Vilnietė Monika (pavardė redakcijai žinoma) su vyru natūraliu būdu vaikų negalėjo susilaukti ketverius metus, nors visi gydytojų atlikti tyrimai parodė, kad jie abu – visiškai sveiki. Ši pora pateko į tą kategoriją, kurių nevaisingumas moksliškai vis dar nepaaiškinamas.
Teisę į pagalbinį apvaisinimą turi tik susituokusios arba partnerystę įregistravusios poros. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra priimtas Partnerystės įstatymas. Pernai buvo skelbta, kad Lietuvoje nesusituokusios gyvena apie 100 tūkst. porų.
Faktas
1,4 - tiek mln. eurų būtinoms pagalbinio apvaisinimo procedūroms buvo skirta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų visoms.
Per pusantrų metų, valstybinėms ligonių kasoms pradėjus teikti kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo gydymo paslaugas, Lietuvoje gimė 237 vaikai – trims natūraliu būdu vaikų negalinčioms susilaukti poroms gimė trynukai, 63 poroms gimė dvynukai, o dar 102 poros susilaukė po vieną naujagimį.
Pasitikėjo Lietuvos medikais
„Abu su vyru esame medikai. Galėjome išvykti pagalbinio apvaisinimo gydymui į užsienį, bet pasitikėjome patyrusiais Lietuvos medikais ir kreipėmės pagalbos į Santaros klinikas. Tačiau mūsų kelias iki gimdymo buvo tikrai nelengvas. Po kelių nesėkmingų pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų net kreipiausi pagalbos į prenatalinius psichologus, nes jau maniau, kad niekada nebesusilauksim vaikų, todėl vis dažniau apnikdavo depresija“, – pasakojo Monika.
Kai jau visiškai nebesitikėjo, kad pagalbinis apvaisinimas pavyks, ji su vyru nutarė panaudoti paskutinius tris embrionus, nes nenorėjo jų palikti užšaldytų neribotam laikui.
Monikos įsčiose prigijo tik du embrionai. Ji taip jaudinosi, kad nėštumas nesibaigtų persileidimu, kad apie tai nedrįso kalbėtis nei su artimaisiais, nei juolab su draugais.
Nepaisant visų pastangų, devintąją nėštumo savaitę Monika atsidūrė ligoninėje: pasirodo, kad ji buvo pastojusi dar ir natūraliai, tačiau ją ištiko negimdyvinis nėštumas kiaušintakiuose, o tai sukėlė vidinį kraujavimą. Prireikė operacijos. Ji pavyko sėkmingai ir įsčiose augantys dvynukai nenukentėjo.
Bet tuo Monikos išbandymai nesibaigė. Dvyliktąją nėštumo savaitę prasidėjo kraujavimas, trukęs iki dvidešimtos savaitės, todėl teko „apsigyventi“ lovoje.
„Po dvidešimtos savaitės jau galėjau mėgautis nėštumu ir dvynukų laukimu. Išnešiojau juos 36,5 savaitės. Pagimdžiau pati. Gimė du sveiki, po 2,5 kilogramo berniukai“, – apie kelią į motinystę pasakojo Monika, jau beveik keturis mėnesius besidžiaugianti kaip ant mielių augančiais sūneliais ir iki šiol negalinti patikėti, kad viskas baigėsi taip laimingai.
Statistika girtis kol kas nėra pagrindo
„Žinant, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje pradėjo veikti tik nuo pernai sausio, statistiką reikėtų vertinti optimistiškai. Gerai, kad valstybės kompensuojamas pagalbinis apvaisinimas leido poroms susilaukti bent tiek vaikų“, – kalbėjo „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro Vaisingumo centro akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas. Tačiau gydytojas pastebėjo, kad pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje vis dar neprieinamas visoms poroms, kurioms jo tikrai labai reikėtų.
Dažnai įvairiuose tarptautiniuose renginiuose pagalbinio apvaisinimo klausimais dalyvaujantis R.Žiobakas priminė, kad Europos vaisingumo ir žmogaus embriologijos draugijos duomenimis, milijonui šalies gyventojų rekomenduojama atlikti ne mažiau nei 1500 pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2,8 mln. gyventojų. Vadinasi, pačiais kukliausiais skaičiavimais, per metus reikėtų atlikti mažiausiai 3 tūkst. pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų. Pasak R.Žiobako, po pagalbinio apvaisinimo gimsta maždaug 30 proc. vaikų. Remiantis tokia patirtimi ir statistika, Lietuvoje kasmet turėtų gimti bent tūkstantis vaikų.
„Du šimtai trisdešimt septyni vaikai – kukloki skaičiai. Tačiau išsamesnius apibendrinimus galėsime daryti, kai Pagalbinio apvaisinimo įstatymas veiks bent kelerius metus. Labai gaila, kad šio teisės akto teko laukti taip ilgai ir dėl jo reikėjo sulaužyti daugybę iečių. Nieko nepadarysi, vis dar gyvename konservatyvioje valstybėje ir pagalbinio apvaisinimo galimybėmis naudojamės ne tiek, kiek galėtumėm“, – svarstė R.Žiobakas.
Kas gali tikėtis?
R.Žiobakas atkreipė dėmesį, kad pagalbinio apvaisinimo procedūromis net ir priėmus būtiną įstatymą gali pasinaudoti ne visos Lietuvoje gyvenančios poros.
Mat teisę į pagalbinį apvaisinimą turi tik susituokusios arba partnerystę įregistravusios poros. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra priimtas Partnerystės įstatymas. Pernai buvo skelbta, kad Lietuvoje nesusituokusios gyvena apie 100 tūkst. porų.
„Tai – nonsensas ir valdžios veidmainystė! Juk beveik kasdien girdime, kad Lietuvą vis labiau alina demografinė krizė, kad mūsų visuomenė sensta. Mano galva, jei žmonės išdrįstų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad, nesant Partnerystės įstatymui, jie negali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, tikrai laimėtų. Gaila, kad kol kas nesigirdi, kad kas nors būtų taip ieškojęs teisybės“, – apgailestavo ginekologas Rolandas Žiobakas, kurio žodžius patvirtina Konstitucinio Teismo išaiškinimas.
Konstitucinio Teismo išaiškinimas
„Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją (...) nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos. Be to, santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas“.
R.Žiobakui antrino „Northway“ centro Lytinių ląstelių banko koordinatorė Kristina Mateikienė. Jos žiniomis, dėl to, kad Lietuva iki šiol nesugeba įteisinti partnerystės, lietuviai pagalbinio apvaisinimo procedūrų vyksta į kaimyninę Latviją arba ryžtasi kelionėms į Angliją, Italiją, Turkiją, o kas turi daugiau pinigų – į Izraelį.
„Izraelis garsėja dar ir tuo, kad ten pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai neribojami, o gydymas kompensuojamas tiek laiko, kol poros susilaukia dviejų vaikų“, – dalijosi žiniomis Kristina Mateikienė.
Šiuo metu Lietuvoje kompensuojamos tik dvi pagalbinio apvaisinimo procedūros. Visą kompensuojamųjų paslaugų paketą sudaro akušerio ginekologo konsultacijos ir pagalbinio apvaisinimo procedūros. Taip pat tam tikrais atvejais prieš embriono perkėlimą į moters kūną gali būti nemokamai atliekama embriono preimplantacinė genetinė diagnostika. Be to, pacientams kompensuojami ir kai kurie brangieji genetiniai tyrimai bei vaistai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: