Kuo prekiaujama parduotuvėlėje?
Tiems, kurie nebuvę Amsterdame ar dar neaplankė šios krautuvėlės, galbūt sunku įsivaizduoti, kuo joje prekiaujama. Viduje daug erdvės, daug žalios spalvos. Viena lentyna skirta CBD aliejų galerijai, o kitoje pusėje parodomieji indeliai su kanapių žiedais. Pasiteiravęs, ar jie skirti arbatai, sužinojau, jog ne. Rūkymui. Yra ir indelių su hašišu. Galima įsigyti ir jointą (suktinę) arba dviejų rūšių kanapių žiedų maišelių ir patiems jas suktis.
 
Šalia ir krūvelė prietaisų kanapėms vartoti. Vieni skirti ją smulkinti prieš sukant į suktikę. Antri – vadinamieji „bongai“, panašiu principu kaip kaljanas veikiantys stikliniai indai.
Turbūt svarbu susitarti dėl svarbiausių terminų bei jų trumpinių šioje istorijoje.
THC arba tetrahidrokanabinolis yra būtent ta medžiaga, kuri svaigina ir šiuo metu yra uždrausta. Iš CBD arba kanabidiolio gaminami įvairūs aliejai, lašiukai, turintys raminamąjį poveikį.
 
Politikų nuomonės išsiskyrė
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga (LVŽS) situacijos nelaiko normalia, o prieš atsakydamas į klausimą priminė ir kelių savaičių senumo istoriją, kai grupė „Flying Saucer Gang“ Palangos bažnyčioje filmavo klipą, kurio metu vartojama kanapė, demonstruojami dideli jos kiekiai bei maišai pilni jos žiedų.
 

„Tie coffe shopai nėra vienintelis dalykas, kuriais bandoma, kaip jie sako, skiepyti šitą kultūrą. Bet iš tikrųjų tai yra ne kultūra, o reklama bei kūrimas tam tikro, klaidingo įsivaizdavimo žmonėms. Jie sako, jog kalba apie CBD, ne apie narkotikus. Manau, kad tikrasis tikslas yra siekti legalizacijos Lietuvoje, ko ir neslepia dalis politikų“, – sakė Seimo narys Aurelijus Veryga.

 
Pasiteiravus, aš šioje situacijoje A.Veryga neįžvelgiama paralelių su anksčiau prekyboje buvusiu vaisvandeniu, kuris buvo pristatomas kaip vaikiškas šampanas, parlamentaras sakė: „Tikrai taip, tai yra reklama, ir tikrai ne CBD. Jeigu kalbame apie kanabidiolį ar kitą medžiagą, kuri gali būti palanki sveikatai ar naudojama kaip vaistažolė, juk nesiūlome jos rūkyti ar kitu nesveiku būdu naudoti. Jeigu kas nors nori vartoti kanabidiolį, jį reiktų vartoti kaip maisto papildą. Šiuo atveju tai yra akivaizdus reklamavimas tam tikrų dalykų su aliuzija į ateitį, kad legaliomis taps ir narkotinės medžiagos, kurios tokiu būdu vartojamos.“
 
Vytautas Mitalas, Laisvės partijos frakcijos seniūnas Seime, turi kitą nuomonę. Jis visų pirma pabrėžė, kad jo atstovaujama partija siekia dekriminalizuoti, t.y. nebetaikyti baudžiamosios atsakomybės dėl smulkaus kiekio marihuanos turėjimo ar vartojimo, bei „atlaisvinti varžtus“ dėl jos naudojimo medicinoje.
 

„Esu pastebėjęs, kad keliose vietose pardavinėjamas vienoks ar kitoks aliejus, žiedai, kurie neturi vadinamojo THC, bet turi CBD, kas yra visiškai legalu. Iš to, kad atidarytos kelios tokios vietos, matyti, kad populiarumas yra. Taip ir vertinu, gerai“, – sakė Seimo narys Vytautas Mitalas.

 
Teisinis reguliavimas ir jo spragos
Šitoje vietoje kyla klausimas, ar su logika neprasilenkia šiuo metu galiojantis teisiniai aktai ir (ar) jų taikymas, kai už pusgramį „žolės“, jos naudojimą pagal Baudžiamąjį kodeksą galima sulaukti ir kelerių metų kalėjimo. O CBD suktinės ar kanapių žiedai bei prietaisai joms sukti yra prieinami kaip cigaretės ar energetiniai gėrimai – visiems, kurie sulaukė 18 metų.
 
A.Veryga įsitikinęs, jog su įstatymais ne viskas yra gerai: „Reikėtų galvoti, kaip sukurti žmonėms alternatyvą baudžiamajai atsakomybei. Ji iš dalies yra, bet manau, kad nepakankama. Bei galvoti, kokiais mechanizmais skatinti kreiptis pagalbos, taip kaip darome su girtais vairuotojais. Aišku, tam tikrais atvejais baudžiamoji atsakomybė niekur neprapuola, nes jei neblaivus vairuotojas užmuša žmogų, jam dėl to atsakomybė ne mažėja, o didėja.
 
O kadangi yra spragos, galima išsidirbinėti tokiais būdais... Gal tarnyboms reikėtų pradėti skirti baudas už narkotinių medžiagų reklamavimą? Aišku, tai nebūtų lengvas kelias, o teismuose reikėtų įrodinėti, jog tai yra reklamavimas. Tie veikėjai išsisukinėtų, sakydami, kad čia ne narkotikai reklamuojami. Bet manau, jog būtų verta teisminiu būdu pabandyti tokius piktybinius veikėjus iškrapštyti. Tokių parduotuvių yra ne tik Vilniuje, bet ir Kaune.“
 
Abu kalbinti politikai atstovauja priešingoms nuomonėms, bet dėl baudžiamosios atsakomybės ir griežto jos taikymo jų pozicijos iš dalies panašios. „Sakyčiau, kad ne apie verslą turime kalbėti, kaip jie įsisteigia ar kaip veikia, bet apie tai, kad mūsų baudžiamieji įstatymai nėra iki galo subalansuoti“, – sako V.Mitalas ir pridūrė tikįs, jog iš Baudžiamojo kodekso šių veikų reglamentavimas bus perkeltas į Administracinių teisių nusižengimo kodeksą.
 
Susitikus su patruliu
Vienu metu net kilo mintis atlikti eksperimentą. Nusipirkti CBD suktinę ir vėlų penktadienio vakarą užkalbinti policijos pareigūną: gal kartais ugnies turi? Bet tai turbūt būtų nepagarba pareigūnams, tad apsiribojau teorine šios situacijos analize.
 
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis informavo, jei patruliai aptiktų jaunuolių grupę, turinčią „bongą“ ar įtaisus marihuanai smulkinti bei įtartiną paketą, būtų imtasi veiksmų:
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 str. „Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“, marihuanos smulkintuvas ir (ar) „bongas“ bei paketas, primenantis marihuaną, būtų paimtas ir skirtas objektų tyrimas (nustatyti, kokios rūšies tai medžiaga) bei sprendžiamas klausimas dėl procesinių priemonių taikymo, t. y. dėl laikino sulaikymo, asmens apžiūros, asmens kratos ir kratos. Kilus įtarimui, kad jaunuoliai apsvaigę, skiriama ekspertizė apsvaigimui nustatyti. Medžiaga, kuri įtariamai yra „žolė“ būtų paimta objekto tyrimui atlikti. Tyrimas trunka iki kelių mėnesių.“
 
Taip pat, jaunuoliai nuo 16 metų galimai būtų sulaikyti, o jaunesnių piliečių atžvilgiu būtų taikomi tie patys procesiniai veiksmai, tik papildomai informuoti ir jų tėvai ar globėjai bei informuota Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba.
 
Ar veikia kontroliuojančios institucijos?
Yra senas geras pasakymas apie vaiką ir dešimt jo auklių. Kai auklių daug, vaikas lieka be galvos. Lietuvoje šiuo metu kanapių, jų produktų ir jų atitikties įstatymui kontrolę, prekių kokybės patikras, licencijų pripažinimo, tikrinimo ar produktų tyrimus vykdo kone tuzinas institucijų. Tiek tarp institucijų, tiek ir jų viduje, jei gaminys rūkomas, uostomas ar kramtomas, tenka kreiptis vis į kitas duris.
 
Be Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, įvairias funkcijas su kanapių vartojimu, jų kokybės tikrinimu, bei kokybės užtikrinimu vykdo šios institucijos: Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Muitinės departamentas, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra įgaliotas atlikti THC kiekio laboratorinius tyrimus pluoštinių kanapių gaminiuose ir pluoštinių kanapių tarpiniuose produktuose.

---

 
Komentaras
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjo Gintaro Karandos pasiteiravus, ar legalu Lietuvoje pardavinėti molines pypkes, „bongus“ bei marihuanos smulkintuvus, jis sakė:

- Šiuo metu Departamento kompetencijai priskirti galiojantys teisės aktai nenumato draudimo prekiauti minėtais gaminiais.
Teiraujantis, ar taikomi apribojimai marihuanos gaminiams, pavyzdžiui, „cbd hašišui“, „kanapių žiedams rūkymui“ ir kitiems, G.Karanda sakė: „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PKĮ nuostatos dėl gamybos, tiekimo į rinką taikomos tik tiems pluoštinių kanapių gaminiams, kurie gauti ar pagaminti iš kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislės pluoštinių kanapių ir kuriuose THC (tetrahidrokanabinolio) kiekis neviršija 0,2 procento ribos. Tad vadovaujantis PKI nuostatomis Lietuvoje galima prekiauti pluoštinių kanapių gaminiais, kurie atitinka anksčiau paminėtus reikalavimus.
Įprastai dėl THC sudėties gaminiuose pasitikima pardavėjų sertifikatais, tačiau esant poreikiui ar kilus įtarimams yra atliekami jų tyrimai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!