Visiškai mesti – užduotis ne iš lengvųjų

Dimitri Richter, Atėnų (Graikija) „Euroclinic“ ligoninės Kardiologijos skyriaus vadovas, kongrese kalbėjęs apie visuomenės sveikatos reguliavimo trajektorijas, pateikė pavyzdį, kad Didžiojoje Britanijoje per paskutiniuosius metus 36 proc. rūkalių bandė mesti rūkyti, ir tik ketvirčiui jų tai pavyko – po vienerių metų nuo metimo jie vis dar nebuvo atkritę. Tačiau tai taip pat reiškia ir tai, kad maždaug 91 proc. visų bandžiusių mesti rūkyti dėl vienokių ar kitokių priežasčių grįžo prie priklausomybės.

 
Taip pat jis citavo savo pirmtako, prof. Mike Russelo, žodžius: „Naujosios nikotino vartojimo sistemos ne tiek yra laikinosios priemonės palengvinti abstinencijos sindromą, kiek turi potencialo atstoti tabaką, ir šitaip realiu ateities tikslu padaryti visišką atsisakymą nuo jo“ bei priminė, kad „...pagrindinis visų tabako kontrolės iniciatyvos narių tikslas yra sumažinti mirčių ir ligų, kylančių dėl tabako naudojimo, kiekį“.
 
Švediškoji alternatyva
Karlas Fagerströmas (Švedija), profesorius emeritas; „Fagerström Consulting“ bendrovės prezidentas, Tarptautinės rūkymo kontrolės ir žalios mažinimo asociacijos (SCOHRE) steigėjas, savo kalboje „Kita visuomenės sveikatos perspektyva“ aptarė tabako alternatyvos – snuso („snus“, iš švedų k. „snooss“) – panaudojimo Švedijoje atvejį.
 

„Kalbant apie nikotino padaromos žalos sumažinimą, – kalbėjo Karlas Fagerströmas, – tai yra ideali erdvė. Nes dažniausiai nikotinui gauti žmonės vartoją tabaką. Nors nikotinas pats savaime yra toli gražu ne pati kenksmingiausia sveikatai sudedamoji tabako dalis. Kenksmingiausias yra būtent degimo procesas, kurio metu išsiskiria apie 4 tūkstančiai cheminių junginių, iš kurių maždaug 60 pripažįstami toksiškais ir žalingais.“ Nikotinas, profesoriaus manymu, tikrai nėra ta medžiaga, kurią kiekvienas norėtų vartoti, nes pagal cheminius priklausomybės požymius jis yra stipresnis net už heroiną ar kokainą, „bet jis bent nesukelia tiek kvėpavimo takų ligų kiek tabakas“.

 
Taigi, kuo ypatinga šiuo atžvilgiu Švedija? Ji – vienintelė šalis, kuriai iki 2000 m. pavyko pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos iškeltą tikslą – 20 proc. sumažinti rūkančiųjų skaičių. Yra pagrindo manyti, kad šią sėkmę garantavo švedų pomėgis tabaką ne rūkyti, o čiulpti: sėkmė slypi produkte, vadinamame snusu – drėgname sutrintame tabake, dedamame tarp lūpos ir dantenų. Snusas parduodamas dvejopas: nefasuotas arba supakuotas į mažytes porcijas, primenančias arbatos pakelius. Ir tuo, ir kitu atveju nikotinas patenka tiesiai į kraują.
 
Iš 3,4 mln. Švedijos vyrų snusą vartoja 19 proc., o rūko – tik 17 proc. Tai mažiausias rūkančiųjų procentas Europoje, dvigubai mažesnis nei kaimyninėje Norvegijoje. Ir šis rodiklis atsispindi sveikatingumo statistikoje: švedų vyrai rečiausiai Europoje serga plaučių vėžiu; jie daugiau nei dvigubai mažiau rizikuoja mirti nuo rūkymo sukeltų ligų nei kiti europiečiai. Tai, kad už šiuos teigiamus rodiklius yra atsakingas snusas, gali paliudyti sveikatingumo duomenys apie švedų moteris: vos 2 proc. jų vartoja snusą, todėl šiame eksperimente gali būti idealia „kontroline grupe“. Ir išties, rūkymo sukeltų ligų požiūriu švedės niekuo neišsiskiria iš kitų europiečių.
 
Mažesnis blogis
Žinoma, ditirambus giedoti nikotinui prasmės nėra, ir visi pritaria minčiai, kad snusas nėra nekenksmingas. Švedijos sveikatos apsaugos sistemos duomenimis, tarp snusą vartojančių švedų 40 proc. didesnis širdies ir kraujagyslių ligų dažnis, palyginti su tais, kurie išvis nevartoja nikotino. Tiesa, tarp tradicinį rūkomąjį tabaką naudojančių švedų šis rodiklis kur kas didesnis.
 
Pats savaime snusas niekuomet nebus universaliu klausimo sprendimu: už Švedijos ribų jis yra nelegalus. Europos Bendrija jį uždraudė 1992 m. kartu su kitomis kramtomojo tabako rūšimis. Švedams, kai jie 1995 m. prisijungė prie ES, pavyko išsiderėti sau šią išimtį.
 
Kita dėmesio verta alternatyvia nikotino naudojimo priemone K.Fagerströmas įvardijo garinamąjį tabaką, vadinamuosius „veipus“: „Statistikos duomenys rodo, kad tarp vyresnių nei penkiolikos metų amžiaus rūkalių augant kasdieniam „veipų“ naudojimui, atitinkamai mažėja klasikinių cigarečių naudojimas“, – teigė jis, ir pateikė 2015 bei 2018 m. D.Britanijos tyrimų duomenis, rodančius, jog elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos už klasikines.
 
Trečiąja alternatyva K.Fagerströmas įvardijo Lietuvoje kone mažiausiai paplitusius kramtomuosius nikotino maišelius, vadinamus „pouch“ (angl. pouch – maišelis). Anot profesoriaus, jų sudėtyje visiškai nėra jokio tabako, bet galima aptikti nuo 3 iki 12 mg nikotino. „Tokie maišeliai Švedijoje, be viso kito, yra registruoti kaip medicininis produktas, – pabrėžė jis, – jie buvo ištirti visų kenksmingų cheminių junginių, kurių galime gauti rūkydami įprastas cigaretes, tokių kaip formaldehidas, acetaldehidas, akroleinas, krotonaldehidas ir kiti, atžvilgiu, bei nustatyta, kad maišelių sudėtyje jų tėra tik minimalūs pėdsakai. Labiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į kadmio, chromo, nikelio ir švino rodiklius – net elektroninėse cigaretėse jie didoki, o štai kramtomuosiuose maišeliuose kur kas mažesni.“
 
Siūlė peržvelgti apmokestinimą

Prof. habil. dr. Andrzej Fal, Lenkijos visuomenės sveikatos draugijos prezidentas, pranešime „Ar mokesčiai gali prisidėti prie visuomenės sveikatos?“ aptarė, kaip Europa gali netekti mokesčių mokėtojų pinigų dėl jų priešlaikinių mirčių, sukeltų rūkymo: „Pavyzdžiui, 2015-2050 m. laikotarpiu JAV prognozuojama neteksiant apie 11,3 trln. JAV dolerių nesumokėtų mokesčių dėl to, kad mokesčių mokėtojai mirs dėl širdies ir kraujagyslių ligų, ir atitinkamai 10,4 trln. – dėl vėžio, o 5,6 trln. – dėl lėtinių kvėpavimo takų ligų“, – nupasakojo jis. O mokesčių mokėtojų mokami pinigai Europoje yra pagrindinis sveikatos apsaugos sistemos finansavimo šaltinis.

 
A.Fal išsakė tvirtą nuomonę, kad sumažinti kenksmingų sveikatai įpročių daromą žalą galima atgrasant piliečius nuo žalingų produktų pirkimo – ir didesni mokesčiai, taikomi šiems produktams, yra viena išeičių. Jo pateiktais 2016 m. Lenkijoje atliktų tyrimų duomenimis, pakėlus cigaretės kainą 10 proc., vartojimas nekrinta tiek pat – jis gali sumažėti 4-8 proc., priklausomai nuo rūkalių pajamų lygio.
Ir, priešingai, tiems rūkaliams, kurie šiuo metu dar negali visiškai mesti rūkyti, bet norėtų pereiti prie alternatyvių, mažiau kenksmingų sveikatai nikotino vartojimo priemonių, šioms taikomi mokesčiai galėtų būti sumažinti.

---

 
Testas
Prof. Karlo Fagerströmo sukurtas testas leidžia efektyviai nustatyti, kiek esate priklausomas nuo nikotino. Iš atsakymų surinkus iki 3 balų, priklausomybė nuo nikotino laikoma silpna. 4-7 balai rodo vidutinio stiprumo priklausomybę, o 8-10 balų – stiprią.
1. Kada surūkote savo pirmąją cigaretę nubudę ryte?
Per 5 min. 3 balai
Po 6–30 min. 2 balai
Po 31–60 min. 1 balas
Po 60 min. 0 balų
 
2. Ar jums sunku susilaikyti nerūkius vietose, kur rūkyti draudžiama?
Taip. 1 balas
Ne. 0 balų
 
3. Kurios cigaretės jūs labiausiai nenorėtumėte atsisakyti?
Pirmosios rytinės 1 balas
Bet kurios kitos 0 balų
 
4. Kiek cigarečių surūkote per dieną?
31 ir daugiau 3 balai
21–30 2 balai
11–201 balas
10 ir mažiau 0 balų
 
5. Ar pirmosiomis valandomis po nubudimo jūs rūkote dažniau negu kitu dienos metu?
Taip 1 balas
Ne 0 balų
 
6. Ar jūs rūkote, kai sergate ir didesnę dalį dienos praleidžiate lovoje?
Taip 1 balas
Ne 0 balų

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!