Bet prieš kraunantis lagaminus, medikams siūlome dar kartą gerai įvertinti tai, kas įvyko:

Pirma – turbūt pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį medikai parodė, kad jie nėra tie vargšai pastumdėliai, kuriems gali mokėti arba nemokėti, didinti krūvius, bausti už įstatymų spragas, o jie vis tiek dirbs, nes davė Hipokrato priesaiką.
Dabar gi matome, kad jei reikės, jie pakovos už save. Ir tai - puiku.
Kiekvienas norėtų, kad jį gydytų gydytojas, galintis kovoti ir už save, ir už pacientą. Juk kai reikia modernaus gydymo, derėtis ir įrodinėti VLK, jog be jo pacientas tiesiog numirs, eina ne politikas ar valdininkas, ne gydymo įstaigos vadovas, ne pacientas, o gydytojas.
Kai kas kartą išgirsite atsakymą, kad gydyti moderniai paciento negalime, nes per brangu, šią žinią iš karto praneškite visuomenei. Turbūt ir patys pastebėjote - pokyčiai įmanomi tik sukėlus žemės drebėjimą.

---

Antra  – išsikėlėte tikslą, ne tik padidinti atlyginimus, mažinti darbo krūvius, bet ir keisti visą sveikatos apsaugos sistemą. Pirmyn! To dar nė nepradėjote įgyvendinti. Be to, ir derybose dėl atlyginimų kėlimo kol kas dar nepadėtas galutinis taškas. Derybose taip jau būna, kad negauni visko, ko nori. Dėl to jos ir derybos. Bet gal jūsų pavyzdys įkvėps mokytojus, dėstytojus, kurie taip pat dirba visuomenės labui, tik jų darbas irgi nelabai vertinamas. Dar prieš savaitę spaudos konferencijoje sąjūdžio nariai teigė, jog tvarios sveikatos apsaugos sistemos politikai be medikų pagalbos nesukurs. Tiesa. Tad pasiraitokit rankoves, priešingu atveju, bus kaip su e.sveikata.

---

Trečia – taip, prof. Vytautas Kasiulevičius atsitraukia. Kaip pats rašo, teko daryti apsisprendimą, nes Sąjūdžio pirmininkas negali būti ir premjero šeimos gydytojas. „Ateina pasirinkimas – arba Pacientas, arba tolesnė politinė karjera. Aš renkuosi Pacientą. Nes kažkada taip pažadėjau sau. Atleiskit man už tai. Visa mūsų Sąjūdžio Taryba, visi mano viešųjų komunikacijų strategai, draugai dabar vieningai smerkia šį mano žingsnį. Bet mes kiekvienas apsisprendžiame, kas teisinga gyvenime ir ką turime pasakyti žmonėms“, - medikų sąjūdžio grupėje rašė prof. V.Kasiulevičius. Sutinku, šiek tiek apmaudu, bet smerkti šioje vietoje profesoriaus nėra ko. Kaip tik reikia pasveikinti, jis tiesiai šviesiai parodė: aš ne - Liutauras Labanauskas (dvidešimt metų vadovauja medikų profsąjungai, bet medikai geresnio gyvenimo nejaučia. Priešingai, jaučiasi užguiti ir žeminami) ir slaptų susitarimų po antklode nebus. Juk ir jūs norite skaidrios sveikatos sistemos, be supainiotų interesų, politikų prašymų ir paslaugėlių.

---

Darbai iki valstybės šimtmečio
Praėjusią savaitę oficialia asociacija tapęs Lietuvos medikų sąjūdis steigiamajame susirinkime patvirtino manifestą, kuriuo valdžios atstovai raginami pasirašyti nacionalinį susitarimą iki kitų metų vasario 16-osios, kuomet bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis.

Asociacija tvirtina, kad Lietuvos medikų atlyginimai yra vieni skurdžiausių Europoje ir lenkia tik Rumuniją, o sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tvarumas lieka „antraeiliu uždaviniu“. Pasak asociacijos, vieno gydytojo mokymui per metus teskiriami 6 eurai. Sąjūdis ragina susitarime numatyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) formavimo ir skirstymo principus „sveikatos apsaugai pamažu grąžinant teisėtai priklausančias lėšas“. Taip pat reikalaujama, jog dokumente dešimčiai metų būtų nustatyti sveikatos priežiūros tinklo valdymo principai, įtvirtinta trijų arba penkių regioninių tinklų struktūra.

Asociacija siekia, jog nacionaliniu susitarimu būtų apibrėžtas medikų darbo krūvis, darbo užmokesčio politika, darbo laikas, taip pat užtikrinta teisė į „orų atlyginimą“. Medikų sąjūdis siūlo atsieti pacientų priežiūrai skiriamas lėšas ir medikų darbo užmokestį, šeimos gydytojams sudaryti galimybę pasirašyti tiesiogines darbo sutartis su Valstybine ligonių kasa. Reikalaujama užtikrinti tinkamas sąlygas medikų tobulinimui ir švietimui, panaudojant biudžeto ir tarptautinių fondų lėšas, skaidrinti darbo jėgos planavimą, vaistų politiką.
 
Kas pasikeitė per savaitę
Prieš savaitę ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje viena Lietuvos medikų sąjūdžio narių rezidentė Urtė Builytė teigė, jog kilusiame medikų pasipiktinime esama sveikatos apsaugos sistema per daug akcentuotas tik atlyginimų klausimas.
 

„Atlyginimai yra tik mūsų neveikiančios sveikatos apsaugos sistemos grimasa. Tačiau liūdniausia yra specialistų emigracija. Kiekvienas iš savo darbo ir karjeros norime saugumo, socialinių garantijų“, - sako viena Lietuvos medikų sąjūdžio narių rezidentė Urtė Builytė.

 
Mano atlyginimas šiuo metu yra dešimt su puse eurų didesnis nei oficialus šalies vidurkis (jaunesniojo gyd. rezidento atlyginimas yra 390.5 eurų, neatskaičius mokesčių - aut. past.) Kalbant apie darbo sąlygas, kiekvienas nori jaustis saugus, kas šiuo metu praktiškai neįmanoma. Tokio dalyko Lietuvoje kaip žalos atlyginimas be kaltės nėra. Tai stipriai atsiliepia gydytojų rengimui. Nes kiekvienas gydytojas mokydamas kitą jauną gydytoją privalo prisiimti už jį visą atsakomybę. Jei kas nors nutiktų, be tyčinio pagrindo, medikas - mokytojas nukentėtų, jis turėtų prisiimti atsakomybę. Dar vienas dalykas, kuris labai gąsdina, kad sistemoje negalioja šiuolaikiniai vadybos principai“, - sako U.Builytė.
 
Laimėjimas
Premjeras antradienį informavo, kad buvo rasti sprendimai, jog rezidentams pokytis atlyginimuose galėtų įvykti nuo sausio 1 dienos. „Yra kitas finansavimo šaltinis, techniškai mes dar neturime galutinio atsakymo, bet galiu patikinti, kad tai bus padaryta“, - sakė S.Skvernelis. Kiek kils atlyginimai rezidentams, premjeras neįvardijo. Vyriausybės vadovas taip pat informavo, kad dėl rezidenčių, kurios pagimdo, ir išeina vaiko priežiūros atostogų, pajamų artėjama prie finišo tiesiosios. „Joms išmoka skaičiuojama nuo bazinio atlyginimo, neįsiskaičiuojant stipendijos. Kaip padaryti, kad ir stipendija, ir mokamas darbo užmokestis būtų draudžiamosios pajamos, nuo kurių bendros sumos galėtume skaičiuoti išmokas vaiko priežiūros atostogoms, prie to sprendimo irgi prieisime“, - sakė S.Skvernelis.

„Emigruoja“ į privačias gydymo įstaigas
Medikai sako, jog problema ne tik ta, kad medikai emigruoja į užsienio šalis, bet ir, kad nemaža dalis jų pereina dirbti į privatų sektorių. Mat čia ir atlyginimai, ir darbo krūviai yra subalansuoti. „Per pastarąsias savaites patikėjau, kad yra gydytojų ir jie žino, kaip teikti saugias bei kokybiškas paslaugas. Tiesa, ne visada gali. Tie gydytojai žino, kaip sukurti sistemą, kad paslaugos būtų prieinamos pacientams, kad lėšos būtų leidžiamos racionaliai. Žvelgiant iš gydytojo specialisto perspektyvos, kiekvienas mūsų tapome sveikatos priežiūros vadybininku“, - dr. Robertas Adomaitis.
 

„Gydytojai specialistai dirba dviejose, trijose ar net niolikoje vietų. Tapome asmeninių tinklų vadybininkai vietoje to, kad tą tinklą administruotų atitinkamos institucijos. Kodėl gydytojai renkasi darbą privačiame sektoriuje ir kaip jiems pavyksta užtikrinti geresnius atlyginimus bei darbo krūvius? Ten viskas pasakoma tiesiai šviesiai. Atėjęs į pokalbį tu pasakai, kiek kainuoja tavo paslaugos, įstaigos vadovas įvertina, ar gali sau tai leisti, arba ką jam reikia padaryti, kad galėtų šias paslaugas įpirkti. Susitariama“, - sako vienas sąjūdžio lyderių gydytojas urologas dr. Robertas Adomaitis.

 
Tiesa, medikas priduria, kad privačios gydymo įstaigos gali rinktis, kokios paslaugos jiems atsiperka, tas ir teikia, o nuostolingų atsisako. O viešasis sektorius negali pasirinkti, kokias paslaugas teikti, kokias ne. „Didžiausia problema - paslaugos įkainis, kuris yra kuriamas pagal faktą, kiek pinigų yra biudžete, o ne pagal tai, kiek iš tikrųjų ta paslauga kainuoja. Be to, privatus sektorius gali imti priemokas už paslaugas taip subalansuodamas paslaugos kaštus ir mediko atlyginimą. Priemokos, žinoma, ne išeitis, nes tai apribotų skurdžiau gyvenančius žmones gauti kokybiškas paslaugas“, - sako R.Adomaitis.
 
Pacientai nori, kad būti grąžinti pinigai
Pacientų organizacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad pacientų organizacijos jungdamosi ir palaikydamos medikų sąjūdį teigia, jog pinigų yra, tik bėda, jog tos lėšos yra nusavinamos. „Tai kelia pavojų tiek pacientų sveikatai, tiek ir visai sveikatos apsaugos sistemai. Kuriami balioniniai rezervai, o ką iš to gauna pacientai, kurie moka mokesčius? Nukeliamos jų galimybės pusmečiui ar metams gydytis inovatyviais vaistais. Iš medikų atimamas orus atlyginimas.
 

„Kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete yra apie 100 mln. eurų rezervo, kuris turėtų likti nepanaudojus pinigų šiemet. Vadinasi, kad nebuvo gydytojams, slaugytojams, visai medikų bendruomenei pakelti atlyginimai. Vadinasi, dalis pacientų mirė, nes negavo inovatyvių vaistų. Tad kalbėti apie tai, kad nėra lėšų, - gėdinga, nes lėšų yra“, – tikino pacientų organizacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

 
Pasak I. Drėgvienės, įstatymai reikalauja turėti 1,5 proc. PSDF rezervą, tuo metu Vyriausybė planuoja jį gerokai viršyti. „Asociacijos skaičiavimais, medikų atlyginimams kelti nuo sausio reikia apie 210 mln. eurų“, - sako I.Drėgvienė.

Premjero pažadas 
„Palyginus su šiemet, 2018 metais jau yra suplanuota 170 mln. eurų daugiau medikų atlyginimams kelti. Kada tai įvyks? Turime startinę poziciją, kad tai galėtų būti gegužės 1 diena – 20 procentų“, - sakė S.Skvernelis. Pasak jo, tai nėra galutinė pozicija ir derybos galės vykti toliau.
 
„Tikrai nesakome, kad yra kuoliukas įkaltas ir negalime trauktis, kalbant apie paankstinimą. Žvelgdami į situaciją, kokia bus su mūsų finansais, kaip mes rinksime mokesčius, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, ta data gali keistis. Ji gali artėti“, - sakė S.Skvernelis.
Reikėtų priminti, kad situacija keičiasi, juk pradžioje buvo kalbėta, jog atlyginimai gali kilti tik kitų metų liepos mėnesį ir maždaug penkiolika procentų. Dabar jau atlyginimai galės didėti dviem mėnesiais anksčiau ir penkias procentais daugiau.