Gina tik gydytojų interesus?
„Toks sprendimas buvo netikėtas ne tik Rūmams. Dar praėjusių metų gegužę vykusio Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos posėdžio metu buvo pritarta kitai – pirmajai - alternatyvai.
Joje Rūmai kaip ir SAM kolegijos nariai matė galimybę nuosekliai formuoti papildomos ir alternatyvios medicinos veiklos politiką ir jos reglamentavimą bei įgyvendinimo organizavimą.
 
Be to, Rūmai pritarė, kad šioje alternatyvoje į papildomos ir alternatyvios medicinos veiklos priežiūrą bei valdymą bus įtraukta asociacija, kuri atstovautų šios veiklos paslaugų vartotojų ir paslaugų teikėjų interesams. Tokiu atveju būtų sutvarkyta visa papildomos ir alternatyviosios medicinos sritis, reglamentuota tiek gydytojų, tiek ir ne gydytojų veikla“, - sako Rūmų direktorė J.Šindeikienė.
 
Anot jos, pagal Vyriausybės pasirinktą antrąją alternatyvą bus licencijuojamos tik kelios papildomos ir alternatyvios medicinos paslaugos, o veiklą administruos tik Sveikatos apsaugos ministerija.
„Vadinasi, bus reglamentuojami jau ir taip „sureglamentuoti“ gydytojai, sąmoningai pamirštant, kad didžioji dalis papildomos ir alternatyvios medicinos paslaugų teikėjų yra ne gydytojai.
 
Susidaro paradoksali situacija. Viena vertus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai piktinasi, kad aplinkui pilna „šarlatanų“, kuriuos reikia „sutvarkyti“. O iš kitos pusės, imasi reglamentuoti tik gydytojus. Ar tai gydytojai ir buvo tie „šarlatanai“?
Ši situacija akivaizdžiai byloja, kad Sveikatos apsaugos ministerijos skyrius, vadovaujamas viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės, yra orientuotas tik į gydytojų ir už jų stovinčių farmacininkų interesus. O Rūmus, kurie atstovauja visiems alternatyvios medicinos paslaugų tiekėjams – gydytojams ir ne gydytojams, - ministerija ignoravo nuo pat pradžių“, - sako J.Šindeikienė.
 
Pasak jos, jeigu Seime tokia pozicija išliks nepakitusi, kitos alternatyvios medicinos sritys ir paslaugų teikėjai, ne gydytojai, vėl liks nepripažinti valstybės. „Šia alternatyva bus žlugdomas smulkusis verslas ir dalis alternatyvios medicinos paslaugų teikėjų dėl tokios politikos ir kitų galimų biurokratinių veiksmų, pasitrauks į „šešėlį“, dėl ko gali skaudžiai nukentėti valstybės biudžetas.
 
Tiesioginis valstybės dalyvavimas, įgyvendinant antrąją alternatyvą, tik didins dabartinės medicinos sistemos stagnaciją, reikės didžiulių investicijų biurokratinio mechanizmo veiklos imitacijai. SAM pažymoje deklaruojama, kad vien per ateinančius trejus metus papildomai reikėtų 2,38 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų. Tai daugiau už pirmąją alternatyvą, kurioje našta tektų nevyriausybinėms organizacijoms. Žinoma, nukentės ir vartotojų interesai“, - sako J.Šindeikienė.
 
Žiūrės, koks išsilavinimas
Už netradicinės medicinos sritį atsakinga sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė iš karto po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams yra sakiusi, jog netradicinės medicinos paslaugų teikėjus numatoma įpareigoti pagrįsti kvalifikaciją ir pateikti daugiau informacijos apie naudojamas medžiagas.
 
„Kalbame apie tai, kad registravęs veiklą paslaugos teikėjas turės užsiregistruoti elektroninėje erdvėje - vardą, pavardę, kokias paslaugas teikia, išsilavinimą“, - dėstė J.Zinkevičiūtė.
Sukūrus kontrolės sistemą besiverčiantys, sakykime, natūraliosios ir liaudies medicinos praktika, turės gauti licencijas. Vyriausybei pasirinkus vieną siūlomų teisinio reglamentavimo alternatyvų, Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo rengti įstatymų ir teisės aktų paketą, reglamentuojantį netradicinės medicinos praktiką.
 
„Būdama gydytoja jau penkiolika metų prašau kiekvieno sveikatos apsaugos ministro, kad tai būtų įteisinta. Mano sritis – gydymas dėlėmis. Tuo turi užsiimti tik medikas, nes tai yra invazija į žmogaus organizmą – tai „kraujinga“ ir atsakinga procedūra. Ją atliekantis specialistas privalo turėti medicininį išsilavinimą. Pagaliau mes jau galime džiaugtis, kad mus suprato ir valdžia priėmė teisingą sprendimą“, - teigia gydytojos terapeutės išsilavinimą turinti „dėlininkė“ Vanda Kramarauskienė.

---

 
Pozicija
Gydytojas kardiologas profesorius Algimantas Kirkutis:

- Gydyti žmones ir diagnozuoti ligas gali tas, kuris nusimano ir turi reikalingą kvalifikaciją. Gydytojai būtų geriausiai paruošti, nes jie šešerius metus mokosi bendrosiose medicinos studijose, paskui studijuoja rezidentūroje. Dabar taikoma praktika, kad gydyti gali bet kas, ir neturintis medicininio išsilavinimo, rizikinga. Kitas dalykas - žmonės, kurie teikia tokias paslaugas, turi būti registruoti, įvertintos jų kvalifikacijos ir išduoti leidimai tuo užsiimti. O dabar turime turgaus situaciją, tik čia pardavinėja ne kiaušinius ir ne lašinius, o žmonių sveikatą.
 
Kitas klausimas: kaip specialistams, kurie teikia gydymo ir diagnostikos paslaugas, suteikti kvalifikacijas? Klaipėdos universitetas kaip tik turi antrus metus veikiančią studijų programą papildomai, alternatyviai medicinai ir numatome tokius specialistus ruošti.

---

Svarbu
Įgyvendinant pirmąją alternatyvą netradicinę mediciną buvo siūloma apibrėžti kaip biomedicinos mokslų sritį, apimančią sveikatos rekreaciją, natūralią ir liaudies mediciną ir jų veiklose naudojamus produktus. Paslaugos diferencijuotos pagal galimą riziką ir žalą žmogaus sveikatai. Tarp vidutinę ir didelę riziką žmogaus sveikatai keliančių paslaugų yra kūno priežiūros paslaugos (tarp jų įvairūs masažai, aplikacijos, įvyniojimai, tatuiravimas ir pan.), biologinio poveikio paslaugos (fitoterapija, homeopatija, hirudoterapija ir apiterapija ir pan.), įvairios menų ar susijusių su gyvūnais terapijų rūšys.
 
Antroji alternatyva apima mažesnę paslaugų grupę – natūralios ir liaudies medicinos praktiką ir kelias sveikatos rekreacijos srities paslaugas, kurias numatoma licencijuoti. Šiuo tikslu visas funkcijas, būtinas netradicinės medicinos praktikos paslaugų saugumui ir kokybei užtikrinti, vykdytų tik SAM ir jai pavaldžios įstaigos.
 
„Susidaro paradoksali situacija. Viena vertus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai piktinasi, kad aplinkui pilna „šarlatanų“, kuriuos reikia „sutvarkyti“. O iš kitos pusės, imasi reglamentuoti tik gydytojus. Ar tai gydytojai ir buvo tie „šarlatanai“?“, - stebisi Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų direktorė Jolanta Šindeikienė.