Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
2024-06-14
Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian“. Jame cituojamas psichologijos profesorius Antanas Kairys yra įsitikinęs, kad „viena priežasčių, kodėl jaunimas šiame pranešime taip aukštai vertinamas, yra ta, kad jie nepatyrė Sovietų Sąjungos tikrovės“.
Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis
Lietuvos Z ir tūkstantmečio kartos jaunuoliai laimės skalėje save įvertino beveik 8 balais iš 10 ir aplenkė visus, įskaitant Didžiosios Britanijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų jaunimą (32 ir 62 vietos).

Laimės ataskaitoje – pirmi
 
Dar pavasarį, minint Tarptautinę laimės dieną, buvo pristatyta Pasaulio laimės ataskaita, parengta remiantis 143 šalių gyventojų apklausų duomenimis. Nors laimingiausia pasaulio šalimi vėl tapo Suomija, o Lietuva šioje ataskaitoje užėmė devynioliktą vietą (beje, rekordiškai aukštą), pranešime išsiskyrė Lietuvos jaunimas. Tarp jaunesnių nei 30 metų respondentų laimingiausios šalies titulas atiteko būtent Lietuvai.
 
Apie tai vėl imta garsiau kalbėti pasirodžius publikacijai „Čia gali daryti viską! Kodėl Lietuva yra geriausia vieta pasaulyje būti jaunam“ („You can do anything here!” Why Lithuania is the best place in the world to be young) viename garsiausių britų dienraščių „The Guardian“. „Universitetas daugumai studentų yra nemokamas, ekonomika klesti, o klubuose – karšta. Argi keista, kad jaunimas Vilniuje šypsosi?“ – klausia autorė Kate McCusker.
 
Čia nuobodu, bet gera
 

„Šiltą dieną Vilniuje, Lietuvoje, medžio pavėsyje geriu kavą su laimingiausiais pasaulio dvidešimtmečiais, – rašo žurnalistė. – Atsižvelgiant į orą (tobulą) ir gėrimą (pigų), sunku jaustis kitaip nei laimingam. Dar sunkiau, jei jums kaip ir 23 metų Simonai Jurkuvėnaitei Lietuvos Vyriausybė ką tik įteikė 21 tūkst. eurų debiutiniam trumpametražiui filmui apie šalies paauglius režisuoti.“
 
„Lietuva – puiki vieta, – sako pati S.Jurkuvėnaitė. – Nuostabu, kad galime čia sulaukti tokių galimybių.“
 
Kokios galimybės, toks ir reitingas Laimės ataskaitoje: Lietuvos Z ir tūkstantmečio kartos jaunuoliai laimės skalėje save įvertino beveik 8 balais iš 10 ir aplenkė visus, įskaitant Didžiosios Britanijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų jaunimą (32 ir 62 vietos).
 
„Man čia tikrai patinka“, – teigia ir S.Jurkuvėnaitės draugas Gantas Bendikas. 23 metų vaikinas mokslus baigs be skolų ir, jo paties teigimu, be jokio jaudulio dėl darbo rinkos. „Žinoma, problemų šalyje yra, bet jų yra visur, – sako jis. – Manau, kad čia gyvena daug patriotiškų jaunų žmonių. Jaučiasi, kad bent jau Vilniuje gyvename gerai, palyginti su kitomis Europos šalimis.“
 
Vis dėlto jaunimas užsimena, jog Lietuva nėra pati įdomiausia vieta pasaulyje. S.Jurkuvėnaitė sako, kad čia „gali būti šiek tiek nuobodu“, o G.Bendikas, prieš įleisdamas šaknis gimtinėje visam laikui teigia norintis pamatyti kitas šalis.
 
Prieš kelerius metus Vilniaus turizmo rinkodaros kampanija skelbė, kad Lietuva – „Europos G taškas“, nes „niekas nežino, kur ji yra“ (2019 m. atlikta apklausa parodė, kad tik 5 proc. britų žinojo daugiau nei Lietuvos sostinės pavadinimą ir apytikslę vietą). „Visgi rinkimų purvo, studentų skolų ir būsto krizės Jungtinėje Karalystėje fone man tokie „skundai“ – nuobodūs, – teigia straipsnio autorė. – Išgerti geros kavos puodelį saulėje ir suvalgyti pyrago, kuris nekainavo nė valandos darbo už minimalų atlyginimą – taip, man tai tinka.“
 
Baltijos šalys kyla
 
Tiesa, S.Jurkuvėnaitės ir G.Bendiko Lietuva skiriasi nuo tos, kurioje augo jų tėvai. Publikacijos autorės teigimu, „buvusios sovietinės šalies BVP vienam gyventojui per jų gyvenimą išaugo daugiau nei keturis kartus“. Augančiame technologijų sektoriuje įsitvirtinę vienaragiai „Vinted“ ir „Nord Security“, o pernai vidutinis bruto darbo užmokestis šalyje išaugo beveik 13 proc. Universitetas daugumai studentų yra nemokamas, o 57 proc. šalies gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą (ES vidurkis yra 43 proc.).
 
„Per Pasaulio laimės ataskaitos laikotarpį atotrūkis tarp Rytų ir Vakarų Europos pagal vidutinį pasitenkinimą gyvenimu mažėjo, – aiškina prof. Johnas Helliwellas, kasmetinio tyrimo, kuriame vertinama gerovė, redaktorius. – Kadangi šis atotrūkis sumažėjo, dabar jaunimas yra daug laimingesnis Centrinėje ir Rytų Europoje nei vyresnioji karta.“

 
Autorė teigia nesistebinti, kodėl: didelį įspūdį jai paliko tai, kad buvęs kalėjimas Lukiškių aikštėje šiandien yra pavirtęs menininkų studijų ir koncertų salių kompleksu. „Kai bendrauju su draugais kitur – Paryžiuje, Tokijuje, Londone – suprantu, kaip man pasisekė, kad turiu savo erdvę, – sako 28 metų menininkė Jolita Vaitkutė, kurios studija įsikūrusi buvusio kalėjimo trečiame aukšte. – Renkuosi būti Lietuvoje, nes man čia patinka. Neprivalau dirbti darbo, kurio nenoriu, ar būtinai dirbti biure.“
 
„Sakyčiau, kiekvienas gerai dirbantis žmogus čia gali gyventi gerai, – straipsnio autorei teigia kino režisierė Marija Kavtaradzė, ką tik pristačiusi antrąjį savo filmą „Slow“. – Žinoma, jei esi kūrybininkas ir dirbi kultūros srityje, uždirbsi mažiau – tai faktas. Bet vis tiek jaučiu, kad čia gali pasisekti.“
 
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos profesorius Antanas Kairys kaip vieną pagrindinių jaunimo gerovės priežasčių įvardija politinę situaciją. „Jaunimas Lietuvoje dabar turi daug galimybių, – sako jis. – Po nepriklausomybės atkūrimo pokytis yra drastiškas – tiek ekonominės situacijos, tiek kasdienybės požiūriu. Manau, kad viena priežasčių, kodėl jaunimas šiame pranešime taip aukštai vertinamas, yra ta, kad jis nepatyrė Sovietų Sąjungos tikrovės. Jie tai žino tik iš tėvų ir senelių pasakojimų.“

 
Komentaras

Psichologė Vitalija Mikutaitienė:

- Išgirdusi ataskaitos rezultatus, nenustebau. Jeigu mus buvo galima vadinti nepritekliaus karta, ši karta – pritekliaus, didelių galimybių. Jaunimas šiandien gali rinktis įvairius darbus, keliauti, jų nebevaržo taisyklės, kaip gyventi. Nepritekliaus karta buvo orientuota į turėjimą, o dabar jaunimui nesvarbu turėti. Svarbiau keliauti, pamatyti, eksperimentuoti, patirti. Pasirinkimų galimybės teikia didžiulę laisvę.
 
Tiesa, į psichologą ar psichoterapeutą kreipiasi vis daugiau jaunų žmonių, bet tai – gera žinia. Jauni žmonės yra linkę pripažinti ir spręsti savo problemas. Nors patiria nerimą, stresą, perdegimą, konfliktinius santykius, jaunuoliai yra linkę rūpintis savo psichine sveikata. Lankytis pas psichologą ar psichoterapeutą netgi tampa mados reikalu: draugai lanko, ir aš noriu. Bet tai, sakyčiau, yra naudinga ir šaunu.

 
Faktas
Vieta 2024 m. Pasaulio laimės ataskaitoje ir vidutinis laimės balas.
1. Suomija (7,7)
19. Lietuva (6,8)
34. Estija (6,4)
35. Lenkija (6,4)
46. Latvija (6,2)
105. Ukraina (4,9)
143. Afganistanas (1,7)

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    V.Kavaliauskienė: stengiuosi netaikyti kumščio politikos

    V.Kavaliauskienė: stengiuosi netaikyti kumščio politikos

    „Slaugytojai pacientui gali suteikti reikalingą konsultaciją, patarimus, išrašyti vaistus, užsakyti reikalingus tyrimus. Da...
    Ant Vilniaus maratono nugalėtojų pakylos – gydytoja

    Ant Vilniaus maratono nugalėtojų pakylos – gydytoja

    Ignalinos sveikatos centre dirbanti gydytoja psichiatrė Lina Vasiljevienė (41 m.) prieš porą savaičių praūžusiame Vilniaus ...

    Budinti vaistinė


    Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

    Vaistų trūksta jau ir ligoninėse

    Vaistų tiekimo sutrikimai – nemenkas rūpestis. Vaikų bronchų astmai gydyti mažų dozių inhaliatoriai didmeninės vaistų prekyb...
    Vaistininkai: geidžiami, bet nevertinami

    Vaistininkai: geidžiami, bet nevertinami

    Nors šalies vaistinių tinklas yra vienas tankiausių Europoje, o vaistininkų skaičius, tenkantis gyventojams, viršija...

    razinka


    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Už pasaulio taršą gyvybėmis moka afrikiečiai

    79-ojoje Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje pirmą kartą pagrindine Klimato savaitės tema tapo sveikata. Malavio sveikatos apsaugos ministrė pasaulį ragina veikti nedelsiant: kol turtingos, išsivysčiusios šalys teršia planetą ir spartina klimato krizę, žūsta labiausiai pažeidžiamos bendruomenės.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Adiulteriai, salafistai ir vištakieji
    Henrikas Vaitiekūnas Adiulteriai, salafistai ir vištakieji
    Felinoterapija ir ailurofobija
    Henrikas Vaitiekūnas Felinoterapija ir ailurofobija
    Talentas: 26 litrai... aukso?
    Henrikas Vaitiekūnas Talentas: 26 litrai... aukso?

    Naujas numeris