„Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai,“ – sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Šis KT sprendimas įsigalios tik po metų – 2026 metų balandžio 10 dieną.
 
KT teigimu, įstatymas pažeidžia Konstitucijos nuostatą, jog visi asmenys yra lygūs, jų teisių negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
 
Taip pat pripažinta, kad pažeista pagrindinio šalies įstatymo norma, jog valstybė privalo rūpintis žmonių sveikata, garantuoti medicinos pagalbą bei paslaugas susirgus.
 
Pagal dabartinį reguliavimą teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas gali tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys.
 
KT pažymėjo, kad Konstitucija reikalauja įstatymuose įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata, sveikatos priežiūros paslaugos asmenims būtų teikiamos vienodai, nepaisant, ar jie gyvena de facto šeimoje, ar yra vieniši, ar yra sudarę partnerystės sutartį.
 
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra objektyvių sąlygų ir skirtumų, kurie galėtų pateisinti skirtingą asmenų traktavimą teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas aspektu.
 
„Todėl ginčytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip draudžiamas žmogaus teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties“, – skelbdamas nutarimą sakė G. Goda.
 
KT tvirtino metams atidedantis nutarimo įsigaliojimą, nes jam pradėjus veikti dabar, galios nebetektų apskųsti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo straipsniai, o tai sukurtų teisinį neapibrėžtumą teikiant šias medicinos paslaugas.
 
Teismo teigimu, įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, kad būtų priimtas naujas, Konstituciją atitinkantis teisinis reguliavimas.
 
Byla dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo Konstituciniame Teisme nagrinėta dviejų Seimo narių grupių prašymu. Jų skundai sujungti į vieną bylą.
 
Anot kreipimosi autorių, leidžiant pagalbinio apvaisinimo paslaugas gali tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, visi kiti, norintys gauti šią paslaugą, yra diskriminuojami, pažeidžiamas moterų ir porų orumas, nesuteikiant joms galimybės išpildyti savo egzistencinį, pilnatvės jausmą. Juoba, kad nevaisingumas yra gana plačiai paplitusi liga, o pagalbinis apvaisinimas yra vienas iš sėkmingų, mokslo pažanga paremtų, nevaisingumo gydymo metodų. Todėl jis neturėtų priklausyti nuo nevaisingo asmens pasirinktos šeimos santykių formos.
 
Kreipimuose į KT taip pat tvirtinta, jog toks teisinis reguliavimas neatitinka daugelio Europos valstybių praktikos, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo procedūros užtikrinamos tiek nesusituokusioms poroms, tiek ir vienišoms moterims.
 
Kaip skelbė BNS, 2023 metų birželį Seimas atmetė tuometinės parlamentarės Morganos Danielės siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims.
 
Projekto kritikai tvirtino, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.
 
Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.