Lina No­se­vič: kiek­vie­nas ku­ror­tas yra uni­ka­lus

Miglė Petkutė
2024-07-05
„At­ėjus aš­tuo­nias­de­šimt­me­čiui su­si­grą­žin­ti jau­nys­tės jau ne­be­pa­vyks“, – sa­ko Na­cio­na­li­nės sa­na­to­ri­jų ir re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­gų aso­cia­ci­jos vyk­dan­čio­ji di­rek­to­rė Li­na No­se­vič. Svei­ka­tin­gu­mą ska­ti­nan­čios idė­jos vis la­biau po­pu­lia­rė­ja, o pro­ce­dū­ros ku­ror­tuo­se ga­li pa­dė­ti įveik­ti per­de­gi­mą, pa­leng­vin­ti skaus­mus bei su­stab­dy­ti se­nė­ji­mo pro­ce­sus.
Lina No­se­vič: kiek­vie­nas ku­ror­tas yra uni­ka­lus

- Ar lie­tu­viai mo­ka il­sė­tis?
 
- Lie­tu­viai iš­lai­ko tra­di­ci­jas rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta, ypač vy­res­nė kar­ta. Anks­čiau sa­na­to­ri­jo­se su­tik­da­vo­me tik vy­res­nę pub­li­ką, o da­bar ga­li­me ma­ty­ti jau at­vyks­tant kar­to­mis. Lie­tu­viai mo­ka il­sė­tis, tik dar kar­tais ne­su­pran­ta svei­ka­ti­ni­mo reikš­mės. Per karš­čius jie mie­liau no­ri va­žiuo­ti į Grai­ki­ją ir kais­ti 40 laips­nių karš­ty­je, o ne sa­vai­tę ar pen­kias die­nas pra­leis­ti ku­ror­te, ku­ris bū­tų pa­lan­kus pa­gal kli­ma­tą ir pa­dė­tų su­stip­rin­ti imu­ni­te­tą. Vis daž­niau yra pa­ta­ria­ma pro­ce­dū­ro­mis mė­gau­tis kuo anks­čiau ir bent kar­tą per me­tus, mat at­ėjus aš­tuo­nias­de­šimt­me­čiui su­si­grą­žin­ti jau­nys­tės ne­be­pa­vyks.
 
- Dėl ko­kios prie­žas­ties svei­ka­ti­ni­mo­si pa­slau­gas ren­ka­si vis dau­giau jau­ni­mo?
 
- Ko­vi­das. Žmo­nės pri­va­lė­jo „pa­bū­ti su sa­vi­mi“, per­dė­lio­jo ver­ty­bes ir su­pra­to, kad grū­din­ti or­ga­niz­mą yra svar­bu, nes jis taip tam­pa at­spa­res­nis. Net­gi dva­si­niu po­žiū­riu yra svar­bu pri­žiū­rė­ti emo­ci­nę ir psi­cho­lo­gi­nę bū­se­ną, ne tik ko­vo­ti su fi­zi­niu nuo­var­giu.

Lie­tu­viai mo­ka il­sė­tis, tik dar kar­tais ne­su­pran­ta svei­ka­ti­ni­mo reikš­mės. Per karš­čius jie mie­liau no­ri va­žiuo­ti į Grai­ki­ją ir kais­ti 40 laips­nių karš­ty­je, o ne sa­vai­tę ar pen­kias die­nas pra­leis­ti ku­ror­te, ku­ris bū­tų pa­lan­kus pa­gal kli­ma­tą ir pa­dė­tų su­stip­rin­ti imu­ni­te­tą.
 
- Ko­kie ku­ror­tų taš­kai yra lan­ko­miau­si, o pro­ce­dū­ros – po­pu­lia­riau­sios?
 
- Tu­ri­me ke­tu­ris taš­kus – Birš­to­ną, Drus­ki­nin­kus, Pa­lan­gą ir Ne­rin­gą. Ta­čiau Ne­rin­ga ne­tu­ri įpras­tų svei­ka­tos cen­trų, ku­riuo­se veik­tų gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai, ji la­biau trau­kia pa­žin­ti­nes ke­lio­nes mėgs­tan­čius tu­ris­tus. Birš­to­nas ir Drus­ki­nin­kai yra žy­mūs mi­ne­ra­li­niais van­de­ni­mis, ku­rie mi­ne­ra­li­za­ci­ja yra vie­ni ge­riau­sių Eu­ro­po­je. Pa­lan­ga tu­ri jū­rą, ten yra kiek ki­toks jū­ri­nis kli­ma­tas ir yra svei­ka­ti­ni­mo­si įstai­gų, ku­rios iš­nau­do­ja šiuos re­sur­sus. Pa­vyz­džiui, sa­na­to­ri­ja „Gra­dia­lis“ tu­ri mi­ne­ra­li­nio van­dens biu­ve­tę, ku­rios van­de­nį nau­do­ja mi­ne­ra­li­nio van­dens pro­ce­dū­roms.
Kiek­vie­nas ku­ror­tas yra uni­ka­lus, Pa­lan­ga tu­ri jū­rą ir pu­šy­nus, ku­rių ap­sup­ty­je yra nuo re­a­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nės iki sa­na­to­ri­jų, SPA vieš­bu­čių ir pri­va­taus sek­to­riaus, Birš­to­nas – mi­ne­ra­li­nius van­de­nis, pui­kias sa­na­to­ri­jas, Knei­po so­dą. Drus­ki­nin­kai – pla­čiau­sią in­fra­struk­tū­rą, nuo mies­to gy­dyk­lų iki sli­di­nė­ji­mo are­nos, van­dens par­ko iki kul­tū­ri­nio pa­vel­do.


 
- Tur­būt ir šei­mos su ma­žais vai­kais sa­na­to­ri­jo­je ne­nu­obo­džiaus...
 
- Vie­ni ob­jek­tai siū­lo pro­ce­dū­ras vai­ku­čiams nuo še­še­rių me­tų, ma­sa­žų me­tu pa­lei­džia pa­sa­ką, pro­ce­dū­ros at­lie­ka­mos vie­nam vai­kui ar­ba su vie­nu iš tė­ve­lių. Šios pro­gra­mos ypač po­pu­lia­rios vai­kų atos­to­gų me­tu. Jie čia at­vyks­ta su tė­ve­liais, ku­riems taip pat yra su­da­ro­ma pro­gra­ma. Tė­vai ga­li ei­ti į gru­pi­nes mankš­tas, ma­sa­žus, mi­ne­ra­li­nes vo­nias. Lie­tu­va yra ša­lis, ku­ri vie­na pir­mų­jų, jau dau­giau nei prieš de­šimt me­tų, adap­ta­vo pro­gra­mas vai­kams.
 
- Ko­kie mė­ne­siai yra tu­riz­mo pi­kas?
 
- Ku­ror­tai kuo to­liau, tuo ma­žiau pa­ti­ria se­zo­niš­ku­mą. SPA vieš­bu­čiams ir sa­na­to­ri­joms įtemp­tas se­zo­nas pra­si­de­da nuo lie­pos pra­džios, bet gal dėl to, kad yra su­lau­kia­ma už­sie­nio tu­ris­tų, ypač iš karš­tų­jų ša­lių. Va­sa­rą lie­tu­viai mėgs­ta iš­vyk­ti į už­sie­nį, to­dėl svei­ka­tin­gu­mo cen­trai su­lau­kia su­si­do­mė­ji­mo šal­tai­siais mė­ne­siai, kai žmo­nės grįž­ta į dar­bus. Ka­lė­di­nis lai­ko­tar­pis iki Nau­jų­jų me­tų ir nuo lie­pos iki rug­pjū­čio pa­bai­gos vis­gi iš­lie­ka itin po­pu­lia­rus.

Kiek­vie­nas Lie­tu­vos ku­ror­tas yra uni­ka­lus, Pa­lan­ga tu­ri jū­rą ir pu­šy­nus, ku­rių ap­sup­ty­je yra nuo re­a­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nės iki sa­na­to­ri­jų, SPA vieš­bu­čių ir pri­va­taus sek­to­riaus, Birš­to­nas – mi­ne­ra­li­nius van­de­nis, pui­kias sa­na­to­ri­jas, Knei­po so­dą. Drus­ki­nin­kai – pla­čiau­sią in­fra­struk­tū­rą, nuo mies­to gy­dyk­lų iki sli­di­nė­ji­mo are­nos, van­dens par­ko iki kul­tū­ri­nio pa­vel­do.


 
- Kuo ski­ria­si at­pa­lai­duo­ja­mo­sios pro­ce­dū­ros ir gy­do­mo­sios?
 
- Pir­miau­sia reik­tų nu­spręs­ti, ko­kiu tiks­lu at­vyks­ta klien­tas. Jei­gu jis no­ri tu­rė­ti spe­cia­lis­to pa­reng­tą pro­gra­mą, ta­da jo po­il­sis pra­si­de­da nuo gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jos. Šis iš­ana­li­zuo­ja, ko rei­kia klien­tui, ar jis tu­ri nu­si­skun­di­mų, ko­kie yra lū­kes­čiai. Ta­čiau klien­tas ir pats ga­li su­dė­lio­ti sa­vo no­rus, pa­si­rink­ti at­si­pa­lai­da­vi­mo pro­gra­mą – tai jau bū­tų tik at­pa­lai­duo­jan­čios pro­ce­dū­ros.
 

- Ar vis dar yra po­pu­lia­ru do­va­no­ti bi­lie­tus į svei­ka­ti­ni­mo­si cen­trus ar­ti­mie­siems?
 
- Po­pu­lia­ru. Daž­nai at­vyks­ta tė­vai su vai­kais, vai­kai tė­vams do­va­no­ja ke­lia­la­pį, tė­vai vai­kams do­va­no­ja re­čiau, nes jie pa­tys ga­li įsi­gy­ti no­ri­mas pro­ce­dū­ras. Vy­rai žmo­noms daž­niau­siai do­va­no­ja pa­si­le­pi­ni­mo pro­ce­dū­ras, ke­lia­la­pius į re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­trus pas ma­sa­žuo­to­jus ar ki­ne­zi­te­ra­peu­tus.
 
- Ka­dan­gi dir­ba­te šio­je sfe­ro­je, tur­būt esa­te ap­ke­lia­vu­si di­džiu­mą cen­trų Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je...
 
- Ga­liu pa­gir­ti mū­sų ku­ror­tus, nes jie yra uni­ka­lūs ne tik in­fra­struk­tū­ra, bet ir itin mo­der­nia įran­ga bei ap­tar­na­vi­mo kul­tū­ra. Iš­si­ski­ria če­kai, ku­rie tu­ri uni­ka­lią alaus vo­nių te­ra­pi­ją. Slo­vė­nai tu­ri ži­no­mą mi­ne­ra­li­nį van­de­nį „Ro­gaš­ka“, kiek­vie­nas at­vy­kęs į ku­ror­tą gau­na sa­vo puo­de­lį bei re­cep­tą, ku­ris pa­aiš­ki­na, kiek ko­kio van­dens rei­kia ger­ti. Kon­ku­ren­tais iš­lie­ka len­kai, taip pat slo­vė­nai, nes jie yra ša­lia Ita­li­jos sie­nos ir eu­ro­pie­tiš­kas svei­ka­ti­ni­ma­sis ten yra po­pu­lia­rus.
 
- Sa­ko­ma, kad bat­siu­vys be ba­tų: o jūs pa­ti daž­nai at­ran­da­te lai­ko pa­si­nau­do­ti pro­ce­dū­ro­mis?
 
- Vai­kai nuo ma­žens va­žiuo­da­vo į sa­na­to­ri­jas, o da­bar kiek­vie­nos vai­kų ru­dens atos­to­gos yra pra­lei­džia­mos ku­ria­me nors ku­ror­te. Lie­tu­vo­je vi­sa­da il­si­mės tris ke­tu­rias die­nas, o už­sie­ny­je ren­ka­mės Len­ki­ją, nes len­kai tu­ri pla­tų pro­ce­dū­rų pa­si­rin­ki­mą, Če­ki­ja siū­lo ge­rą kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kį. Lie­tu­viams yra siū­lo­mi Ita­li­jos, Švei­ca­ri­jos ku­ror­tai, ta­čiau jie yra bran­gūs.
 
- Šian­dien daž­nas skun­džia­si per­de­gi­mu – kaip su tuo ko­vo­ti?
 
- Pir­miau­sia žmo­gus tu­ri tu­rė­ti mėgs­ta­mą už­si­ė­mi­mą, svei­kai mai­tin­tis ir spor­tuo­ti. Jei­gu jį ka­muo­ja skaus­mai, reik­tų ke­lis kar­tus per mė­ne­sį pa­si­mė­gau­ti ma­sa­žu. Nu­ė­jus į pro­ce­dū­rą vie­ną kar­tą pro­ble­mos ne­iš­nyks.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    R.Aleknavičienė: dabar gyvenu kaip sanatorijoje

    R.Aleknavičienė: dabar gyvenu kaip sanatorijoje

    Neatsiejamas Palangos reabilitacijos ligoninės veidas – fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja Romantė Aleknavičienė priė...
    R.Kazakevičius: sunkiausiais momentais gelbėdavo muzika

    R.Kazakevičius: sunkiausiais momentais gelbėdavo muzika

    „Jeigu dabar reikėtų rinktis profesinį kelią, turbūt rinkčiausi muzikos terapiją“, - šypsosi penkiasdeši...

    Budinti vaistinė


    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...
    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

    „Kam važiuoti į kaimelius, jei gali autobusiuką pasistatyti Gariūnuose ar prie „Akropolio“, kur yra didesnis žmo...

    razinka


    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Gaujų smurtas žlugdo Haičio sveikatos sistemą

    Praėjus vos savaitei po to, kai dėl ginkluoto išpuolio buvo priverstas užsidaryti vienintelis Haičio neurochirurgijos centras, nusikalstamos gaujos užpuolė ir šalies universitetinę ligoninę, skelbiama „El Pais“.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Rauginto agurkėlio sindromas
    Henrikas Vaitiekūnas Rauginto agurkėlio sindromas
    Slaugytojų trūkumas: kaip išsaugoti esamus specialistus?
    Marius Čiurlionis Slaugytojų trūkumas: kaip išsaugoti esamus specialistus?
    JAV įvertino COVID-19 pandemijos valdymą. Ar galime to tikėtis Lietuvoje?
    Rimas Jankūnas JAV įvertino COVID-19 pandemijos valdymą. Ar galime to tikėtis Lietuvoje?

    Naujas numeris