„Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas“. Pasak ministerijos, svarbi ne tik jo esmė, bet ir pats paskelbimo momentas. „Mūsų valstybėje visi jos piliečiai yra svarbūs ir neturi būti daroma kompromisų žmogaus teisių srityje. Tai ypač svarbu dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kur reikia ne tik žodžiais, bet ir veiksmais demonstruoti priklausymą Vakarų pasauliui ir pagarbą žmogaus teisėms“, – sako Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
 
Naujoji tvarka numato iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tai yra mokesčių mokėtojų lėšomis kompensuoti psichiatrų konsultacijas, gydytojų konsiliumus bei hormoninį gydymą, jei toks paskirtas pacientui, kuriam patvirtinta lyties sutrikimo diagnozė. Taip pat apibrėžti šeimos gydytojų ir kitų specialistų vaidmenys ir atsakomybės. Plastinės chirurgijos ir pačios lyties keitimo operacijos, kuri laikoma sudėtine ir tęstine lyties keitimo dalimi šį tvarka neapibrėžia.
 
Post‘ų karai socialiniame tinkle
Jau kitą dieną po šio įsakymo pasirodymo užvirė virtualūs mūšiai. Vieni sveikino, galop priėmus tokį sprendimą, kiti kritikavo. Treti kritikavo pačius kritikuotojus. Jei šie debatai būtų vykę ne virtualiai, vargu ar būtų apsieta be vieno iš oponentų priverstinio atvėsinimo. Geresniu atveju vandens buteliuko turiniu, blogesniu – paties buteliuko panaudojimo, kaip smūginio ir netikėto argumento. Tokios mintys kilo skaitant diskusijas.
 

Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas iš Laisvės frakcijos Tomas Vytautas Raskevičius džiaugėsi geromis naujienomis: „Translyčiai žmonės negalėjo gauti ABSOLIUČIAI jokių jų sveikatos būklei reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Ministerija tai traktuoja kaip žmogaus teisių sprendimą. Man tai yra apie elementarų TEISINGUMĄ, kai mokėdamas sveikatos draudimo įmokas pagaliau gali gauti tas paslaugas, kurių tau reikia.“

 
Po kelių valandų kritišku požiūriu šiuo klausimu pasidalijo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys „valstietis“ Aurelijus Veryga. Visu pirma kritikuojantis, kad toks sprendimas priimtas ne įstatymu, o tik ministro įsakymu. „Nesileisiu į gilias diskusijas, bet nepritariu tokiam sprendimui be įstatymo. Manau, kad tai ministro savivaliavimas“, bei abejojo ir tokios procedūros esme bei galutine sėkme.
 
„O jei kalbėti apie lytį, tai lytis negali būti pakeista. Mes galime įsivaizduoti, kad ji pakeista. Galime farširuoti žmogų priešingos lyties hormonais, nupjaustyti sveikas krūtis ar keisti išorinius lytinius organus, pakeisti vardą ir pavardę, perrengti, tačiau tai lyties nepakeičia. <..> Medicinoje egzistuodavo auksinė taisyklė: pirmiausia nepakenk. Jos nelieka. Ar mes turėjome Lietuvoje rimtą diskusiją su psichologais, psichiatrais, medicinos etikos žinovais ir t.t.? Turėjom? Ne. <..> „Naujųjų politinių krypčių“ šalininkai sako, kad nepritariantys (tokie kaip aš) yra atsilikę ir visuomenę gąsdina nebūtais dalykais ir baubais. Tai nereikia nieko gąsdinti. Aš tik noriu paklausti, ar ir Lietuvoje „pasikeitę lytį“ vyrai, kurie neva bus moterys, dalyvaus, pvz., moterų sporto varžybose ir nepaliks joms jokių šansų, kaip tai jau vyksta kitose šalyse? O gal jau dalyvauja?“
 
L.S. susisiekė su T.V.Raskevičiumi ir paprašė pakomentuoti oponentų kritiką. Visų pirma, kodėl minėta tvarka įtvirtina tik ministro įsakymu? „Oponentai gal galėtų pasakyti, kokią dar ligą ir jos gydymo tvarką mes nustatome įstatymu? Gal jie galėtų pateikti pavyzdžių? Ar vėžio gydymui reikia atskiro įstatymo? O hipertenzijai?“ – retoriškai klausė Seimo narys, oponentų argumentus ir keliamus klausimus įvardijęs kaip manipuliacijas. Pačią tvarką parlamentaras laiko tinkama ir saugia, turinčią pakankamai saugiklių (amžiaus apribojimas, numatytos privalomos psichiatro konsultacijos ir t.t.) bei pasidalijo patirtimi iš darbo su translyčiais asmenimis. „Prieš patekdamas į Seimą nešdavau jų dokumentus į teismą dėl dokumentų keitimo. Matydamas tuos žmones visą laiką stebėdavausi. Pasaulis jiems sako, kad jie yra nesveiki, iškrypę, kažkas su jais negerai. O jei aiškiai žino, ko nori, ko siekia. Mes tiesiog turime tiems žmonėms padėti. Ir šis aprašas yra vienas žingsnių, kuris tokią pagalbą teikia“, – sakė T.V.Raskevičius.
 
Katalizatorius aštriems žodžiams
Politikai kartais aštriai diskutuoja ir dėl skirtingų vertybinių nuostatų, o kartais žibalo į jų diskusijas įpila ir artėjantys rinkimai, tad opozicija į valdančiųjų daržą paleidžia ir papildomą, galbūt mažiau pelnytą, kritikos strėlę. Nesutapimas, kad šis politinio ciklo dėsnis katalizavosi ir šioje diskusijoje – kitų metų pavasarį numatyti miestų ir rajonų savivaldybių tarybų rinkimai, paskui juos ir prezidento. Galop rinkimų karuselę uždarys vasaros pradžioje suplanuoti Europarlamento rinkimai.
 
Prieštaravimai ir medikų bendruomenėje
Tos pačios dienos vakare mintimis bei abejonėmis pasidalijo ir profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius „Žinau, kad po to, ką parašysiu, sumažės fb draugų ir gal net sulauksiu kokių nors sankcijų, bet man tai atrodo svarbu. Suprantu, kad Europos Tarybos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, apie kurios rašoma SAM puslapyje, Lietuvai privalomi, nes kitu atveju gresia įvairios baudos. Lietuva ne Lenkija, kad galėtų sau leisti nepaklusti. Tačiau visgi tai ne tik medicininis, bet ir vertybinis klausimas. Žmogaus tapatumo klausimas, kurį sureguliuoti ministro įsakymu vargu ar galima.
 
Nenoriu daug postringauti apie tai, kad panašiam įstatymui vargu, ar būtų pritarta Seime. Netgi šiame. Todėl visi tie teisiniai argumentai iš esmės yra niekiniai, kol mes neatsakome sau, kas mes ir kodėl esame. Filosofija ir pasaulėžiūra visada aukščiau už teisę ir mediciną, nes teisė ir medicina tik išvestinis produktas iš mūsų siekio kažkaip išlikti šioje žemėje. Kita vertus, nesiginčiju dėl kiekvieno žmogaus teisės ką nors padaryti su savo kūnu dėl tikrų ar išgalvotų priežasčių. Aš tik noriu paklausti, kas nutiks, kai tas gydymas pakenks žmogui, o persigalvojęs dėl savo tapatybės žmogus medikus paduos į teismą? Turbūt teisininkų bendruomenė jau turi atsakymus. Bet ar turi juos medikai?“, – rašė profesorius.
 
Šis V.Kasiulevičiaus pasisakymas neprasprūdo pro akis vaikų ir paauglių psichiatrui Dainiui Pūrui.
„Sunku būtų nesureaguoti į dar vieną tekstą, kurį prieš tris dienas paviešino profesorius. Noriu plačiau pakomentuoti. Gerai, kad tokios idėjos pristatomos viešai. Viena kolegos Vytauto keliama problema išsisprendžia iškart. Translyčiai asmenys po tokio teksto nesinaudos prof. Kasiulevičiaus kaip gydytojo paslaugomis, nes bent jau daugelis jų laikys jo pažiūras transfobiškomis <..> Kolega Vytautas Kasiulevičius dar yra ir įtakingas medikų bendruomenės narys, VU Medicinos fakulteto prodekanas. O galbūt ir būsimas dekanas? Dekano rinkimai netrukus, ir lažinčiausi, kad prof. Kasiulevičius juos laimės, jei dalyvaus. O jei nekandidatuotų, vis vien jo įtaka Medicinos fakultete prilygtų de facto fakulteto vadovo įtakai. Todėl šio profesoriaus pažiūros yra tokios svarbios – jos ir atspindi, ir formuoja Vilniaus akademinės medicinos pozicijas. <..> – socialiniame tinkle rašė D.Pūras.
 
Vietoj apibendrinimo
Aptariama tema pasirodė aštri, kaip aitrieji pipirai, prie kurių prirasti reikia bent dviejų kelionių į Ispaniją su sąlyga, kad lankomi vietiniams, o ne turistams skirti restoranai. „Lietuvos sveikatai“ prof. Vytautas Kasiulevičius atsisakė plačiau komentuoti šia tema. Tuo tarpu Seimo narį Aureliju Verygą pavyko pasiekti tik po pakartotinių pastangų, ir tai tik trumposiomis SMS žinutėmis. Motyvuodamas, jog yra (ir artimiausias dienas bus) „prastame ryšyje“, nuo platesnių komentarų jis irgi susilaikė.

---

 
Komentaras
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius:

- Šis sutrikimas yra tarptautinėje ir galiojančioje ligų klasifikatoriuje „TLK – 10“, kurį Lietuva oficialiai pripažįsta. Ten aiškiai išskirti kriterijai, kuriais atvejais ši liga diagnozuojama. Psichiatrams dėl šios diagnozės darbas nėra sudėtinas. Norint nustatyti transeksualumą pacientui skiriamas dvejų metų stebėjimo periodas, dėl ko pacientai dažnai būna nepatenkinti. Taip pat žiūrima, kad tai nebūtų kitos psichikos ligos vienas simptomų. Iš tarptautinės praktikos žinoma apie pacientus, kurie persigalvoja. Jei pradėtas tik hormoninis gydymas, grįžti yra lengviau, nes kiti jau būna ir po chirurginių operacijų. Tad stebėjimo periodas yra tikrai reikalingas, nes kartais persigalvoja patys žmonės, o kartais su jais dirbant ir kalbantis išaiškėja, kad esama kitų psichologinių priežasčių ne tik ligų, kurias panaikinus noras keisti lytį praeina.
 
Diagnozavus šį sutrikimą, nors jis ir priskiriama prie psichikos ligų, turi įsijungti kitų sričių specialistai. Tvarka tik iš dalies sprendžia šį klausimą, nes dažnai pacientai reikalauja ir hormoninio gydymo, o dažnai ir chirurginio gydymo, kas į jį neįtraukta. Šis aprašas – žingsnis į priekį, bet iki galo klausimo neišsprendžia.
 
Tokiam žmogui atvykus gauti sveikatos paslaugų iškyla daug etinių, ir teisinių klausimų – į kokį skyrių jis turėtų būti guldomas. Tokių pacientų stacionare neturėjome, gydėme juos ambulatoriškai. Turėjome skirtingų atvejų, kai žmogus tik dėvėjo kitos lyties drabužius, darėsi makiažą bei turėjo kitai lyčiai būdingą elgesį. O daliai atliktos chirurginės intervencijos.
Problemų su šiais žmonėmis ir neatsakytų klausimų lieka daug. Buvo norima, kad šią problemą spręstų medikai. Medikai gali jas spręsti, jei sureglamentuoti teisiniai ir klausimai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!