Įstaigų jungimas – mechaninis

„Oficiali ministerijos pozicija: monoprofilinių ligoninių neliks ir mes būsime prijungti prie daugiaprofilinių gydymo įstaigų. Klausimas: kiek ligoninių realiai bus prijungtos, kadangi ne visos monoprofilinės viešosios įstaigos yra įtrauktos į reformą. Kodėl? Atsakymų negauname. Taip pat negauname atsakymų, ar reforma palies monoprofilines privačias įstaigas“, – sako Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė.

Ji stipriai abejoja, kad respublikinei ligoninei tapus kitos įstaigos padaliniu, būtų geras ėjimas. Pirmiausiai tokie pertvarkymai, apie kurios kalba ministerija, tik pablogins reabilitacijos situaciją šalyje: sumažės pacientų srautai ir paslaugų prieinamumas.
„Tai – mechaninis dviejų įstaigų sujungimas. Jos yra skirtingose vietose, skirtinguose miestuose. Gerai, jei paslaugas teiksime taip, kaip teikėme, o visa turima įranga liks mūsų ligoninėje ir jos nepuls dalintis kitos įstaigos. Kai tampi sudėtine dalimi įstaigos, kuri neturi tiek reabilitacijai skirtos įrangos, iškyla pavojus, kad visas turtas gali būti paskirstytas“, – nerimauja R.Aleknavičienė.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus socialiniame tinkle taip pat klausia, kaip būsimoji reforma užtikrins, kad šias įstaigas pertvarkius į daugiaprofilinių ligoninių skyrius, sanatorinio ir reabilitacinio gydymo paslaugos bus teikiamos ne mažesniais nei esami pajėgumais.
„Pagal dabar dėliojamus reformos kontūrus Klaipėdoje įstaigų susiliejimo principu veiktų dvi stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios (SAGP) ligoninės. Į vieną jų susijungtų Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės. Į kitą patektų Klaipėdos respublikinė ir Vaikų ligoninės, šiame konglomerate atsidurtų vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ bei Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“. Ir Palangos miesto savivaldybė, ir mūsų kurorte esančių sanatorinio ar reabilitacinio gydymo įstaigų vadovai tokiame sujungime įžvelgia tam tikras grėsmes šių įstaigų veiklos perspektyvoms“, – socialiniame tinkle savo poziciją dėstė meras.
 
Negalės rinktis, kur važiuoti?

„Nors privačių įstaigų reforma tiesiogiai nepaliečia, problema ta, kad reabilitacijos įstaigas prijungus prie didžiųjų ligoninių, viena nuostatų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitime – kad sistema turėtų veikti regioniniu principu. Tad akivaizdu, kad vilniečiai reabilitaciją turės gauti Vilniaus regione, kauniečiai – Kauno, šiauliečiai – Šiaulių, ir nuvažiuoti iš vieno regiono į kitą gali tapti sudėtingiau.

Be to, didžiosios ligoninės, turėdamos savo reabilitacijos skyrius, gerai arba blogai veikiančius, tikėtina, kad pacientų iš savo rankų jau nepaleis. Nepaisant to, kad pagal įstatymą arba numatytą tvarką, pacientas pats renkasi reabilitacijos vietą“, – nuogąstavimus išsako Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas bei „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda.

„Yra vienpusis eismas: iš ministerijos kol kas girdime kaip turi būti, bet kol kas negirdėjome jokių argumentų, kodėl sėkmingai veikiančios įstaigos turi būti prie ko nors jungiamos“, – stebisi Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas bei „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda.

Paklaustas, ar ministerija diskutuoja su kurortų ir jose veikiančių įstaigų atstovais, kaip minėta reforma turėtų atrodyti galutiniame etape, A.Salda sako, kad tai sunku pavadinti diskusijomis. „Iš tikrųjų yra vienpusis eismas: iš ministerijos kol kas girdime kaip turi būti, bet kol kas negirdėjome jokių argumentų, kodėl sėkmingai veikiančios įstaigos turi būti prie ko nors jungiamos“, – stebisi A.Salda.
 
Susirūpinę darbo vietomis

Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė irgi stebisi, kam reikia jungti be priekaištų veikiančias ir gerą vardą užsitarnavusias įstaigas.

„Šiuo metu mūsų savivaldybėje būtų liečiama tik „Tulpės“ sanatorija. Kalbama apie tai, kad ją reikia jungti prie Kauno klinikų. Mums siūlo ir Alytaus ligoninę“, – apie galimus scenarijus kalba merė, kuriai tokie sprendimai visgi kelia daug abejonių.

„Negi kurortuose nebereikia reabilitacijos, kur žmonės atvežami neštuvais arba ratukuose, o po reabilitacijos iš sanatorijos išeina sveiki. Kodėl gi dabar reikia gerai dirbančią sanatoriją naikinti ar pasmaugti savomis rankomis?

Visą laiką savivaldybė stengėsi, investavo lėšas, idant suremontuotų įstaigą. Negalima taip paprastai žaisti su turtu, kuris yra savivaldybėje. Pagaliau darbo vietos – jeigu iš tikrųjų sanatoriją prijungtų prie klinikų, ar išliktų esamos darbo vietos? Kokią veiklą jie vykdytų? Buvau pati nuvykusi su komanda į ministeriją, kalbėjausi su viceministre, aiškumo tikrai trūksta“, – sako Birštono merė.

„Šiuo metu mūsų savivaldybėje būtų liečiama tik „Tulpės“ sanatorija. Kalbama apie tai, kad ją reikia jungti prie Kauno klinikų. Mums siūlo ir Alytaus ligoninę“, – sako Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Savo ruožtu Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič įžvelgia ir dar vieną pavojų: „Klausimas – kaip bus ateityje. Jeigu tos įstaigos nedirbs pelningai, ar jos nebus uždarytos, paskui pastatai parduoti, o žmonės praradę darbo vietas? Nėra tikslo jungti puikiai dirbančias, rentabilias įstaigas, kurios yra lyderiaujančios Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Jeigu įrodytų, kad jungimas tikrai duotų naudą įstaigoms toliau klestėti, priimti daugiau pacientų, be abejo, tai galėtų būti teigiamas sprendimas. Šiuo atveju nei įstaigų vadovai, nei mes, kaip asociacija, nematome motyvuotų argumentų, kodėl tai reikia daryti...“

---

Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas

Medicininės reabilitacijos paslaugos ir toliau pacientams bus teikiamos visa apimtimi įstaigų, turinčių atitinkamas licencijas.
Vykdant reformą, siekiama, kad medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose paslaugas pacientai, sergantys sunkiomis ligomis, turi gauti iš karto nuo pirmosios dienos, tam, kad negalia nedidėtų. Tam turi būti pasirengusios daugiaprofilinės ligoninės, turinčios medicininės reabilitacijos padalinius. Taip pat siekiama, kad ir medicininėje reabilitacijoje sunkios sveikatos būklės pacientams būtų taikomas „žalių koridorių“ principas  viso paciento kelio metu, t. y. baigus aktyvųjį gydymą, pacientams, esant indikacijų, būtų skiriama medicininė reabilitacija ir pasirūpinta, kad pacientai nuvyktų į pasirinktą medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą.

Rengiamasi pagal ligų profilius formuoti medicininės reabilitacijos klasterius. Klasterių veikloje dalyvaus ir viešosios, ir privačios įstaigos. Taigi pacientų srautai į privačias medicininės reabilitacijos įstaigas turėtų ne tik išlikti, bet ir turėtų būti atitinkamai formuojami pagal šių įstaigų teikiamų medicininės reabilitacijos paslaugų profilį.

Vykdydami įstatymines nuostatas, planuojame monoprofilines medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančias savivaldybių ir valstybės įstaigas integruoti į daugiaprofilines ligonines.

Lietuvoje yra 4 medicininės reabilitacijos įstaigos: VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninė, VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninė, VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“, VšĮ „Tulpės“ sanatorija, kurios turėtų tapti daugiaprofilinių ligoninių padaliniais.
Vykdant sveikatos reformą, bus siekiama, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų sudaryta galimybė pacientams gauti pradinės medicininės reabilitacijos paslaugas, taip būtų įgyvendintas dar vienas siekis – mažiau  stacionarinės, daugiau ambulatorinės medicininės reabilitacijos.   

---

 Komentaras:

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:

- Jei klausai vadovų, atrodo, kad dangus griūva. Bet jeigu paklausysi eilinių gydytojų, medikų, kurie žiūri ne iš savo interesų, bet iš įstaigos pusės, jie suvokia, kad būti, pavyzdžiui, Kauno klinikų filialu, reiškia turėti pastovų didelį pacientų srautą. Jeigu sukursime Klaipėdos universiteto ligoninę, Palangos reabilitacijos ligoninę planuojama įjungti į tą komplektą. Kiek žinau, „Tulpę“ būtų ne prieš prisijungti Kauno klinikos, – didžiulė ligoninė, tad greitai atsirastų pacientų srautai. Dėl Abromiškių reabilitacijos ligoninės: yra ketinimas ją jungti prie Lazdynų greitosios pagalbos ligoninės (RVUL – red.). Tad šios įstaigos tikrai neturėtų jaudintis, nervuotis dėl pacientų – pastarųjų srautai, aš prognozuoju, kaip tik išaugs.

Daugiau jaudinasi privačios sanatorijos, kurios norėtų išlaikyti tą pačią sistemą, kad išrašant žmogų iš ligoninės šis už kelių mėnesių gauna kelialapį ir tada važiuoja reabilituotis į sanatoriją. Kad ta sistema išliktų, be abejo, privačioms įstaigoms galbūt daugiau reikės pasukti galvas, kaip pritraukti komercinius pacientus bei atlaikyti konkurenciją.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!