Rezidentų mokslai atsirūgs gydymo įstaigoms

2024-01-18
Dar praėjusiais metais įsigaliojus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimui medicinos studentams ilginti rezidentūros studijas, baiminamasi, kad tai stipriai kirs gydymo įstaigoms. Jos, specialistų trūkumo ir taip smaugiamos, neilgai trukus problemą pajus dar aštriau – susidarys kelerių metų tarpas, kai iš universitetų nebus išleista naujų gydytojų.
Rezidentų mokslai atsirūgs gydymo įstaigoms
Nuo pernai metų Sveikatos apsaugos ministerija nutarė ilginti rezidentūros studijų programos trukmę. Gydymo įstaigų vadovai baiminasi, kad tai sukels dar didesnį specialistų trūkumą.

Prieš akis – kritinė situacija
Nuo pernai metų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama podiplominių studijų ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės augimo, didesnio rezidentūros bazių skaičiaus bei tolygesnio specialistų pasiskirstymo didžiuosiuose miestuose ir regionuose, nutarė ilginti rezidentūros studijų programos trukmę.
 
Mat dar 2021 m. Valstybės kontrolės audito ataskaita rodė, kad rezidentai nėra patenkinti studijų kokybe. Net 54 proc. apklaustųjų praktinių įgūdžių įgijimą dešimtbalėje sistemoje vertino 1-5 balais, argumentuodami tuo, kad negauna pakankamai praktinių įgūdžių rezidentūros metu. Jų teigimu, dėl didelio gydytojų rezidentų skaičiaus universitetinėse ligoninėse praktikos įgyti sudėtinga, o kai kada dėl to netgi tenka konkuruoti tarpusavyje.
 
Priklausomai nuo pasirinktos specialybės, studijos rezidentams vidutiniškai ilgėjo vieneriais, kai kurios – dvejais metais. 
Ministerijos žingsnį – ilginti studijų programos trukmę – ne visi priima su džiaugsmu. LSMU Slaugos fakulteto reabilitacijos klinikos ir Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugijos prezidentė prof. Lina Varžaitytė aiškina, kad šalyje siaučiant tikram specialistų badui, pailgėjus studijoms, prieš akis – kritinė situacija.
 

„Mūsų studijų programa pailgėjo nuo trejų iki penkerių metų, kas atitinka Europos Sąjungos rekomendacijas. Susidarys trejų metų tarpas, kai nebus išleista jokių naujų gydytojų. Tai dar labiau pablogins esamą situaciją gydymo įstaigose. Tas gresia visoms specialybės, ne tik FMR gydytojams. Tiesiog reikės kažkaip išgyventi“, – kad pailgėjusios studijos sės specialistų trūkumą, nuogąstauja profesorė.
 
„Matematika paprasta: kai esi alkanas – gauni valgyti ne po trijų valandų, o po penkių. Tas pats ir su specialistais. Juos gausime vėliau. Kaip jums atrodo, ar nepagilins tai problemos? Net klausti nereikia“, – kad visiems ir taip aišku, jog gydymo įstaigoms ilgesnės rezidentūros studijos smogs iš peties, sako Šiaulių reabilitacijos centro vadovė Irina Jazdauskaitė Užčiauskienė.
 
Kad jau dabar vyksta karštligiška specialistų paieška, išduoda viešojoje erdvėje šmėžuojantys darbo skelbimai. Pastaroji gydymo įstaiga fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui siūlo ne tik solidžią algą, bet ir butą, savivaldybės paramą, masina geromis darbo sąlygomis.
 
„Vyksta suaugusiųjų vaikų žaidimas: vienas duoda dvidešimt, kitas penkiasdešimt, trečias – butą ir dar paglosto“, – kur atsidūrė viliodami specialistus, juokauja I.Jazdauskaitė Užčiauskienė.
 
Atsilieps ir pacientams
Ilgesnės rezidentų studijos atsilieps ir pacientams.
„Verčiamės sunkiai. Keletą gydytojų dar turime dirbančių iš anksčiau. Viena jų – 83-ijų metų. Mes tiesiog įsispyrę neleidžiame jai išeiti. Moteriškė dar laikosi, bet reikia pagalvoti, kad ji pensinio amžiaus, turi milžiniškus virškrūvius – beveik šimtą procentų“, – L.S. kalbėjo Birštono sanatorijos „Versmė“ direktorė Rasa Noreikienė. Vadovė sako, kad specialistų paieškos nesibaigia niekada – skelbimas „kabo“ nenutrūkstamai.
 
Iš rinkos neiškrinta
VU Medicinos fakulteto Podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius ramina, kad nors rezidentams mokslai ir ilgėja, specialistai iš gydymo įstaigų rinkos dėl to neiškrinta.
 
„Kaip pažiūrėsi... Situacija drastiškai nepasikeis, nes rezidentūros programos vidutiniškai pailgėja tik vieneriais metais, o paskui gydytojai ir vėl bus išleidžiami. Be to, gydytojai rezidentai – taip pat yra svarbūs sveikatos sistemos dalyviai. Jie dirba teikdami paslaugas. Kad jie yra rezidentūroje, dar nereiškia, jog neatlieka pareigų. Dirba, konsultuoja pacientus, o atsirandant pakopinėms kompetencijoms, kurios yra diegiamos pailgintose naujose programose, specialistams bus išduodami sertifikatai, kurie leis apskritai jiems savarankiškai konsultuoti, – tikina profesorius. – Dėl vienos ar kitos programos trukmės galima diskutuoti, ar tikrai jas reikia tiek pailginti, bet visumoje situacijos tai nepakeis. Visi apie tai daug kalba, bet reikia suprasti, jog rezidentas vis tiek lieka sistemoje.“

 
Nors šeimos gydytojų, kurių trūksta ypač, mokslams pailgėjus metais, stresuoti dėl to, pasak V.Kasiulevičiaus, taip pat nėra reikalo. Mat šios srities specialistų rengiama tikrai nemažai.
 
„Užpernai kilo didelis ginčas su Sveikatos apsaugos ministerija, kai buvo sumažėję rezidentūros vietų, bet pernai situacija atkurta ir jų dabar daugiau net, nei baigiančių valstybės finansuojamas vietas. Trūkumas po truputėlį kompensuojamas. Galbūt galima aktyviau priiminėti į rezidentūrą, ieškoti kitų sprendimų, bet tiek, kiek baigia, visi gauna galimybę būti priimti į rezidentūrą“, – kad situacija stabili, tikina pašnekovas.
 
Skųstis nėra linkę ir patys rezidentai. VU Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkas Mantas Jokubaitis paprašytas pasidalinti įžvalgomis, kokių nepatogumų pailgėję mokslai gali sukeli gydymo įstaigoms, sako tai yra tik spekuliacijos.
 
„Didesnį absoliutaus gydytojų specialistų skaičiaus trūkumą išryškina jų išėjimas į pensiją, nei metų ar dviejų trijų tarpas dėl pailgintos rezidentūros“, – sako rezidentų atstovas, patikindamas, jog kritikos pailgėjus studijų trukmei iš rezidentų kol kas nėra gavęs.

 
Teks kaulyti atlyginimo
Tiesa, pailgėję mokslai jauks atlyginimų sistemą. Šie – ant gydymo įstaigų sąžinės. Paprastai mažiau rezidentūros metais uždirbantys specialistai, aukštesnį atlyginimą išsikovoti turės patys.
 
„Atlyginimai pagal metus šiek tiek diferencijuojami. Dabar Seimo priimtas sprendimas, kad kas metai atlyginimai auga, jis priklausys nuo rezidentūros metų. Plius rezidentams nedraudžiama dirbti papildomai ar gydymo įstaigoms mokėti papildomai. Nuo šiol gydymo įstaigoms leista papildomai finansuoti. Kai rezidentas turės pakopinių kompetencijų pažymėjimą, jį įstaiga mielai finansuos, kad jis atliktų gydytojo darbą“, – darbdavio geranoriškumu kliaujasi V.Kasiulevičius.

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė:

- Palaikau sprendimą ilginti rezidentūros trukmę. Tarkime, šeimos gydytojams vis daugiau ir daugiau perduodame kompetencijų. Jie turi turėti net ir chirurgijos, terapinių žinių, taip pat pediatrijos, neonatologijos, todėl jiems svarbu plėsti žinias.
 
Rezidentai 30 procentų rezidentūros trukmės turės atlikti ne didžiųjų miestų centrinėse bazėse, o rajonų gydymo įstaigose. Su įvedamomis pakopinėmis kompetencijomis gydymo įstaigos kaip tik turėtų daugiau gydytojų sulaukti, o kad niekur nebus specialistų trūkumo, nerealistiška tikėtis. Problema ta, jog rezidentai neatvažiuoja ten, kur jų labiausiai reikia.
Patiems rezidentams irgi nauda – gaus daugiau praktikos. O dėl atlyginimo... Natūralu, kad gydytojai už patirtį gauna didesnę algą nei rezidentai. Nėra ko pykti.
 
Iš rezidentų girdėjau skirtingų vertinimų. Jaunųjų gydytojų asociacija apie rezidentūros bazių plėtrą kalbėjo teigiamai, o kai ministerija patvirtino programas, atsirado skeptikų. Esu sulaukusi visokių žinučių: rezidentai klausia, ar aš prižiūrėsiu jų vaikus, kai jie išvažiuos į rajoną.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Dr. A.Patašius: prostatos prevencijoje lietuviai rodo kelią Europai

      Dr. A.Patašius: prostatos prevencijoje lietuviai rodo kelią Europai

      Gydytojas urologas onkologas dr. Aušvydas Patašius kasdien keliais frontais kovoja prieš prostatos vėžį &ndas...
      I.Bakanienė: raidos sutrikimų daugėja ir dėl aplinkos veiksnių

      I.Bakanienė: raidos sutrikimų daugėja ir dėl aplinkos veiksnių

      „Tėvai atvesti vaiką pas specialistus neretai delsia dėl baimės, kad bus nustatyta diagnozė, kurią lydės „etiketė&ldqu...

      Budinti vaistinė


      Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

      Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

      Seime vėl registruotas siūlymas įteisinti mobiliąsias vaistines.  
      Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

      Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

      Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...

      razinka


      Sveika šeima


      Kodėl mes viską skaičiuojame?

      „Man dar trūksta pusantro tūkstančio žingsnių“, „per tris valandas perskaičiau 120 puslapių“, „čia tikrai daugiau nei dešimt gramų cukraus“, „šiąnakt giliai miegojau tik 4,5 valandos”, „mano grojaraštyje - jau 800 dainų“... Kai prie vakarienės stalo eili...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Tamsioji senatvės pusė – šiurpūs savižudybių rodikliai

      Urugvajuje vyresnio amžiaus žmonių savižudybių mastas kelia nacionalinį susirūpinimą, tačiau statistiniai duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje situacija dar kritiškesnė. Abiejų šalių ekspertai kaip pagrindines problemas įvardija nutrūkusius socialinius ryšius, vienišumą ir pagalbos trūkumą.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Piliulė nuo vienatvės
      Henrikas Vaitiekūnas Piliulė nuo vienatvės
      Pasiryžę gimdyti? Niekada!
      Gediminas Karoblis Pasiryžę gimdyti? Niekada!
      Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
      Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti

      Naujas numeris