Nerimo priežastys skiriasi
 
Reformų bangai siūbuojant švietimo sistemą, paaugliai vis dažniau skundžiasi nuovargiu, nemiga, nenoru eiti į mokyklą, depresyvia nuotaika, stiprėjančiu nerimu dėl įvairių patikrų: kontrolinių darbų, testų, tarpinių patikrinimų. Suaugusieji kartais šiuos simptomus vadina išlepimu: „Rašėme tuos kontrolinius darbus, laikėme egzaminus ir esame gyvi“. Iš tiesų žinių patikrinimai mokykloje egzistavo visada, tačiau šiandien jie paaugliams kelia ypatingą nerimą.
 
Medicinos centro „Neuromeda“ vaikų ir paauglių psichologė Simona Cimbalistaitė sako, kad pasauliui keičiantis, didelė kaita vyksta ir mokyklose: atsiranda naujų programų, keičiasi ugdymo, vertinimo sistema – visa tai kelia didelį nerimą. „Kai peržvelgiu, kiek mokykloje atsiskaitymų tekdavo man ir kiek tenka dabartiniam vaikui, paaugliui, tai sunkiai palyginama“, – sako psichologė.
 

Medicinos centro „Neuromeda“ vaikų ir paauglių psichologė Simona Cimbalistaitė pabrėžia, kad nerimą stiprina ir mokytojų gąsdinimai, jog prasti pažymiai neleis pasirinkti norimos gimnazijos, o vėliau ir norimų studijų. Psichologės nuomone, gąsdinimas – neveiksminga priemonė. Priešingai, gąsdinami vaikai dažnai ima nerimauti ir praranda motyvaciją mokytis. „Tai pagrindinis dalykas, su kuo aš, kaip psichologė, susiduriu konsultacijose. Gąsdinimas – dažniausiai pasikartojanti problema, perauganti į baimę ir besibaigianti visišku nenoru eiti į mokyklą. O kai kurie vaikai save taip perspaudžia, kad perdega, suserga įvairiomis tiek fizinėmis, tiek psichinėmis ligomis.“

 
Nerimą, mokyklos baimę stiprina prasti santykiai su mokytojais, bendraklasiais, asmeniniai sunkumai ir savybės, užsitęsęs stresas, dažniausiai susijęs su nemaloniais įvykiais (tėvų skyrybomis, netektimis), nuotaikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija. „Taip pat svarbu paminėti, kad nerimą gali sustiprinti ir šeima: menkas tėvų įsitraukimas į vaikų gyvenimą, autoritarinis auklėjimas, konfliktai“, – priduria vaikų ir paauglių psichologė.
 
Anot jos, laikas, praleistas telefonuose ir kompiuteriuose, mažina vaikų bei paauglių psichologinį atsparumą, jie tampa jautresni, nerimastingesni, sunkiau suvokia ir valdo emocijas.
 
Psichologė pastebi, kad nerimą dažniau patiria mergaitės nei berniukai. Jos dažniau nerimauja dėl tarpusavio santykių, konfliktų, išvaizdos, stiliaus, o berniukai dažniau išgyvena dėl akademinių pasiekimų, konkurencijos. 
 
Nerimą galima pastebėti
 
Anot S.Cimbalistaitės, nerimo simptomus turėtų pastebėti tiek tėvai, tiek mokytojai. Vienas jų – negebėjimas sukurti ir palaikyti abipusių santykių su bendraamžiais ir mokytojais. Taip pat pasireiškia netinkamos emocinės reakcijos įprastoje aplinkoje ar situacijose, socialinė izoliacija, nuolatinė baimė, perfekcionizmas.
 
Gera moksleivio psichoemocinė savijauta yra viena svarbiausių jo normalios raidos ir sėkmingo mokymosi prielaidų. Tad natūralu, kad nerimaujančių mokinių rezultatai ilgainiui prastėja. Prastėjantys pažymiai gali būti informatyvus ženklas, jog vaikas patiria stresą.
 
Psichologė akcentuoja, kad nerimą galima atpažinti ir pagal fizinius simptomus: padažnėjusį širdies plakimą, prakaitavimą, drebulį, sunkumą kvėpuoti, krūtinės spaudimą. Taip pat gali sutrikti virškinimas, skaudėti pilvą, galvą, raumenis.
 
Reikalingas poilsis ir parama
 
„Mokytojai ne visada geba susivaldyti ir savo pyktį, nepasitenkinimą nukreipia į mokinius. To tikrai būtina išvengti“, – akcentuoja specialistė.
 
Ji atkreipia dėmesį, kad svarbų vaidmenį gerinant moksleivio psichoemocinę savijautą mokykloje gali atlikti įstaigos psichologas, suteikiantis moksleiviams žinių, kaip atpažinti nerimą, stresą ir kaip su jais tvarkytis.
 
„Taip pat svarbu paaugliams išmokti atrasti balansą tarp mokymosi ir poilsio. Dažnai konsultacijose vaikai man sako, jog mokosi paskutinę naktį, mėgina išmokti keletą temų per kartą, nedaro pertraukų. Manau, kad, atradus savo mokymosi stilių, informacijos įsisavinimo būdus, laiko poilsiui, galima pagerinti emocinę būseną“, – teigia psichologė.
 
Šeimoje, S.Cimbalistaitės teigimu, turėtų vyrauti harmonija ir stabilumas. Paauglys turėtų jausti tėvų paramą, šilumą, žinoti, kad gali su jais aptarti savo problemas. Tėvai turėtų gebėti išklausyti, padrąsinti priimant sprendimus. Jei vaikas jaučia spaudimą, baimę nuvilti tėvus, tada jis bus mažiau savimi pasitikintis, nerimastingas, o jo akademiniai pasiekimai - prastesni.
 
„Svarbu kokybiškas laiko praleidimas su vaiku – šeimos vakaras, stalo žaidimai, pasivaikščiojimas ir pan. Taip pat svarbi aiški, nuosekli disciplina bei rutinos palaikymas“, – pabrėžia psichologė.
 
Nurimti galima savarankiškai
 
Bręsdamas žmogus natūraliai susiduria su stresinėmis situacijomis, todėl būtina išmokti padėti valdyti stresą savarankiškai. Psichologė S.Cimbalistaitė siūlo ieškoti būdų, padedančių nusiraminti. Dažnai tai būna paauglio mėgstama veikla. „Jei tai nepadeda, galima atlikti įvairių pratimų, pavyzdžiui, lėtai įkvėpti ir iškvėpti, mintyse skaičiuoti nuo vieno iki tol, kol stresas sumažėja“, – pataria specialistė.
 
Nurimti padeda ir kitas pratimas, kuriam atlikti pasitelkiami visi penki pojūčiai. „Reikia apžiūrėti, ką matau aplink save, ir išsirinkti vieną objektą, kurį galėčiau keletą minučių apžiūrinėti, tuomet įsiklausyti į tai, ką girdžiu, patyrinėti tą garsą; susitelkti į tai, ką užuodžiu, ką primena kvapas; susitelkti į skonį burnoje, patyrinėti tai, ką jaučiu, ką jis man primena; paliesti tai, kas yra aplink mane – tai gali būti daiktas greta manęs, ir patyrinėti, koks jausmas aplanko jį liečiant.“
 
Jei mėgstama veikla, kvėpavimas, pratimai nepadeda, tuomet reikia kreiptis į psichologą, kuris padės išsiaiškinti užsitęsusio streso priežastį bei suteiks tinkamą pagalbą.
 
S.Cimbalistaitės nuomone, vaikai ir paaugliai dabar jautrūs ir, tikėtina, visai išvengti nerimo nepavyks, tačiau laiku pastebėjus jo simptomus, galima išmokti sau pagelbėti įvairiose situacijose.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!