Referuoja į PSO poziciją
Pirmą kartą šios Darbotvarkės vizija buvo pristatyta šių metų birželio 22 d., vėliau, pasigedę daugelio niuansų, ją kritikavo ir Seimo nariai, ir verslo bei įvairių visuomeninių organizacijų atstovai, taip pat ekspertai. Daugiausiai pastabų buvo skirta rūkymui ir jo problemoms spręsti. Priekaištai ir pastabos skamba jau ne vieną posėdį: kai kas pasigenda dėmesio tabako daromos žalos mažinimui, o kai kas, priešingai, pirštu beda į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) poziciją, kuri daugelyje Europos šalių laikoma pernelyg konservatyvia.
 
Tačiau ironiška tai, kad pačios PSO pozicijoje yra tabako žalos mažinimo politikos nuostatų. Antai, 2015 m. tabako gaminių reglamento penktosios ataskaitos mokslinio pagrindimo ataskaitoje kalbama: „Pagrindiniai visapusiško nikotino reguliavimo tikslai būtų kuo labiau sumažinti nuodingiausių nikotino turinčių gaminių naudojimą, skatinti naujų gaminių kūrimą, palaikyti patobulintas nikotino tiekimo sistemas kaip alternatyvą toksiškesniems produktams ir toliau stebėti bei reguliuoti mažiau toksiškų produktų poveikį sveikatai“.
 
Ir vėliau, 2021 m.: „Tabako žalos mažinimo koncepcija, kurią aprašo kai kurie tabako kontrolės bendruomenės nariai, grindžiama mintimi, kad rūkaliai, nenorintys arba negalintys mesti nikotino vartojimo, turėtų turėti mažiau kenksmingą alternatyvą įprastoms deginamoms cigaretėms. Per pastaruosius du dešimtmečius buvo nuolat pristatomi nauji produktai, kurie, kaip teigiama, mažina poveikį ir riziką, įskaitant dūmų nesukuriančius tabako gaminius, elektronines cigaretes bei naujuosius tabako produktus.“
 
Atmesta daugelis siūlymų
Ekspertai, kuriems buvo suteikta teisė pasisakyti ir pasiūlyti Darbotvarkę galimai pagerinsiančius pakeitimus, pastebėjo šią jos silpnąją vietą. Greičiausiai kaip tik dėl tokių siūlymų gausos svarstymas SSRK tęsiasi jau ne pirmą mėnesį. Deja, kone visi jie posėdžių metu buvo atmesti. „Kad nesulauktume kaltinimų, jog viską atmetame, – siūlė viename paskutiniųjų posėdžių SSRK pirmininkas Antanas Matulas, – priimkime bent ką nors.“ Ir vienas ar du siūlymai iš keliasdešimt pateiktų išties buvo priimti bendruoju sutarimu bei atitinkamos nuostatos į Nacionalinę darbotvarkę turėtų būti įtrauktos – tačiau ar to išties pakaks artimiausiems Darbotvarkės vykdymo dešimtmečiams?
Tai tik laikas parodys.
 
Tačiau, jei ekspertų siūlytos nuostatos nebus įtrauktos, tai ir į priemonių įgyvendinimo planus siūlomos priemonės nepateks ir joms nebus skirtas finansavimas, gali atsitikti taip, jog šalies ambicija sumažinti rūkančiųjų skaičių ir taip pagerinti mūsų šalies sveikatos rodiklius, prisidėti prie žmonių kokybiško gyvenimo metų pailginimo bei PSDF biudžeto lėšų optimizavimo, gydant rūkymo išprovokuotas lėtines ligas, taip ir liks tiesiog ambicija.
 
Toliau – svarstymai Seime
Tolesnis žingsnis duobėtame Darbotvarkės kelyje – svarstymas ir balsavimas Seime, vėliau – priemonių planų rengimas. Deja, valstybės biudžetas nėra begalinis. Ir anksčiau ar vėliau iškils finansavimo prioritetų klausimas: kam teikti pirmenybę? Ar aiškiai ir tiksliai Kovos su priklausomybėms darbotvarkėje apibrėžtoms nuostatoms, ar tam, kas joje gavo mažiausiai dėmesio arba išvis buvo nutylėta?
 
„Suprantu, kad bus dar priemonių planas ir po juo daug kas pasislėps. Bet yra tiesos ir tame, kad bus tai, ko neįdėsime į strategiją, ir bus pasakyta: nėra tokių žodžių, nėra terminų, nėra ir kaip ką nors daryti. Kai politikams reikės pasirinkti, ar investuojame į priklausomybių prevenciją, ar į kelią Vilnius-Utena, – neslepia skepticizmo parlamentaras Linas Slušnys, apeliuodamas į tikrai prastą ir neabejotinai reikalaujančią investicijų šio plento būklę, – bijau, kad galiu stovėti kiek noriu, bet nerasiu tiek bičiulių, kurie norės investuoti ne į minėtą kelią. Nors krepšelis bus tas pats.“
 
Nuostolius prilygina energetikos krizei
Lietuvoje rūkymas kasmet pasiglemžia daugiau kaip 5 tūkst. žmonių gyvybių bei iš kiekvieno rūkaliaus atima bent 10 metų gyvenimo. Per tokį dešimtmetį, ekonomisto Aleksandro Izgorodino skaičiavimu, Lietuvos netekimai dėl negautų darbo mokesčių galėtų siekti 20,8 mlrd. eurų. Praėjusiais metais Lietuvoje cigarečių vartojimas padidėjo 9 proc., o rūkymo sukeltų ligų gydymas valstybei kainavo apie 81 mln. eurų.
 
A.Izgorodinas šiuos nuostolius netgi prilygina dabartinei energetikos krizei, kuriai įveikti sprendimų priėmėjai visgi ryžtasi imtis ir netradicinių priemonių. Tad kodėl tiek mažai ryžto kovojant su tokia priklausomybe kaip priklausomybė nuo nikotino?
 
Po to, kai Nacionalinės darbotvarkės projektas pasieks Seimo plenarinių posėdžių salę, konkrečius siūlymus ir formuluotes Darbotvarkės tekstui galės teikti tik atskiri Seimo nariai, ir šie siūlymai bus diskutuojami Seimo posėdžių salėje. „Bet tikimybė, kad kas nors pasikeis, – neslepia pesimizmo vienas siūlymus teikusių ekspertų, gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov, – maža.“

---

 
Komentarai
Prezidento patarėjas Paulius Gradeckas:

- Darbotvarkės tikslas – sumažinti nuolat rūkančių skaičių nuo 31 proc. (2021 m. duomenimis -aut. past.) per daugiau kaip dešimt metų iki 16 proc. Man nepatinka girdėti, kad keliama priešprieša – kol neįvykdysime edukacinių programų, tol prieinamumo priemonių neįdiegsime. Jos turi būti vykdomos nuosekliai. Darbotvarkės vykdytojams reikės ją įveiklinti, ir tam reikės kompleksinių, nuoseklių priemonių. 16 procentų iš dangaus neatsiras. Tikrai negalima atskirti, kad bus tik edukacija arba tik prieinamumo priemonės.
 
Dabar Lietuvoje turime tris pagrindines mirčių priežastis. Tai – širdies ir kraujagyslių ligos, onkologija (kuri greitu metu taps pirmaujančia), ir kvėpavimo takų ligos. Šios grupės susijusios su tabako gaminiais. Beje, paskutiniaisiais „Lancet“ duomenimis, net 40 proc. onkologinių ligų priežasčių gali būti siejamos su rūkymu.
Tikrai girdžiu apie tai, kad reikia tabako žalos mažinimo priemonių. Bet tos žalos mažinimo priemonės, kurios buvo pasiūlytos, niekaip nesusijusios su sveikatos rodikliais. Jos arba pradels, arba padarys rezultatus net blogesnius.

---

 
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė:

- Lietuva pasirengusi artimiausius 15 metų laikytis itin konservatyvaus požiūrio, ignoruoti faktinę realybę ir strateginiame lygmenyje nekalbėti apie reiškinius, kuriuos matome kasdienybėje. PSO dar gali nepateikti jokių išvadų bent 30-50 metų ir, kai kitos šalys reaguos į tai, kas vyksta aplinkui, mes vis dar lauksime ilgalaikių tyrimų išvadų.

---

 

Seimo narys, Priklausomybių prevencijos komisijos narys Jonas Varkalys:

- Tiek laiko praleidęs Sveikatos reikalų komitete Darbotvarkės projektas nemanau, kad kaip nors reikšmingai pasikeitė. Kas buvo nuo pradžių, tas ir tebėra dabar. Na, taip, keli siūlymai priimti, bet tai daugiausia buvo gretutinio pobūdžio, šalutiniai siūlymai.
 
Buvau pateikęs pasiūlymą, susijusį su administracinės atsakomybės perkėlimu į baudžiamąją, jei jauni žmonės kartais per klaidą, o kartais per kvailumą pavartoja kanapių ir būna pakliuvę bei bausti daugiau nei tris kartus per vienerius metus, bet savo noru kreipiasi į priklausomybės ligų centrą ir vykdo gydytojo psichiatro sudarytą gydymo programą. Siūliau tokiu atveju administracinės atsakomybės neversti baudžiamąja, o vietoje to verčiau daugiau pastangų investuoti į švietėjišką veiklą ir prevenciją, kad jaunimas, tegu ir pabandęs vartoti lengvus narkotikus, labiau norėtų nustoti tai daryti ir siektų to savo valia.
Pasiūlymas taip pat buvo atmestas.
 
Dabar daug kas priklausys nuo svarstymų Seime. Aš vis vien Seimo salėje bandysiu pristatyti savo siūlymą, kuriam nebuvo pritarta. Jei už jį bus prabalsuota, patį projektą palaikančių balsų, manau, atsiras kur kas daugiau. Bet jei taip neatsitiks, netikiu, kad šis Darbotvarkės projektas turės sėkmę.
 
SAM Ministro patarėja Simona Bieliūnė:

- Nacionalinė darbotvarkė yra aukšto lygio ilgalaikis strateginis dokumentas, kuriuo keliamas strateginis tikslas – sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove. Tikimasi, kad šis dokumentas leis suvienyti šiam svarbiam strateginiam tikslui skirtingų politikos sričių valstybės institucijų, įstaigų, tikslinėms visuomenės grupėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių, socialinių partnerių ir bendruomenių pastangas, nubrėš bendrą strateginę kryptį, taps bendrų, koordinuotų, pažangių veiksmų visuomenės sveikatos ir gerovės labui pagrindu.
 
Tačiau aktyvus tarpžinybinis įsitraukimas ir koordinuotas bendradarbiavimas gali tapti iššūkiu. Jam spręsti Sveikatos apsaugos ministerija yra subūrusi aukšto politinio lygmens koordinacinę grupę, į kurią įeina net septynių ministerijų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje bei Vyriausybės atstovai. Koordinacinei grupei patikėtas Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo įrankio – Nacionalinės darbotvarkės plano – parengimo koordinavimas, siekiant ilgalaikės, kompleksinės, subalansuotos ir įrodymais pagrįstos bendros valstybės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos bei žalos mažinimo politikos formavimo ir tarpžinybine įtrauktimi grįsto jos įgyvendinimo.
 
Turime vadovautis PSO, Europos Komisijos pozicija. Darbotvarkė iš tiesų atitinka jų poziciją. Kol kas tabako žalos mažinimo sritis kaip tokia nėra pripažinta. Jokiu būdu nesutikčiau, kad tai kaip nors uždraudžia ateityje atlikti tyrimus ir rasti įrodymus.
 
Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov:

- Debatai apie Nacionalinę darbotvarkę prasidėjo gerokai anksčiau, negu dokumentas pasiekė Seimą. Darbotvarkės rengėjai (NTAKD ir SAM) ne kartą pabrėždavo, kad visoms priklausomybėms (narkotikams, alkoholiui ir tabakui) parengtas strateginis dokumentas skiria vienodą tolygų dėmesį. Tai nesudėtinga įvertinti, nes yra specialios valstybėje patvirtintos metodikos. Vertiname. Išvada – tabako priklausomybei ir jo keliamai žalai iš esmės neskiriama jokio dėmesio Nacionalinėje darbotvarkėje.
 
Specialistų bendruomenė ne kartą kreipdavosi į rengėjus, į Vyriausybę ir į Seimą, atkreipdama dėmesį į įvairias darbotvarkės problemas. Savo pasiūlymus bendruomenė grindė pasauline patirtimi ir praktika. Pasaulyje, įskaitant ir ES valstybės, plinta bei įsibėgėja tabako žalos mažinimo koncepcija, todėl dalis pasaulio šalių (Belgija, Čekija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada, Japonija, Naujoji Zelandija, Australija) įstatymuose apibrėžia šios koncepcijos sąvoką. Apie tokius sprendinius taip pat pasisakė Europos Parlamento Specialusis kovos su vėžiu komitetas 2022 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl Europos stiprinimo kovojant su vėžiu.
 
Lietuvoje mes, deja, suveliame viską į vieną krūvą. Darbotvarkėje nustatome ambicingą tikslą per 13 metų sumažinti rūkančiųjų skaičių 54 procentais, tačiau kartu nenorime pripažinti pačios problemos ir būtinumo ją išspręsti, nenumatome priemonių (taip, kaip kovai su narkotikai) brėžiamam tikslui pasiekti. Ką tai reiškia paprasta žmonių kalba? Nėra nuostatų Darbotvarkėje – nėra suplanuoto finansavimo, nėra įgyvendinimo priemonių, nėra vykdymo, nėra ir rezultato.
 
Atsakant dėl PSO pozicijos ir tabako žalos mažinimo. Pirma, būkime objektyvūs ir sąžiningi – mes nežinome PSO pozicijos dėl Nacionalinės darbotvarkės, jos turinio, joje nesančių priemonių šviesti visuomenę apie rūkymo žalą. Nes PSO kaip organizacija tikrai Lietuvos nacionalinio dokumento nevertino. Mes tik žinome PSO poziciją dėl rūkymo keliamos žalos. Objektyvus faktas. Antra, pati PSO pernai paskelbtoje Tabako gaminių reguliavimo mokslinio pagrindo ataskaitoje „WHO Study Group on Tobacco Product Regulation“ nurodo, jog tabako žalos mažinimo koncepcija yra grindžiama mintimi, kad rūkaliai, nenorintys arba negalintys mesti nikotino vartojimo, turėtų turėti mažiau kenksmingą alternatyvą įprastoms deginamoms cigaretėms.
Seimo Sveikatos reikalų komitete į mažą dalį pastabų bei pasiūlymą buvo atsižvelgta ir atitinkamos nuostatos įtraukiamos į Nacionalinę darbotvarkę. Tai džiugina.
 
Klaipėdos miesto savivaldybės gydytoja, VU Sveikatos mokslų instituto mokslo darbuotoja Rožė Perminienė:

- Tai visose savivaldybėse ilgai lauktas strateginis, sisteminis dokumentas, kuris mums itin reikalingas. Tačiau, atsižvelgiant į kai kuriuos niuansus, ir mes, kaip savivaldybės, ir kaip mokslo darbuotojai, matome jo fragmentaciją. Jis turi būti įrankis savivaldybėms, mums visiems veikti bendrai ir vienodai, sistemingai bei kryptingai. Jis galėtų būti tobulinamas, padaromas galingesniu įrankiu dirbti su vietos savivaldos politikais.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!