Prezidentas: vien didinti vaiko pinigų nepakanka
Miglė Petkutė
2024-06-28
„Mokytojų jau seniai nebeveikia burtažodžiai apie profesijos prestižą. Vyriausybės manipuliacijos etatais ir statistiniais vidurkiais bandant užmaskuoti pernelyg lėtą pedagogų atlyginimų kilimą tik dar labiau didina įtampą,“ – antradienį Seime skaitydamas metinę kalbą sakė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Daug dėmesio buvo skirta švietimui, tačiau paleista strėlė ir sveikatos problemoms spręsti – kalbėta apie paramos žmonėms su negalia trūkumą, retų lygų diagnostikos ir vaistų kainos kompensavimo nebuvimą.
„Jei nuoširdžiai sakome, kad mums reikia daugiau jaunų Lietuvos piliečių, turime gerokai labiau prisidėti prie vaikus auginančių šeimų gerovės. Jau esame pradėję mažinti nelygybę didindami neapmokestinamų pajamų dydį, jis turi priartėti ir pasiekti minimalaus darbo užmokesčio lygį“, – metinėje kalboje teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Inovatyvūs vaistai turi būti prieinamesni
Prezidentas teigė, kad senstančioje visuomenėje vis aktualesnis yra priežiūros klausimas. Šios vyriausybės žadėta, bet tik lengvai priliesta ir neįgyvendinta reforma nuguls būsimai valdančiajai daugumai kaip galimybė padėti Lietuvos žmonėms.
„Džiaugiuosi, kad dar kadencijos pradžioje pavyko pasiekti, jog labiausiai pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, senjorai, galėtų pigiau įsigyti vaistų. Seimui šiemet priėmus mano inicijuoto Farmacijos įstatymo pakeitimus, labiau prieinamas taps itin retų ligų gydymas. Ledai pajudėjo ir dėl vaistų kompensavimo sergantiesiems cistine fibroze, kam ilgą laiką trukdė sunkiai pateisinamas politikų neveiklumas,“ – aiškino prezidentas.
G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad nors kai kurios negalios reikalauja kur kas brangesnių procedūrų. Dėl šios priežasties ypač svarbu pradėti ir tęsti darbus, pasitelkiant infrastruktūrą ir informacinę erdvę žmonėms su negalia, gerinant jiems teikiamas paslaugas, plečiant pagalbos būdus.
Trūksta būstų ir finansinės paramos
Savalaikių veiksmų jau dabar reikalauja sudėtinga demografinė situacija. Visuomenės senėjimą spartina mažas gimstamumas.
„Nors vis daugiau lietuvių grįžta iš emigracijos, to nepakanka ilgalaikei tendencijai atsverti. Todėl Lietuva gali ir turi tapti šeimai draugiškiausia valstybe. Jau esame pradėję mažinti nelygybę didindami neapmokestinamų pajamų dydį, jis turi priartėti ir pasiekti minimalaus darbo užmokesčio lygį“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, vaikus auginančioms šeimoms turi būti skirtos papildomos finansinės paskatos atsižvelgiant į globotinių skaičių. „Vien didinti vaiko pinigų nepakanka,“ – atkreipė dėmesį G.Nausėda.
Sukyla ir moksleiviai
Artimiausiu metu bus reikalinga ir neformaliojo švietimo pertvarka. Kita vertus, pastaraisiais metais įgyvendinti pokyčiai parodė, kad švietimo permainos turi būti itin kruopščiai planuojamos, o neapgalvoti sprendimai gali atnešti dar daugiau žalos. „Tiek bendrojo ugdymo programų atnaujinimai, tiek ir valstybinio brandos egzamino tarpiniai atsiskaitymai atnešė itin daug chaoso ir sumaišties,“ – aiškino prezidentas. Nepasitenkinę moksleiviai šiemet suorganizavo streiką, norėdami atkreipti dėmesį į netinkamai parengtus atsiskaitymus.
Blogiausia, kad valdančiajai daugumai pasirodė visiškai tinkama švietimo laivą viduryje audros palikti be kapitono. Dabartinė švietimo būklė netenkina daugelio aspektų, trūksta atsakingų asmenų.
„Mokytojų jau seniai nebeveikia burtažodžiai apie profesijos prestižą. Vyriausybės manipuliacijos etatais ir statistiniais vidurkiais bandant užmaskuoti pernelyg lėtą pedagogų atlyginimų kilimą tik dar labiau didina įtampą,“ – pagrindinę problemą pabrėžė G.Nausėda.
Dėmesys sveikatai
Per mažai dėmesio yra skiriama ne tik sporto politikai, bet ir vaikų fiziniam aktyvumui bei judėjimo kultūrai.
„Turime imtis veiksmų ir rūpintis ne tik vaikų išsilavinimu, bet ir jų sveika gyvensena: apsaugoti juos nuo grėsmingo narkomanijos maro, sustiprinti vaikų emocinę sveikatą ir patrigubinti pastangas stabdyti savižudybių šmėklą“, – kalbėjo prezidentas.
Praėjusiame regionų forume jis kvietė savivaldybes aktyviau ir efektyviau dalyvauti sveikatos reformoje steigiant sveikatos centrus, pertvarkant paslaugų teikimą, derinti veiksmus ne tik su Sveikatos apsaugos ministerija, bet ir vieniems su kitais. Šiandien jau visos savivaldybės žengia pirmyn ir laukia investicijų sveikatos paslaugoms modernizuoti. Sveikatos strategų dėmesys yra ypač reikalingas prevenciškai stiprinti sveikatą.
Politologė kritikuoja
Visgi prezidento kalba sulaukė kritikos iš politologų. Viešojoje erdvėje dažnai matoma politologė Rima Urbonaitė sako, kad kalboje atkreiptas dėmesys į ne itin svarbius visuomenės veiksnius, pritrūko ir didesnio dėmesio užsienio politikai.
„Kažkodėl užsienio politikai ir tai sričiai, kuri ypač svarbi, kalbant apie prezidento funkcijas, vietos šitam pranešime daug neatsirado, ir aš to pasigedau“, – komentavo R.Urbonaitė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: