Pajūryje – Vibrio bakterijų pavojus

Vytautas Paulius Rasokaitis
2022-07-25
Šiltėjančio klimato įtaka ir padidėjusi tarša sudaro sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena tokių – cholerai artima Vibrio bakterija. Pirmoji Lietuvoje šias bakterijas tirti pradėjo ir mokslų daktaro disertaciją šia tema apgynė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė, ekologė dr. Greta Gyraitė.
Pajūryje – Vibrio bakterijų pavojus

Paplūdimiuose – patogeninės bakterijos
Gera Baltijos jūros paplūdimių vandenų kokybė, pasak mokslininkės, yra svarbi visuomenės sveikatai, todėl jos stebėsena vykdoma pagal ES Maudyklų vandens direktyvą (Directive, 2006/7/EC). Pagal ją yra vertinami su fekalinės taršos buvimu susiję indikatoriai: žarniniai enterokokai bei Escherichia coli.
 
„Maudyklų vandenyje galima rasti ir natūraliai vandens aplinkoje esančių, potencialiai patogeninių Vibrio bakterijų. Iš daugiau nei šimto Vibrio genties rūšių maždaug dvylika gali sukelti toksigeninę cholerą ir vibriozę. Dažniausiai susirgimus Baltijos jūros regione sukelia: Vibrio vulnificus, Vibrio cholerae nepandeminiai O1/O139 štamai bei V. alginolyticus ir V. parahaemolyticus.
Pagrindiniai užsikrėtimo šiomis bakterijomis būdai yra maudantis jūroje bei druskinguose vandenyse, kurių temperatūra siekia +18°C, kuomet turima žaizdų bei valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes“, – pastebi dr. G.Gyraitė.
 
Regione – per 900 infekcijos atvejų
Dr. G.Gyraitė pasakoja, jog pirmieji tyrimai Lietuvos pajūrio vandenyse, skirti Vibrio bakterijų erdviniam bei sezoniniam paplitimui, gausumui ir priklausomybei nuo aplinkos sąlygų nustatyti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų buvo atlikti 2017 bei 2018 m. Jų metu įrodyta, jog potencialiai patogeniškos Vibrio bakterijos egzistuoja Lietuvos pajūrio vandenyse.

 
 

„Nuo pat pirmojo Vibrio infekcijos atvejo, užfiksuoto 1978-aisiais Danijoje, iki dabar Baltijos jūros regione buvo užregistruota daugiau nei 900 atvejų. Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos teritorijose Vibrio bakterijų stebėsena šiuo metu iki galo neapibrėžta teisės aktais, todėl šiose šalyse nėra pateikiama duomenų apie užsikrėtimus. Todėl tikėtina, jog potenciali šiltojo sezono rizika sveikatai, atsirandanti dėl kontakto su maudyklų vandeniu, nėra pakankamai įvertinama. O taip pat prognozuojama, kad Vibrio bakterijų sukeltų infekcijų atvejų skaičius didės, kylant jūros paviršiaus temperatūrai“, – apie galimus pavojus visuomenės sveikatai įspėja dr. Greta Gyraitė.

 
Paplis dar gausiau
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad Vibrio genties bakterijos, įskaitant ir potencialiai patogeniškas rūšis, yra natūrali Baltijos jūros bakterioplanktono komponentė.
Bei priduria, kad dėl didelio druskingumo, maistinių medžiagų stygiaus bei žemos temperatūros atviruose jūros vandenyse Vibrio bakterijos aptinkamos rečiau. Todėl seklesni, greičiau įšylantys pakrančių vandenys yra palankesnė aplinka šioms bakterijoms augti.
 
„Dėl klimato kaitos šių bakterijų gausumas bei infekcijų rizika didėja, kartu su kylančia jūros vandens temperatūra. Iki 2100 metų 2–4 ˚C padidėjusi paviršinio vandens temperatūra palengvins Vibrio bakterijų, taigi ir žmogui potencialiai patogeniškų rūšių, augimą. Mūsų mokslininkų komandos atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog ir kiti aplinkos parametrai, tokie kaip chlorofilas a, druskingumas, pH ir drumstumas yra reikšmingi, paaiškinant Vibrio cholerae (non O1/O139) gausumo didėjimą“, – aiškina pašnekovė.
 
Augalai ir moliuskai – prieš bakterijas
Dr. G.Gyraitė pateikia duomenis, jog prieš kelerius metus atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, jog Vibrio vulnificus aptinkama tik Baltijos jūros pakrantės tyrimų vietose, o reikšmingų gausumo skirtumų tarp tiriamų vietų – Klaipėdos, Palangos, Šventosios ar Nidos ruožų – nustatyta nebuvo. Tačiau Vibrio cholerae (non O1/O139) gausumas, palyginti su jūrinėmis maudyklomis, yra didesnis tirtose Kuršių marių vietose.
Taip pat, pašnekovė priduria, kad projekto ESMIC tyrimų metu pernai nustatyta, jog Vibrio bakterijos yra aptinkamos ir paplūdimių smėlyje bei yra nustatyta sąsajų su dumblių sąnašomis.
 
Pasak mokslininkės, naujausi tyrimų duomenys rodo, kad „aplinkos inžinieriai“ – augalai, augantys jūrų pakraščiuose, ant smėlėto arba dumblino dugno iki 10 m gylyje, jūriniai andrai ar midijos – natūraliai mažina Vibrio gausumą Baltijos jūros pakrančių vandenyse. Todėl KU Jūros tyrimų instituto komanda: dr. Marija Kataržytė, dokt. Greta Kalvaitienė, dr. Greta Gyraitė, kartu su mokslininkais iš kitų 7 Baltijos jūros šalių, vykdydami europinį projektą „BaltVib“, tiria, ar jūrinių andrų bei moliuskų buveinės ir „gamta grįsti sprendimai“ (angl. – nature-based solutions) gali prisidėti prie Vibrio infekcijų grėsmės mažinimo Baltijos jūroje.
 
Visuomenė turi žinoti apie grėsmę
„Ilgainiui klimato kaitos kontekste būtina stabdyti vandenynų bei jūrų paviršinės temperatūros kilimą. Tačiau kol kas pati efektyviausia priemonė norint pasirūpinti mūsų šalies poilsiautojų sveikata yra visuomenės informavimas apie grėsmes bei prevencines priemones, – akcentuoja dr. G.Gyraitė. – Jeigu sąlyčio su jūros vandeniu išvengti nepavyko, žaizdas būtina nuplauti vandeniu bei muilu, pasirūpinti tinkama dezinfekcija. Stebėti sveikatą, o pasijutus blogai informuoti medikus apie buvusį kontaktą su jūros vandeniu ar termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis.“

Komentaras 
Visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė dr. Jūratė Grubliauskienė:

- Tam tikroms Vibrio bakterijų rūšims daugintis ir susirgti vibrioze palankios sąlygos susidaro būtent šiltuoju metų laiku, įšilus vandens temperatūrai, kai ji siekia apie +20°C. Baltijos jūra, yra tinkama terpė daugintis Vibrio rūšies bakterijoms.
Dažniausiai vibriozė pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu. Ligos simptomai atsiranda per parą po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas.
 
Užsikrėtusiems tam tikros rūšies Vibrio bakterijomis, gali išsivystyti Vibrio vulnificus infekcija. Ši liga yra pavojinga komplikacijomis ir gali baigtis galūnių amputacija ar netgi mirtimi. Pavojingiausia Vibrio bakterija yra vyresnio amžiaus asmenims su nusilpusia imunine sistema. Taip pat žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis: diabetu, kepenų ligomis, imuninę sistemą silpninančiomis ligomis.

Atsargumo priemonės
Jeigu turite žaizdų, įvairių įpjovimų, įbrėžimų venkite sūrių vandens telkinių ar vandenų, kuriose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo. Nusprendus maudytis tokiame telkinyje, žaizdas pridenkite vandeniui atspariais tvarsčiais.
Nuplaukite žaizdas ir įpjovimus tekančiu vandeniu ir muilu, jeigu turėjote sąlytį su jūros vandeniu.
Valgykite tik termiškai apdorotas jūros gėrybes ir dėvėkite pirštines jas ruošdami.
Kruopščiai nusiplaukite rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Petreikytė: gera matyti, kokia vieninga šeimistų bendruomenė

    G.Petreikytė: gera matyti, kokia vieninga šeimistų bendruomenė

    „Kartais į mus žiūrima kaip į rūšiuotojus ar siuntimų rašytojus“, – tiesiai šviesiai rėžia ...
    R.Aleknavičienė: dabar gyvenu kaip sanatorijoje

    R.Aleknavičienė: dabar gyvenu kaip sanatorijoje

    Neatsiejamas Palangos reabilitacijos ligoninės veidas – fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja Romantė Aleknavičienė priė...

    Budinti vaistinė


    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Ministerijos pasiteisinimas sukasi prieš ją pačią

    Netylant kalboms apie inovatyvių vaistų trūkumą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino pranešimą, esą didelė...
    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Lietuvos vaistinių asociacija ir LSMU sveikatos ministrę kviečia atkreipti dėmesį į nerimą keliančią vaistininkų situaciją

    Nors farmacijos ir farmakotechnikos studijų diplomas suteikia kone šimtaprocentinę galimybę įsidarbinti, Lietuvos vaistinių...

    razinka


    Sveika šeima


    Jaunimo priklausomybės: geriausi sprendimai ateina „iš apačios“

    „Tyrimas tik patvirtino tendencijas, kurias matome kasdien. Regime, kad emocinis raštingumas ir psichologinė stiprybė išlieka didžiuliu iššūkiu mūsų visuomenei“, – naujausią Europos moksleivių alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo tyrimą (ESPAD) komentuoja Seimo Priklausomybių preven...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kovai su nerimu – interaktyvūs žaidimai

    „Norime pasiekti auditoriją tokioje šalies dalyje kaip Linkolnšyras, kurioje 70 procentų gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir turi sunkumų pasiekti gydymo įstaigas“, – sakė programėlės vaikams kūrėjas Manjulas Rathee. Pasitelkiant žaidimus ir užduotis yra stengiamasi, kad vaikai bei paaugliai įveiktų ba...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ką Malevičius numaliavojo?
    Henrikas Vaitiekūnas Ką Malevičius numaliavojo?
    Slaugytojų trūkumas: kaip išsaugoti esamus specialistus?
    Marius Čiurlionis Slaugytojų trūkumas: kaip išsaugoti esamus specialistus?
    JAV įvertino COVID-19 pandemijos valdymą. Ar galime to tikėtis Lietuvoje?
    Rimas Jankūnas JAV įvertino COVID-19 pandemijos valdymą. Ar galime to tikėtis Lietuvoje?

    Naujas numeris