Grėsmė vietinėms rūšims
 
Vasarą akį traukiančiais žiedynais pasipuošia ir invaziniai augalai, todėl vis dar pasitaiko žmonių, kurie, neatpažinę šių augalų, susivilioja grožiu ir sodina juos savo darželiuose arba prekiauja turgavietėse, taip prisidėdami prie jų plitimo. „Lietuvos gamtinė augmenija yra unikali ir būtina ekosistemų stabilumui bei gyvūnijos įvairovei palaikyti. Tačiau ši įvairovė dažnai gali būti sutrikdoma išplitus invaziniams augalams, kurie atvežami iš kitų šalių, kaip dekoratyviniai augalai, arba patenka su žemės ūkio kultūromis – grūdais, sėklomis, pašarais“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vadovė Laima Grižaitė. 
 
Invaziniai augalai, pavyzdžiui, gausialapis lubinas, muilinė guboja, baltažiedė robinija, raukšlėtalapis erškėtis, tankiažiedė rūgštynė, kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenės, vienametė šiušelė, bitinė ar smulkiažiedė sprigė vis labiau kelia grėsmę vietinėms rūšims ir jų gamtoje sparčiai gausėja. „Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų“, – įspėja specialistė.
 
Ragina dovanoti puokštes
 
Pievas mėlynai nudažę gausialiapiai lubinai plačiai paplitę Lietuvoje, dažniausiai auga paupiuose, drėgnose vietose, paunksmėse. Dėl išskirtinio grožio jie itin mėgstami Lietuvos gyventojų, todėl daugelis nesupranta, kodėl lubinus reikia naikinti.
 
„Invaziniai lubinai didina azoto atsargas dirvožemyje, todėl tose vietose ima nykti pievų, smėlynų ir kitų buveinių augalų rūšys. Jie pasižymi gebėjimu greitai daugintis, prisitaikyti prie įvairių gamtinių sąlygų. Lubinų sėklos gyvybingos išlieka ilgai, todėl reikia būti atidiems naudojant dirvožemį, kuriame jie auga. Be to, jų beveik neėda jokie gyvūnai, sėklų nelesa paukščiai. O šių augalų šaknų sistema stipri, tad gausialapiai lubinai pakelia net ir dideles sausras“, – pasakoja L.Grižaitė.
 
Vienas pasiūlymų, kaip naikinti šiuos augalus, yra priskinti (o dar geriau – iškasti) gausią lubinų puokštę ir padovanoti mylimam žmogui. Tuomet sėklas barstančių lubinų bus mažiau, o brangaus žmogaus namai – papuošti.
 
Pavojingas žmonėms
 
Kitas Lietuvoje paplitęs invazinis augalas – Sosnovskio barščiai, gausiausiai aptinkami Rytų ir Pietų Lietuvoje. Tai – atvirų vietų augalas, augantis dirvonuose, pievose, pamiškėse, krūmynuose, prie vandens telkinių. Jo sąžalynų galima pamatyti ir urbanizuotose teritorijose. Šis invazinis augalas ne tik greitai plinta, užimdamas vietinių augalų vietą, bet ir yra itin pavojingas žmonėms. Visos augalo dalys kaupia furanokumariną – medžiagą, kuri žmogui gali sukelti I-III laipsnio odos nudegimus.
 
„2016 m. Sosnovskio barštis paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir įrašytas į susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, o valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti“, – sako L.Grižaitė.
 
Kenkia vietinei florai ir faunai
 
Muilinės gubojos sąžalynai dažniausiai sutinkami Lietuvos pajūryje tiek žemyninėje Baltijos pajūrio dalyje, tiek Kuršių nerijoje.  
 
„Dėl tankių augalo sąžalynų pasikeičia bendrijų struktūra, pakinta smėlynams būdingų samanų danga. Muilinės gubojos sutvirtina vėjo pustomas kopas, todėl sumažėja retiems augalams, galintiems augti tik pustomame smėlyje, tinkamų buveinių plotai. Susidariusiuose sąžalynuose taip pat nelieka vietos kitiems atviruose smėlynuose ir judriame smėlyje gyvenantiems organizmams“, – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento atstovė.
 
Baltažiedė robinija, arba akacija, auga beveik visoje Lietuvoje, bet jų ypač gausu Kuršių nerijoje, Kauno, Švėkšnos, Druskininkų parkuose.
 
„Tankiais sąžalynais augančios akacijos keičia dirvožemio cheminę sudėtį, ir ten, kur jos auga, suveši nebūdingi azotamėgiai augalai, – teigia L.Grižaitė. – Dėl šios priežasties ypač kenčia smėlynų buveinės – jose ilgainiui išnyksta smėlynams būdingos rūšys.“
 
Raukšlėtalapis erškėtis labiausiai paplitęs rytinėje ir pietrytinėje šalies dalyse, taip pat Baltijos pajūrio kopose. Šis erškėtis neigiamai veikia vietinius augalus, gyvūnus, bendrijas ir buveines. Jam plintant, smarkiai mažėja vietinių rūšių įvairovė.  
 
Taip pat gausiai šalyje paplitusios invazinių rykštenių rūšys (kanadinė, aukštoji ir didžioji), nepaliekančios vietos vietinėms augalų rūšims, ypač žoliniams. Nyksta natūralios jų bendrijos, keičiasi bei mažėja ir gyvūnų rūšinė sudėtis bei visa ekosistema.  „Be to, iš dirvožemio jos paima daug daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, dėl to jis parūgštėja ir kai kurie kiti augalai jame ima skursti arba iš viso išnyksta“, – priduria specialistė.
 
Sparčiai plinta ir tankiažiedė rūgštynė. Dabar rūšis aptinkama visoje šalyje: auga pievose, upių pakrantėse, pakelėse, miškų aikštelėse, palei geležinkelius, apleistuose dirbamuosiuose laukuose, dykvietėse.  
 
„Įsikūrusios natūraliose arba pusiau natūraliose pievose, tankiažiedės rūgštynės stelbia vietinius, ypač žemaūgius, pievų augalus. Šis augalas menkina pievų ūkinę vertę, nes gyvuliai jų neėda“, – aiškina pašnekovė.
 
Invazinių augalų naikinimas 
 
Invazinių augalų plitimui mažinti naudojamos įvairios priemonės: mechaninis šalinimas, cheminės medžiagos, augalų iškasimas ar nupjovimas palankiausiu metu (kai augalas nespėja subrandinti sėklų).  
 
Kartais išnaikinti visų tam tikros rūšies individų būna neįmanoma, todėl vietoje naikinimo imamasi kontroliuoti jų populiacijas, kad invaziniai augalai padarytų kiek įmanoma mažiau žalos. 
 
„Invazinių rūšių naikinimas privačiame ar išnuomotame žemės sklype gali būti vykdomas apie tai informavus žemės savininką ar naudotoją, o valstybinėje teritorijoje – informavus žemės valdytoją. Jei invazinių rūšių kontrolė, naikinimas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių, turi būti parengti invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planai. Jie yra rengiami konkrečiai teritorijai“, – aiškina L.Grižaitė.

---

 
Verta žinoti
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. 

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!