„Jums tikrai viskas vienodai? Ką tik medikai buvo apgauti dėl atlyginimų, panaikinus ekstremalią situaciją priedai dingsta ir nieko?“ – feisbuko paskyroje stebėjosi buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Bet panašu, kad taip – nieko. Akibrokštu medikai vadina ir tai, kad deklaruojant mokesčius už COVID-19 priedus neretam teks grąžinti kosmines sumas, kurios gali siekti ir per dešimt tūkstančių eurų.
„Nebus – tai nebus“
„Gerbiami medikai, aš turiu pasakyti, kad jūsų nesuprantu. Kur dingo visi medikų bendruomenės nuomonės lyderiai? Jums tikrai viskas vienodai? Ką tik medikai buvo apgauti dėl atlyginimų, panaikinus ekstremalią situaciją priedai dingsta ir nieko? Kai kam pajamos mažės beveik dvigubai, nors dar prieš PSDF biudžeto tvirtinimą detaliuose išaiškinimuose buvo kuriama aliuzija, kad COVID priedai jau yra skaičiuojami kaip atlyginimo padidėjimas; visa tai vyksta didžiulės infliacijos kontekste“, – emocijas aitrino „valstietis“ A.Veryga. Tačiau L.S. kalbinti pašnekovai tvirtina, kad medikai žinojo, jog priedai vieną dieną baigsis.
„Nebus tai nebus“, – lakoniškai situaciją apibūdino Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris ir pastebėjo, kad kiekvienas pasikeitimas atneša ką nors naujo, tad teks prisitaikyti.
.jpg)
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus nesistebi, kad gydytojai, slaugytojai ir kiti darbuotojai, kurie dirbo COVID-19 skyriuose ir gavo priedus, prie jų priprato. „Ilgai trunkantis priedas jau per pusmetį tampa atlyginimo dalimi, o čia – net dveji metai. Bet medikai suvokia, kad šis epizodas baigėsi ir natūralu, jog su juo baigsis ir tam tikri kiti dalykai, įskaitant ir finansinius“, – paaiškino D.Steponkus.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus:
- Augant pajamoms, auga ir sumokėtų mokesčių dydis. Jei žmogus neviršijo mokesčių dydžio, tai šiuo metu gavę ženklius priedus viršijo. Daugiau uždirbi, daugiau ir mokesčių turi sumokėti, nėra ko stebėtis. Vaizdžiai sakant, tampi turtingesnis, turi dalintis su kitais.
Mokesčiai – kaip mazgotė per veidą
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad ne priedų nuėmimas yra pagrindinė problema – jie daug kam seniai nuimti, o ir krūviai sumažėję. Blogiausia, kad tie, kurie gavo didesnį atlyginimą, ypač dirbantys reanimacijos skyriuose, turėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ne tokias ir mažas sumas. „Kai kam reikėjo grąžinti net iki trylikos tūkstančių eurų. Medikų bendruomenė patyrė šoką. Jie tam nebuvo pasiruošę, kaip menininkai ar kiti kūrybininkai, tai buvo netikėtas dalykas. Kai buvo kviečiami dirbti, niekas neperspėjo, kad už didesnius atlyginimus reikės mokėti didesnius mokesčius. Jie jaučiasi apgauti“, – konstatuoja A.Gerliakienė.
.jpg)
„Kai buvo baisios bangos, medikų trūko, maldavo: mes jums mokėsim... Gal medikai būtų nepasirinkę darbo be atostogų, viršvalandžių. Tai skaudžiausia šioje istorijoje. Labiausiai tai palietė COVID-19 skyriuose dirbusius medikus, kur reanimacija, algos neblogos ir priedai dar. Vertinant visą krūvį, darbo apimtį ir atsakomybę, tas faktas išlindo kaip akibrokštas, mazgotė per veidą. Jie galėjo rinktis, ar dirbti viršvalandžius, ar namie pasėdėti už mažesnę algą. Klausiate, ką dabar daro medikai? Ogi grąžina pinigus. Daugiau nieko nepadarysi. Tarp kitko, tos mokesčių lubos nuleistos prie Verygos, galim „valstiečiams“ padėkoti. Beje, ir ligoninių buhalterijos galėjo perspėti apie tai, bet neperspėjo. Tai irgi veidmainiškas administracijos požiūris“, – kritikavo LMS valdybos pirmininkė.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė:
- Kai kam reikėjo grąžinti net iki trylikos tūkstančių eurų. Medikų bendruomenė patyrė šoką. Jie tam nebuvo pasiruošę, kaip menininkai ar kiti kūrybininkai, tai buvo netikėtas dalykas. Kai buvo kviečiami dirbti, niekas neperspėjo, kad už didesnius atlyginimus reikės mokėti didesnius mokesčius. Jie jaučiasi apgauti.
Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcijos duomenimis, riba, nuo kurios taikomas didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, sumažinta iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtent 2021 m. Reikėjo mokėti papildomai už pajamas, kurios iš darbo santykių per metus viršija 81 162 eurų. Beje, jos keletą metų iš eilės tendencingai žemėja. Pavyzdžiui, 2020 m. lyginant su 2019 m. jos sumažėjo nuo 120 VDU iki 84 VDU ir buvo 104 277 eurų.
D.Steponkus teigia negirdėjęs, kad priedai būtų sukėlę problemų jo įstaigos darbuotojams. „Augant pajamoms, auga ir sumokėtų mokesčių dydis. Jei žmogus neviršijo mokesčių dydžio, tai šiuo metu gavę ženklius priedus viršijo. Daugiau uždirbi, daugiau ir mokesčių turi sumokėti, nėra ko stebėtis. Vaizdžiai sakant, tampi turtingesnis, turi dalintis su kitais“, – netikėtumo neįžvelgė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas.
Tačiau jis įžvelgia kitą problemą: esą medikai dirbtų ir be priedų, jei jų atlyginimas ir šiaip atitiktų ES vidurkį, nes kitos paslaugos, pradedant energetika, maisto produktais brangsta. „Kainų požiūriu jau daugelyje sričių aplenkėme ES išsivysčiusias valstybes, tad medikų siekis gauti atlygį kaip ES – logiškas ir suprantamas. Bet vėlgi – niekas neturi burtų lazdelės, nuo kurios atsirastų daugiau pinigų. Turime suprasti, kad yra susitarimas, kuriuo einame geresnio rezultato link. Vykstantis progresas leidžia tikėtis, kad pasieksime užsienyje dirbančių kolegų lygį. Niekur nėra rojaus, kur mažai dirbant gali daug uždirbti, nėra tos idealios šalies, kur sveikatos sektorius funkcionuoja idealiai, nes tai – specifinė sritis. Visgi stebint algų augimą, matau pagrindo optimizmui“, – kalbėjo D.Steponkus.
Detalesnių instrukcijų dar laukia
COVID-19 pacientai nedings, taip pat ir jų keliama grėsmė. Paskelbus ekstremalios situacijos pabaigą Sveikatos apsaugos ministerija dar nebuvo galutinai patvirtinusi mechanizmo, kaip keisis su šia liga susijusi tvarka. Anot Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo, priedo niekas nesitiki, bet personalo nepasitenkinimas, kad priedas dingo, o grėsmė liko – tikrai neatmestinas. „Bet turime suvokti, kad mediko darbe yra ir baisesnių infekcijų už COVID-19, kuris nėra baisiausia blogybė. Natūralu, kad jis stoja į kitų ligų gretą“, – situaciją įvertino D.Steponkus.
Anot V.Sudario, dar yra neaiškūs tam tikri techniniai momentai, kurie liks galioti po ekstremaliosios situacijos, pavyzdžiui, izoliacija prieš perkeliant į slaugos skyrių ir pan. „Prieš guldant į terapinį reikėjo PGR testo, dabar to neliks, užteks greitojo. Bus su ministerija susitikimas, tada ir tikimės išgirsti daugiau konkrečių atsakymų. Žinau, kad apsaugas reikės ir toliau naudoti, nes liga nedingo“, – sako V.Sudaris.
„Yra likę techninių klaustukų, nes situacija į kurią įeiname, nepatirta, – pritaria D.Steponkus. – Aišku, kad tam tikrų pokyčių reikės, nebus taip, kaip prieš du metus, pasaulis nužengė kita linkme. Tačiau didelių tragedijų nematome: dirbame, organizuojame darbą, kad būtų saugu ir gerai. Nesibaiminu dėl to, kaip bus, o kaip tik džiaugiuosi, kad pagaliau pandemija baigėsi. Daug baisesnių dalykų yra. Kartais gal mes, lietuviai, per daug dramatizuojame, kad štai daugiau uždirbi ir turi daugiau mokesčių sumokėti ir dėl kitų panašių dalykų, o pamirštame, dėl ko galime pasidžiaugti.“
Komentaras:
Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Alina Gaudutytė:
.jpg)
- Dėl konkrečių situacijų, susijusių su pajamų deklaravimu ir apskaičiuota mokėtina GPM suma, gyventojams rekomenduojame pasikonsultuoti asmeniškai bendruoju telefonu 1882, nes kiekvienas atvejis yra individualus.
Galima išskirti dvi atskiras mokėtinos GMP sumos dydžio priežastis. Tai gali būti susiję su viršytu neapmokestinamu pajamų dydžiu (NPD) arba didesniu GPM tarifu, kai gaunamos metinės pajamos viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) ir viršijančiai daliai taikomi didesni mokesčiai. Kiekvieną atvejį trumpai pakomentuosime.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) - pajamų mokesčio lengvata, kurią pritaikius su darbo santykiais susijusioms pajamoms, atitinkanti NPD suma yra neapmokestinama pajamų mokesčiu. Didėjant pajamoms NPD mažėja, o už 2021 m. viršijant 34 370,67 eurų ribą NPD netaikomas. Atitinkamai yra sumokamas didesnis GPM.
Jei gyventojo alga 2021 m. buvo 2 864,22 eurų per mėn. ir daugiau (apie 1732,86 eurų „į rankas“ per mėn.) - NPD nepriklauso ir GPM reikia mokėti nuo pirmo euro. Į šias pajamas įeina darbo užmokestis, priedai, premijos, ligos pašalpa už dvi dienas, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kt.
Metams pasibaigus, įvertinamos gyventojo visos metinės pajamos ir jei gyventojas uždirba mažiau kaip 2 864,22 eurų per mėn., tačiau sudėjus metines pajamas, NPD gali sumažėti (arba nebepriklausyti) ir jei buvo pritaikyta per didelė lengvata, gali susidaryti mokėtina GPM suma. Jei gyventojas per metus gavo priedų ar kitų pajamų, dėl kurių jo bendra apmokestinamųjų pajamų suma padidėjo, deklaruojant pajamas jam gali atsirasti pareiga sumokėti papildomai GPM. Šiuo atveju, COVID-19 priedai yra priskiriami prie kitų su darbo santykiais susijusių pajamų.
Didesnis GPM tarifas taikomas tada, kai pajamos iš darbo santykių per metus yra daugiau nei 81 162 Eur. Iki šios sumos gautos pajamos, susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apmokestinamos 20 proc. tarifu. Jei gyventojo per metus gautos visos pajamos iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių viršija nuo 2021 m. nustatytą 60 VDU arba 81 162 Eur ribą, viršijančiai daliai yra taikomas 32 proc. GPM tarifas. Nuo šių pajamų progresinį 32 proc. GPM perskaičiuoti ir sumokėti pareigą turi pajamas gavęs gyventojas.
Darbdavio ir darbuotojo sutarimu progresinį 32 proc. GPM tarifą gali taikyti ir darbdavys išskaičiuodamas arba savo lėšomis sumokėdamas mokesčio dalį kas mėnesį kartu su pateikta Mėnesine pajamų mokesčio deklaracija (GPM313). Tokiu atveju darbo užmokesčiui iki 81 162 Eur taikomas 20 proc. GPM, o viršijančiai daliai - 32 proc. Atkreipiame dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei 32 proc. GPM taiko darbdavys, už teisingą perskaičiavimą atsakingas yra pats pajamas gavęs gyventojas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: