Tyrimai rodo, kad didžioji dauguma šunų ir kačių patiria baimę, stresą ir nerimą apsilankymų veterinarijos klinikose metu. Nuo šiol augintinių šeimininkai vizitų pas veterinarą gali nebeatidėlioti: Kaune atidaryta pirmoji Lietuvoje gyvūnų ligoninė, įrengta pagal tarptautinius „vizitų be baimės“ (ang. „fear free“) standartus. Su keturkojais čia dirba specialiai apmokyti gydytojai veterinarai, pasitelkiama raminanti aplinka: specialios patalpos, muzika, kvapai ir spalvos.
Kaune atidaryta pirmoji Lietuvoje gyvūnų ligoninė, įrengta laikantis JAV „vizitų be baimės“ („fear free“) organizacijos ir Tarptautinės kačių medicinos asociacijos standartų.
Katės ir šunys – naujieji vaikai
„Nuo universiteto baigimo visada norėjome įkurti idealią gyvūnų ligoninę, kurioje augintiniams būtų suteikta atsakinga sveikatos priežiūra jų netraumuojant“, – sako Kauno gyvūnų ligoninės direktorius ir veterinarijos gydytojas Kipras Mockaitis.
Naujos koncepcijos gyvūnų ligoninę Kaune įkūrę gydytojai veterinarai teigia priklausantys kartai, kuriai šunys ir katės yra visaverčiai šeimos nariai – lyg vaikai, todėl didžiuojasi sukūrę gyvūnams itin draugišką aplinką: tai yra pirmoji Lietuvoje ligoninė, įrengta laikantis JAV „vizitų be baimės“ („fear free“) organizacijos ir Tarptautinės kačių medicinos asociacijos standartų. Keturkojus pacientus gydo Jungtinių Valstijų „fear free“ organizacijos sertifikuoti specialistai. Be to, tai pirmoji veterinarijos klinika Kaune, Tarptautinės kačių medicinos asociacijos akredituota kaip „auksinė katėms draugiška klinika“.
„Mūsų tikslas – suteikti keturkojams reikalingas sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugas taip, kad gyvūnui tai nesukeltų papildomo streso ir nerimo“, – pažymi Kauno gyvūnų ligoninės direktorius ir veterinarijos gydytojas Kipras Mockaitis.
„Vizitų be baimės“ programa apima visą gyvūno priežiūrą – nuo pasiruošimo vizitui pas veterinarijos gydytoją iki ištisos sistemos, kaip augintinis turi būti apžiūrimas bei gydomas specialisto.
Stresas traumuoja
Kauno gyvūnų ligoninės atidaryme dalyvavęs žinomas šalyje kinologas, Lietuvos kalėjimų tarnybos kinologijos specialistas-instruktorius Rolandas Eidininkas teigė, kad mūsų visuomenėje vyksta dideli pokyčiai – diegiamos vakarietiškos paslaugos, rūpesčio ir atsakingo požiūrio į keturkojus draugus atsiranda vis daugiau.
„Džiugu, kad susibūrė specialistai, kurie domisi gyvūnų problemomis ir nori jas spręsti. Svarbu tęsti švietėjišką darbą, edukuoti šunų šeimininkus, mokyti juos pozityvios dresūros. Taip gyvūnai patirs mažiau streso, nebus psichologiškai traumuojami, kaip neretai atsitinka ir dėl paprasčiausio nežinojimo. Ta linkme dirbame ir „K-9 detector Lietuva“ mokykloje bei Lietuvos sveikatos mokslų universitete veikiančiame Kinologijos centre“, – pažymi kinologas R.Eidininkas.
Kinologas pridūrė, kad nemaloni patirtis lankantis veterinarijos klinikoje gali palikti neigiamą pėdsaką gyvūno atmintyje visam gyvenimui.
„Šuo į vieną visumą susieja visus tos dienos įvykius, todėl net ir važiavimas automobiliu, jei jis susijęs su nemaloniais potyriais skiepijant, lankantis kirpykloje ar atliekant bet kokią kitą procedūrą gyvūnui, nuo to momento gali visada kelti neigiamas emocijas. Todėl mokytis dirbti su gyvūnais taip, kad jų neišgąsdintume, svarbu ne tik klinikoms, bet visas paslaugas keturkojams teikiančioms įstaigoms“, – įsitikinęs kinologas.
Reaktyviems šunims – atskiras įėjimas į ligoninę
Tyrimai rodo, kad nuo 55 iki 80 proc. šunų ir kačių patiria baimę, stresą ir nerimą apsilankymų veterinarijos klinikose metu. Kaip sako Justė Urbonaitė, Tarptautinės kačių medicinos asociacijos sertifikuota kačių medicinos specialistė, tai – viena priežasčių, kodėl gyvūnų šeimininkai atidėlioja vizitą pas veterinarijos gydytoją. Neretai į gydytoją kreipiamasi tik tuomet, kai augintinio būklė tampa labai sudėtinga ar netgi kritinė.
„Pavyzdžiui, į aplinką jautriai reaguojantys – reaktyvūs šunys gali pulti į didelę isteriją susitikę klinikoje kitą šunį. 90 proc. atvejų gyvūnai taip elgiasi iš baimės. Siekiant to išvengti, klinikose įrengti atskiri įėjimai ir apžiūros kabinetai, kad vizito metu būtų išvengta susitikimo su kitais šunimis ar katėmis. Vakaruose tokia praktika pasiteisina. Čia dirba specialiai darbui su reaktyviais šunimis paruošti specialistai“, – teigia veterinarijos gydytoja J.Urbonaitė.
Išskirtinis dėmesys naujoje ligoninėje skiriamas ir katėms. Joms įrengtas atskiras laukiamasis, kuriame sumontuota speciali spinta kačių transportinėms dėžėms. Jos pridengiamos feromonais išpurkštais rankšluosčiais – taip mažinamas kačių stresas prieš apžiūrą.
Kauno gyvūnų ligoninėje taip pat įrengtas tik katėms skirtas apžiūros kabinetas bei atskiras kačių stacionaro skyrius su moderniais šildomais narvais. Patalpose naudojami kates teigiamai veikiantys kvapai, parinktos augintinius raminančios spalvos, o stacionaro skyriuje skamba raminanti muzika.
„Jau gydėme katę, kuri dėl netinkamo elgesio su ja kitoje klinikoje pradėjo elgtis agresyviai su šeimininkais. Žinant kačių poreikius, prisitaikius prie jų elgsenos ypatumų, ne tik išvengiama tokių kraštutinumų, bet ir sukuriama aplinka, kuri gyvūnui gydymo metu nekelia papildomo streso ir nemalonių emocijų“, – pabrėžia sertifikuota kačių medicinos specialistė J.Urbonaitė.
Dantų ligomis serga 80 proc. šunų
Kauno gyvūnų ligoninėje teikiamos plataus spektro keturkojų sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugos. Įstaigoje suburti gydytojai specializuojasi šunų ir kačių akių ligų, įvairių alergijų, odontologijos diagnostikos bei gydymo ir kitose srityse. Čia atliekamos įvairios gydomosios ir chirurginės procedūros: svetimkūnių šalinimas, piktybinių navikų šalinimas su odos plastika, brachicefalinio sindromo gomurio ir šnervių plastikos, taip pat šunų ir kačių vokų patologijų gydymas hialurono injekcijomis, statomi medikamentiniai akių implantai, mažinantys vaistų lašinimo poreikį.
Netrukus čia bus atliekamos ir laparoskopinės operacijos bei gyvūnų kompiuterinės tomografijos tyrimai.
Didelis dėmesys ligoninėje skiriamas ir keturkojų dantų problemoms spręsti. Kaip sako veterinarijos gydytoja odontologė Laura Šakarnytė, 80 proc. šunų, kurie yra sulaukę dvejų metų ir vyresni, serga įvairiomis dantų ligomis. „Neretai girdime: „Mano šuniui tik aštuoneri, o jis pasidarė vangus, lėtas, tarsi anksčiau laiko paseno“. Tada pagydome šuniui dantis ir jis iškart atgyja, vėl laksto kaip jaunas, net daržus pradeda kapstyti, ko jau seniai nedarė. Reikėtų žinoti, jog šunys dažnai neparodo, jog jiems skauda dantis, tačiau tampa liūdnesni, vangesni“, – aiškina L.Šakarnytė.
Gyvūnų odontologė priduria, kad iltiniai dantys šuniui yra tokie pat svarbūs, kaip žmogui – rankų nykščiai, todėl svarbu juos tvarkyti. „Nebūtina rauti – dabar jau galime ir išsaugoti iltinius dantis, taikydami endodontinį gydymą“, – sako L.Šakarnytė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: