Per rinkimus sveikatos politika atsiduria Top trejetuke

Sima Kazarian
2024-02-22
„Greičiausiai bus apsiribojama primityviais pažadais, kuriais bus paperkami rinkėjai“, – apie sveikatos temą rinkiminės kampanijos metu kalba politologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė. Ar sveikatos apsauga ir medikų auditorija aktuali kovojant už rinkėjų balsus? Kokie pačių medikų lūkesčiai? Straipsnio pašnekovai įvardija, ko tikisi ir dėl ko yra nepatenkinti politikais.
Per rinkimus sveikatos politika atsiduria Top trejetuke
Politologai prognozuoja, kad artėjančiuose prezidento ir Seimo rinkimuose, žmonės veikiausiai norės paprastų pažadų sveikatos apsaugos srityje – kad eilių nebus, gydytojų netrūks. Greičiausiai ir bus apsiribojama primityviais pažadais, kuriais bus „paperkami“ rinkėjai.

Medikų balsai nepakenktų
 
R.Urbonaitė konstatuoja, kad prezidento rinkimai nėra tie, kuriems būtų tikslinga turėti itin detalią programą sveikatos sričiai, nes sveikatos apsaugos klausimai yra Vyriausybės ir Seimo kompetencija.
 

„Nors prezidentas turi įstatymo iniciatyvos, atidedamojo veto teisę, vis dėlto pagrindinis jo fokusas tenka užsienio politikai, pakankamai didelės galios formuojant ir teisminę valdžią. Su sveikatos apsaugos sritimi prezidentas, galima sakyti, yra per nuotolį“, – teigia MRU dėstytoja Rima Urbonaitė. – Kita vertus, matome, kad kai kurie kandidatai jau lankosi ir Kauno klinikose, pristatinėja savo viziją. Paradoksalu, kad tai yra tie žmonės, kurie buvo ir prieš skiepijimą.“

 
Ji nesistebi – pretendentai į prezidentus mato, jog medikų grupė gausi ir jų balsai nepakenktų: „Dėl to natūralu, kad dėmesio sveikatai bus. Kandidatai neišvengs šios temos ir matys prasmę ja kalbėti, nes tai – jautri tema. Sveikatos sektoriuje yra problemų, kurios liečia ne tik medikus, bet ir likusius šalies gyventojus. Pradedant medikų krūviais, algomis, baigiant eilėmis, kur nelaimingi lieka visi. Svarbiausias klausimas, kurį reikėtų užduoti prezidentinės kampanijos dalyviams, kaip jūs, jei pasieksite pergalę rinkimuose, su savo galiomis įgyvendinsite pažadus? Nes be Vyriausybės, Seimo valdančiosios daugumos paramos tai neįmanoma.“
 
Bus dėmesys reformai
 
„Seimo rinkimuose situacija keisis, – lygina R.Urbonaitė. – Galime būti tikri, kad beveik kiekvienos partijos programoje bus atskiras blokas pažadų sveikatos sektoriui ir kiekviena partija bus numačiusi žmones, kurie joje kuruos šią sritį.“
 
Ji neabejoja: rinkiminėse kampanijose nemažas dėmesys teks sveikatos reformai. „Partijos pasisakys, ar norės daryti pokyčius ar ne, nes tiek socialdemokratai, tiek „valstiečiai“ reformą vertina kritiškai“, – kalbėjo R.Urbonaitė.

 
Ji pažymi, kad sveikata kaip, pavyzdžiui, ir švietimas priklauso jautrioms sritims, tačiau pastarojo klaidos atsiskleidžia ne iškart, o prabėgus keletui metų. O sveikatos sektoriuje problemos aštrios, skaudžios ir blogų sprendimų padariniai matomi dabar ir čia.
 
„Kiek ta kritika reformai bus profesionali, kitas klausimas. Galima sakyti, kad skirsime tiek ir tiek milijonų MRT tyrimams ir neliks eilių, bet sveikatos apsaugos sistemoje yra ir daugiau sričių, kurios reikalauja didelių išlaidų. Paslaugų reikia daug, eilės rikiuojasi visur ir nepavyks visur numesti pinigų, nes jų tiek nėra. Ar esamos lėšos tikslingai paskirstomos ir apgalvotai išleidžiamos, čia jau kitas klausimas“, – pažymi R.Urbonaitė.
 
Ko klausti politikų?
 
„Žmonės veikiausiai norės paprastų pažadų – kad eilių nebus, gydytojų netrūks. Ir įtariu, kad politikai gali net nesivarginti ir pernelyg nepersistengti galvodami sudėtingas schemas. Greičiausiai bus apsiribojama primityviais pažadais, kuriais bus „paperkami“ rinkėjai, – svarstė pašnekovė. – Norint įvertinti kandidatus, geriausiai tiktų paklausti: kaip ir iš kur bus paimami pinigai? Svarbiausia politikams atsakyti į šiuos du klausimus, kurių jie paprastai nemėgsta. Dažnai į juos ir neatsako. Vis dėlto blogiausia, kai šie klausimai apskritai neužduodami, nes politikus patikrinti reikia. Jei jie neatsakys, vadinasi, neturi realaus įsivaizdavimo, kaip spręsti problemas ir galų gale visos kalbos teliks pažadais.“
 
Ji atkreipia dėmesį – sveikatos sektoriaus problemos išties sudėtingos. „Jei būtų paprasta jas spręsti, tai būtų padaryta seniai. Čia iššūkių turi ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys“, – pažymėjo R.Urbonaitė.  
 
Sveikatos tema – top trejete
 
Dr. Liutauras Gudžinskas – politologas, VU TSPMI docentas, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas. Šiuo metu jis koordinuoja partijos programos rengimą.
 
Kiek įtakos rengiant programą daro įvairūs lobistai? „Galiu pasakyti, kad tikrai nepastebėjau, jog lobistai ar privatūs teikėjai yra aktyviai išsiskiriantys. Asmeniškai to nematau“, – tvirtino L.Gudžinskas.
Pašnekovas teigia, kad sveikatos apsauga yra aktuali sritis rinkimuose. „Tai galima matyti iš apklausų, rodančių, kad sveikata patenka į svarbiausių temų trejetuką šalia išaugusių kainų ir saugumo iššūkių regione“, – kalbėjo L.Gudžinskas. 
 
Kaip ir R.Urbonaitė jis teigia, jog šią sritį į paviršių kelia tokie skauduliai kaip eilės pas medikus, jų darbo sąlygos.
 
 

„Yra ir dar vienas svarbus aspektas – lietuviai iš savo kišenės turi primokėti vieną didžiausių procentų už sveikatos paslaugas Europos Sąjungoje. Tai nėra gerai, nes lemia nevienodas žmonių galimybes gauti paslaugas“, – atkreipė dėmesį dr. Liutauras Gudžinskas.

 
Jis teigia, jog santykis tarp viešųjų ir privačių gydymo įstaigų rodo šliaužiančią privatizaciją. Tai nebūtų savaime blogai, tačiau negalintiems sumokėti už paslaugas gyventojams turi būti garantuojama sveikatos apsauga.

 
Didžiausias lūkestis – vaistų prieinamumas
 
Nors kaip pagrindinė sveikatos apsaugos problema linksniuojamos eilės, net ir patekus pas gydytoją maža naudos, jei pacientas negaus gyvybę gelbstinčių medikamentų.
 
Kadangi Lietuvoje jų prieinamumas vienas mažiausių ES, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė nepavargsta kartoti: didžiausias lūkestis, kad pagaliau keistųsi politikų požiūris į šią problemą ir būtų imamasi ją spręsti.
 

„Norėtųsi, kad pagaliau būtų suvokiama, jog išlaidos vaistams – tai investicija į sveikatą. Tikimės, kad bus mažinamos biurokratinės kliūtys ir ieškoma inovatyvių būdų naujų vaistų prieinamumui didinti“, – vylėsi asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

 
Ji teigia, kad šiuo metu esanti tvarka ne tik neatliepia pacientų poreikių, bet ir yra žalinga. „Nors Farmacijos įstatyme numatyta, kad sprendimas dėl inovatyvių vaistų kompensavimo turi būti priimtas per 180 dienų, tačiau šių terminų yra visiškai nepaisoma ir tai tęsiasi nuo 2020 metų, kai buvo patvirtintas sveikatos technologijų vertinimas“, – konstatuoja ji.
 
„Vietoj to, kad už sveikatos politiką atsakingi asmenys pripažintų, jog toks modelis Lietuvoje tinkamai neveikia ir ieškotų greitų sprendimų padėti pacientams, elgiamasi priešingai – laikomasi žalingos tvarkos. Vienintelis tokio elgesio paaiškinimas, kad turbūt šio modelio tikslas ir buvo mažinti inovatyvių vaistų prieinamumą“, – mano I.Drėgvienė.
 

„Norisi, kad būtų sukurta tokia kompensavimo sistema, kurios pagrindinė ašis būtų pacientas ir jo poreikiai. Šiuo metu tikslas yra PSDF lėšų saugojimas“, – sakė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė.
 
Iš politikų nori atsakomybės
 
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Rūta Kiršienė teigia, kad politikų dėmesio kol kas nejaučia. „Nėra nei kad daugėtų pažadų, nei kad labai jie norėtų su mumis bendrauti. Galbūt šie procesai suaktyvės labiau artėjant rinkimams“, – svarstė R.Kiršienė.
 
Kokie medikų bendruomenės lūkesčiai? „Norėtume aiškumo, kas vyksta ir kodėl. Kad reformos tikrai pagerintų gyvenimą medikams ir pacientams. Nuo kovo prasidės naujos derybos dėl šakos sutarties, tikimės atlyginimų, koeficientų didėjimo. Galbūt šįkart bus daugiau atsižvelgiama į slaugytojas, nes tiek jų, tiek gydytojų rajonuose trūksta“, – problemas vardijo R.Kiršienė.
 
Pašnekovė pabrėžia: abstraktūs politikų pažadai medikų bendruomenės netenkina. Vietoj to norėtųsi žinoti konkrečias priemones, kaip bus siekiama išsikeltų tikslų, matyti veiksmus ir rezultatų vertinimą.
 

„Jei sakoma, kad dėl vienų ar kitų priemonių bus geriau, norėtume žinoti, ar jos pasiteisino ar ne. Pavyzdžiui, visur steigiami sveikatos centrai. Turėtų būti aiškiai įvardijama, ką jie pakeitė – apžvelgti rezultatus tam tikrais etapais. Žadėta, kad centrai padės spręsti eilių problemas, viskas piešta gražiomis spalvomis, o koks iš tiesų jų efektas? Turi būti kontrolė ir atskaitomybė, ar realybė atitinka sukurtus lūkesčius“, – tvirtino LSADPS pirmininkė Rūta Kiršienė.

 
Vadovams rūpi reforma
 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras teigia, kad vadovus keičiantis valdžiai labiausiai domina reforma ir jos tęstinumas. „Būtent tai yra mums aktualiausias klausimas. Dabar esame nežinomybėje ir tame yra šiek tiek baimės: ar nebus, kad rinkimus laimėjusi partija vėl pradės viską iš naujo“, – sakė K.Štaras.
 
Jis pažymi: pagal tai, kas šiandien girdima viešuose pasisakymuose, politikų vizijas suprasti dar sunku. Tą padaryti bus lengviau, kai dienos šviesą išvys šiuo metu derinamos partijų programos.
 
„Įstaigos planuoja lėšas, projektus ir jei naujoji valdžia pradės drastiškus pokyčius, tai atsilieps ir medikams, ir pacientams, o priimti sprendimus bei juos įgyvendinti teks vadovams“, – konstatavo pašnekovas.

„Kad pokyčiai reikalingi – tikrai suprantame, nes visi matome, kas vyksta periferijoje, kur trūksta žmogiškųjų išteklių. Ypač įdomu, kokia bus politika šioje srityje, nes medikų paruošiama kaip ir pakankamai. Tačiau kai kalbama, jog viena ar kita ligoninė bus uždaryta, prisikviesti specialistus tampa sudėtinga arba brangu. Jie iškelia itin didelius reikalavimus“, – pabrėžiaLietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras.
 

Jis teigia, kad apskritai yra už sveikatos centrų kūrimą, nes pats susiduria su pacientų nepasitenkinimu dėl paslaugų kokybės ir prieinamumo. „Tačiau didžiuosiuose centruose gera kokybė ir blogas prieinamumas – ten driekiasi didžiulė eilės“, – konstatavo K.Štaras.
 
Ar reformą labiau reikėtų stabdyti ar tęsti? „Stabdyti tikrai negalima, nes nieko nedarant sveikatos sektorius periferijoje pradės merdėti. Tačiau aišku, kad yra tobulintinų vietų, apie kurias reikia kalbėti“, – apibendrino K.Štaras.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris