Asmeninė patirtis
Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei šio modulio įdiegimas yra vienas prioritetinių tikslų. Ji viešai yra atskleidusi savo patirtį, kuomet reikėjo slaugyti sunkios būklės artimąjį. Premjerė pastebėjo, kad panašiais rūpesčiais gyvenantys žmonės turi blaškytis tarp institucijų, sistema nepatogi. Lietuvoje apskritai trūksta pagalbos ligos atveju, priežiūra yra gana epizodiška.
„Premjerė nepamiršo šių problemų ir nori jas spręsti“, – teigė Ž.Gudlevičienė.
 
Koordinuotų vadybininkas
Ministrės pirmininkės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė teigia, kad ilgalaikės priežiūros modeliu siekiama integruoti ir vieno langelio principu teikti paslaugas, kurias dabar teikia dvi atskiros ministerijos – Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo.
 

„Asmenims, kuriems reikalinga slauga ir socialinė globa, tiek finansavimas, tiek pačios paslaugos yra kuruojamos skirtingų finansavimo šaltinių ir institucijų, todėl sistema nelanksti, ja naudotis sudėtinga“, – teigia Ministrės pirmininkės patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė.

 
Fizinę negalią turinčiam žmogui nuo sveikatos priežiūros paslaugų neatsiejamos socialinės – pagalba buityje, transporto ir kt. Siekiama, kad šeima, kuriai reikės šių paslaugų, kreiptųsi į atvejo vadybininką, koordinuosiantį, kokių paslaugų reikia, kur ir kiek dažnai jos turėtų būti teikiamos.
 
Diskutuos su visuomene
Šiemet ilgalaikės priežiūros modelį numatoma aptarti ir išdiskutuoti su socialiniais partneriais. „Jis netrukus bus pristatytas Vyriausybės projektinio valdymo grupėje, tuomet lauksime nuomonių bei pasiūlymų. Svarbu skirti pakankamai laiko šiam etapui, nes kuriamas ilgalaikis modelis, kuris turi gerai veikti ir atitikti visuomenės poreikius, – sako Ž.Gudlevičienė. – Reikės numatyti ir reikalavimus patalpoms, personalui, įrangai, apsibrėžti paslaugių lygius, jų turinį, intensyvumą.“
 
Startuotų po kelerių metų
Tikimasi, kad 2023-2024 m. modelį galėtų išbandyti pirmosios savivaldybės, kuriose bus suburta dešimt ilgalaikės priežiūros mobilių komandų. „Galbūt atsiras savivaldybės, kuriose tokios paslaugos reikalingos ir jos pačios pasisiūlys dalyvauti. Kol kas numatoma pilotinius modelius išbandyti didžiuosiuose miestuose miestų. Po pilotinių bandymų modelis kur reikia bus patobulintas ir galiausiai įdiegtas visose šalies savivaldybėse. Iš viso jose veiktų apie devyniasdešimt mobilių komandų“, – sakė Ž.Gudlevičienė.
 
Priežiūra 24 valandas per parą
Pagrindinis ilgalaikio priežiūros modelio tikslas – kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam artimoje aplinkoje, namuose užtikrinant paslaugų teikimą septynias dienas per savaitę, 24 val. per parą. „Dabar sveikatos priežiūros paslaugos namuose teikiamos tik darbo metu, o naktimis, savaitgaliais tenka kviesti greitąją pagalbą. Šiuo atveju reaguotų mobilios komandos“, – sakė Ž.Gudlevičienė.
Vartotoją aptarnautų komanda, kurią sudarytų socialinis darbuotojas ir slaugytojas su padėjėjais, kineziterapeutas (ergoterapeutas), psichologas. Specialistus ir teikiamas paslaugas koordinuotų ir jų vadyba užsiimtų asmeninis vadybininkas.
 
Galimos rizikos
Pagrindinės šio modelio įgyvendinimo rizikos yra finansavimo šaltiniai ir personalas.
„Su ekspertais tariamasi, koks finansavimo būdas būtų tinkamiausias. Vienas variantas – papildomas mokestis sveikatos draudimui, kurį mokėtų visi, tačiau būtų garantuoti, kad esant reikalui jiems bus suteikta pagalba visą parą. Tačiau visuomenė gali nesutikti, todėl svarstomas ir kitas variantas – specialus fondas, kuriam lėšas skirtų ateityje norintys gauti šias paslaugas. Būtų galima išvesti analogiją su skirtingomis pensijų pakopomis, kuriose dalyvavimą apsprendžia patys gyventojai“, – aiškino Ž.Gudlevičienė.
 
Finansavimo būdai svarstomi tariantis su tarptautiniais finansų ekspertais.
Ministrės patarėja pripažįsta, kad dabartinėmis lėšomis šis modelis nebūtų įgyvendinamas. „Lygiai tos pačios problemos susijusios ir su personalu. Mums jau dabar trūksta slaugytojų, o įgyvendinus modelį jų poreikis dar išaugtų. Norint jį užtikrinti, reikėtų didinti šios darbo vietos populiarumą motyvuojant žmones tiek oriais atlyginimais, tiek karjeros galimybėmis, tiek stiprinant pačios profesijos prestižą“, – sakė Ž.Gudlevičienė.
Ji vardina Italijos, Vokietijos, Olandijos, Norvegijos ir kitų užsienio valstybių pavyzdžius, kuriuose panašus modelis sėkmingai egzistuoja: „Ten matome jau pasiektą rezultatą – orią senatvę, atitinkamai įvertintą specialistų darbą. Į tai turime orientuotis ir mes.“

---

 
Komentaras
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė:

- Kuriant modelį rasti principiniai sprendimai tarp abiejų ministerijų specialistų.
Sveikatos apsaugos, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai suinteresuoti surasti finansiškai tvarų būdą, kaip atliepti visuomenės poreikius. Pristatydami modelį turime ne tik klausti: „Ar darome?“ Turime pateikti ir priemones, kuriomis jis būtų įgyvendinamas, pasiūlymus, kaip įveiksime tam tikrus iššūkius, laukiančius kuriant  ilgalaikės priežiūros sistemą.
 
Visuomenėje kils nemažai klausimų dėl tikslinių kompensacijų specialiesiems poreikiams tenkinti tolesnio skyrimo ir mokėjimo, dėl galimo privalomo draudimo ilgalaikei priežiūrai ar kito finansavimo būdo. Bus svarstoma ir dėl lankomosios priežiūros darbuotojų, globos namų vaidmens naujajame modelyje. Svarbu, kad darbuotojai nesuabejotų savo ateitimi, o paslaugų teikėjai išliktų rinkoje pasikeitusiomis reguliavimo sąlygomis.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!