrose, tiek užimančių įvairias pareigas Lietuvoje. Svarbu, kad žmonės jaustų ryšį su savo alma mater ir dalintųsi savo kapitalu – tiek socialiniu, tiek kultūrinu, o universitetas dalintųsi su jais. Pasinaudodama proga, nuoširdžiai kviečiu visus LSMU alumnus jungtis į asociaciją ir prisidėti prie mūsų specialybių viešinimo.

---

 
Dosjė
Prof. habil. biomed. m. dr. Ramunė Kalėdienė. 1987 m. baigė Kauno medicinos institutą. Nuo 1992 dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Nuo 2001 m. Socialinės medicinos katedros vedėja, 2002 -2022 m. Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė. 2022 m. apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi už nuopelnus formuojant Lietuvos sveikatos politiką. Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!