Mato bendrame konglomerate
Dėl psichiatrinių ligoninių ateities Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys turi tvirtą nuomonę: geriau, jei po sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos šių nebeliks kaip savarankiškų gydymo įstaigų.
 

„Jau seniai kalbu apie tai, kad psichiatrijos ligoninių egzistavimas yra problemiškas, nes tuomet atskiriame, jog yra psichikos ir kitos ligos. Galiu suprasti infekcines ligonines. Pastarosios dėl aukštų infekcinės kontrolės reikalavimų gali būti atskiros. Bet psichiatrija – tai ne infekcija, ne užkrečiamos ligos, o psichikos sutrikimai, todėl jie turėtų būti bendrame konglomerate. Kokiu pavidalu, nežinau. Departamentas, korpusas – tai jau diskusiniai klausimai“, – sako parlamentaras, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.

 
Tiesa, sveikatos politikas nurodo kelias išimtis. Jis pasisako už tai, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninė, turėdama savitą specifiką, toliau išliktų kaip atskiras darinys ir kol kas neįsivaizduoja jos integruotos į daugiaprofilinę gydymo įstaigą – būtų per daug sudėtinga. Priešingai, šioje ligoninėje, jei yra tokia galimybė, siūlo dar labiau didinti paslaugų apimtis.
 
Savivaldybių pavaldumo psichikos sveikatos centrų, priskiriamų ambulatorinei grandžiai, pakomitečio pirmininkas irgi nebūtų linkęs judinti.
„Psichikos sveikatos centruose teikiama ambulatorinė pagalba. Nebent galėtume peržiūrėti, kad šie centrai veiktų efektyviau, kadangi jie yra skirtingi: yra gerai veikiančių, o yra tiesiog dirbančių pagal perskirstymo principą. Kur sudėtingesnis atvejis, iš karto žmogelis keliauja į stacionarą. Tad reikia rimtai peržiūrėti tokių įstaigų struktūrą, beje, reformoje tai irgi numatyta“, – sako L.Slušnys.
 
Per didelis griozdas
Paklaustas, prie ko galėtų būti jungiama tokia didelė gydymo įstaiga kaip Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, įsikūrusi sostinės Naujosios Vilnios mikrorajone, L.Slušnys negalėjo atsakyti.
 
„Kiek žinau, vadovas norėtų, kad įstaiga būtų Santaros klinikų sistemoje. Prie pastarosios ir taip daug ką norima jungti, tad pradedu abejoti, ar toks žingsnis būtų vadybiškai efektyvus. Suprantu, kad visi nori būti šalia universiteto. Bet toks konglomeratas jau yra per didelis griozdas. Galbūt reikėtų ieškoti kitų sprendimų, efektyvesnių vadybiškai ir netgi ekonomiškai. Santarose įgrūdus dar vieną pastatėlį arba korpusą, turiu nuojautą, piliečiui būtų neįmanoma patekti – per dideli automobilių srautai“, – svarsto L.Slušnys.
 
Savivaldybės rankose
O kaip dėl Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, dar geriau žinomo kaip „vasaros penki“, ar pastarąjį irgi reikėtų žūtbūt prie ko nors jungti?
„Tai – Vilniaus miesto ligoninė, kuri nėra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai. Kaip miestas apsispręs, taip ir bus. Bet žiūrint filosofiškai, aš žiūrėčiau lygiai taip pat. Pirma, dalis įstaigos pastatų šiek tiek renovuoti, bet dalis skyrių reikalauja rimtų investicijų, idant sąlygos visiems pacientams būtų daugiau mažiau panašios. Vietoj to, kad ten investuotume, manau, reikėtų ieškoti būdo su kuria nors miesto ligonine daryti bendrą darinį. Jei tu važiuoji į ligoninę, nesvarbu dėl ko – ar dėl apendicito, ar dėl kaulų lūžio, ar dėl plaučių uždegimo, ar dėl depresijos. Mano požiūriu, vietoj įstaigos turėtų būti skyrius, bet nežinau, kaip tai įgyvendintų klasikinė ligoninė“, – nuogąstauja L.Slušnys.
 
Problema ta, kad dauguma klasikinių ligoninių vadovų, sako jis, – terapinės, chirurginės pakraipos ir jie dažnai nesupranta, ko reikia psichikos liga sergančiam pacientui. Pavyzdžiui, tokiame skyriuje, paaiškina jis, žaidimų ar laisvalaikio kambarys yra būtinybė kaip priešoperacinė patalpa daugiaprofilinėje ligoninėje.
 
Bijo atsidurti podukros vietoje
„Nesiruošiame su niekuo jungtis“, – sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius. Kaip nurodo, jo vadovaujamo centro padėtis geografiškai palanki, kadangi šalia yra daugiaprofilinių gydymo įstaigų, su kuriomis, esant reikalui, glaudžiai bendradarbiaujama.
Įstaigos vadovas nuogąstauja, jog centrui prisijungus prie kurios nors daugiaprifilinės ligoninės, psichiatrija gali likti podukros vietoje.
 

„Kai dirbau ministerijoje, buvau atsakingas už trečią restruktūrizavimo etapą. Tuomet viena krypčių buvo geografiškai artimų monoprofilinių ligoninių sujungimas su kitomis daugiaprofilinėmis gydymo įstaigomis. Ligoninių jungimas duoda naudą, kuomet jos arba ryškiai dubliuoja viena kitos funkcijas, arba jos yra geografiškai artimos, pavyzdžiui, įsikūrusios vienoje teritorijoje“, – sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

 
Anot jo, ne visų ligoninių, kurios buvo jungiamos trečiuoju restruktūrizacijos etapu, integravimo procesas buvę sėkmingas.
„Dalis jungimų buvo tikrai sėkmingi, dalis – ne. Daugiausiai dėlto, kad trūko normalios vadybos. Kai kurie vadovai naujai prijungtas įstaigas įvertino gerai ir sėkmingai bendradarbiauja. Pavyzdžiui, Klaipėdos psichiatrijos ligoninė, kai kurios reabilitacijos įstaigos puikiai žygiuoja su daugiasprofilinėmis ligoninėmis. Bet yra ir tokių atvejų, kai naujos ligoninės tarsi lieka svetimos, tarsi podukros vietoje.
 
Dabar irgi daroma panaši klaida, kuomet yra pateikiamos centrinės instrukcijos, procedūros ir visas sritis bandoma užmauti ant vieno kurpalio. Nors kiekvieną atvejį reikia individualiai įvertinti“, – pagrindinę klaidą įvardija M.Marcinkevičius.

---

 
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas:

- Vienas reformos tikslų – kad neliktų monoprofilinių ligoninių Lietuvoje. Apie psichiatrines ligonines irgi panašiai svarstoma: šios galėtų būti prie ko nors prijungtos. Bet konkrečiai, kam prie ko bus siūloma jungti, reikėtų teirautis Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šią savaitę susitiksime su kai kuriais ministerijos vadovais, aptarsime jai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos eigą. Susitikau su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi, asociacijos direktore Roma Žakaitiene, išklausėme jų informaciją, siūlymus, kaip galima tobulinti sveikatos priežiūros tinklo reformos procesą.
 
Pertvarkos procesas jau prasidėjęs, nemažai teisės aktų jau yra priimta. Paketas dėl įstaigų tinklo iš esmės suteiktų galimybę įstaigoms, ypač mažesnėms ligoninėms, jungtis į sveikatos centrus, kartu su poliklinikomis – tą sprendimą turėtų priimti kiekviena savivaldybė atskirai. Psichiatrijos ligonines, kaip sakiau, planuojama jungti prie daugiaprofilinių ligoninių. O su psichikos sveikatos centrais savivaldybėse būtų taip: arba su jomis bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir jos išliks kaip atskiri juridiniai vienetai, arba įeis į mano jau paminėtus sveikatos centrus – vėlgi spręs kiekviena savivaldybė.
 
Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė:

- Pagrindinis klausimas – ne įstaigos priklausomybė prie vieno ar kito steigėjo, o koks modelis turėtų veikti valstybėje. Aš kol kas tokio modelio nematau.
Konkrečiai kalbant apie mūsų Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, jam neturime jokių pastabų. Įstaiga veikia funkcionaliai. Aišku, kovidiniai metai atnešė nemažai iššūkių, kaip ir kiekvienai sveikatos sistemos įstaigai. Blogai, kad buvo ribojamos sveikatos priežiūros paslaugos gyventojams.
 
Gyvename iš tiesų sunkiais emociškai ir psichinei sveikatai laikais. Dėlto manau, tiek Vyriausybė, tiek SAM pirmiausiai turėtų susirūpinti, kada ir kokias pertvarkas daryti. Mano žiniomis, Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į SAM, kad minėtos pertvarkos būtų atidėtos. Juolab kol kas negalime įvertinti ir tiksliai pasakyti, kokie bus pertvarkos rezultatai. Reformą padaryti tik dėl pinigų įsisavinimo nematau jokio tikslo.
 
Grįžtant prie mūsų Psichikos sveikatos centro, planuojame paslaugų plėtrą ir šiuo metu yra vykdomas rangos darbų konkursas. Esame jau nukeliavę tikrai nemažą kelią ir norime tiek plėsti paslaugas, tiek užtikrinti kokybę, idant gydymo sąlygos vilniečiams atitiktų aukščiausius europinius standartus. Mes savo ruožtu planuojame numatytus darbus ir, aišku, kai bus diskusijos, diskutuosime su ministerija.

---

 
SAM komentaras
Numatoma teikti daugiau pažangių psichikos ligų gydymo paslaugų, pritaikytų įvairesniems pacientų gydymo poreikiams. Dalį gydymo paslaugų, tokių kaip psichikos ligų gydymas skyriuje, planuojama pakeisti į universalesnes ir labiau pasiteisinančias specializuotas ambulatorines paslaugas. 
 
Numatoma iki 2030 metų laipsniškai sumažinti psichiatrijos stacionaro lovų skaičių 30 procentų, tačiau atkreipiame dėmesį, kad psichiatrijos stacionaro lovos ir jas aptarnaujantys padaliniai nebus tiesiog naikinami, o didelė jų dalis bus pakeista į specializuotas ambulatorines paslaugas, kuriose galės dirbti tie patys specialistai,  tokias kaip:
dienos stacionarai (planuojama padidinti dienos stacionaro  skaičių apie 50 proc. visoje šalyje);
Iniciatyvios bendruomeninės priežiūros komandos (tai mobilios komandos, galinčios atvykti tiek į namus, tiek teikti paslaugas savo turimose patalpose. Jos teiks gydymo ir intensyvios psichiatrinės slaugos, psichosocialinės reabilitacijos paslaugas sunkiausiems pacientams – tiems, kas dažnai pakartotinai hospitalizuojamas, su neigiama psichiatrinių paslaugų patirtimi). Svarstoma įkurti 14 tokių komandų visoje šalyje (1 komanda 200 tūkst. gyventojų teritorijai);
stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugos priklausomybių ligų gydymui pagal Minesotos programą. Siekiama padidinti šių paslaugų apimtį, visoje šalyje įsteigiant 140 papildomų šios paskirties lovų vietoje esamų suaugusiųjų psichiatrijos aktyviojo gydymo lovų ligoninėse. Tai padės užtikrinti šiuo metu trūkstamą šių paslaugų grandį.
 
Kitų šalių patirtis rodo, kad tokios pažangios gydymo paslaugos leidžia pacientui neatitrūkti nuo jo įprastos aplinkos, sukelia mažiau papildomo streso, labiau motyvuoja pacientą būti atsakingam už savo sveikatą, aktyviau įsitraukti į gydymą ir bendradarbiauti su medikais.
Tikimasi, kad įgyvendinus pokyčius psichikos sveikatos sistemoje, sumažės pakartotinių hospitalizavimų (kai ligoninėje gydytas asmuo per kelis mėnesius grįžta į ligoninę) rodiklis ir savižudybių skaičius.
 
Dalis lėšų, šiandien skiriamų stacionarinio gydymo lovadienių apmokėjimui (dabar sudaro 68 proc. viso finansavimo) taip pat bus perkeliamos į ambulatorinių paslaugų teikimo apmokėjimą. Ligoninių darbuotojai bus kviečiami dirbti teikiant paminėtas alternatyvias paslaugas, prireikus bus organizuojami mokymai, tobulinama kvalifikacija. Numatoma, kad daugelio profesinių kvalifikacijų specialistų poreikis įgyvendinant reformos pokyčius tik didės.
 
Šiuo metu iš 24 ligoninių, teikiančių psichiatrijos stacionaro paslaugas tik 3 yra monoprofilinės - tai Rokiškio psichiatrijos ligoninė ir Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (pavaldžios SAM) ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras (Vilniaus m. savivaldybės pavaldumo). Dėl monoprofilinių ligoninių integravimo šiuo metu vyksta diskusijos dėl optimaliausių sprendimų ir galutinio sprendimo šiandien dar nėra. Vis dėlto, bet kuriuo atveju integracija būtų vykdoma laipsniškai.
 
Atkreipiame dėmesį, kad viena monoprofilinė psichiatrijos įstaiga, Rokiškio psichiatrijos ligoninė, teikia specialiąsias psichiatrijos paslaugas asmenims, teismo sprendimu pripažintiems nepakaltinamais ir kuriems teismas Baudžiamojo kodekso pagrindu skyrė priverčiamąsias medicinos priemones. Ten reikalingas sustiprintas apsaugos režimas, todėl įstaigos veiklos organizavimo pokyčiai turi būti vykdomi proporcingai įvertinant galimas rizikas.


 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!