Lieka už durų

„Kartais eilutė būna ilgesnė (savaitę ar porą savaičių, o kartais kelias dienas). Situacija įvairi. Tačiau kalbant apskritai – taip, vietų trūksta. Ir planas, kad kiekvienoje apskrityje būtų po stacionarinę psichosocialinio gydymo paslaugą, yra teisingas“, – teigia Respublikinio priklausomybių ligų centro (RPLC) vadovas Emilis Subata. 

 
I.Rubikas teigia, kad Lietuvoje nemažai asmenų baigia abstinencijos gydymą (kitaip detoksikaciją), bet negauna reabilitacijos. „Regionuose Minesotos programų nėra. O centrai, kurie aptarnauja didžiuosius miestus, nepajėgia priimti pakankamai žmonių iš regionų. Vertinant realią socialinę situaciją ir abstinencijos gydymo mastus, kurie yra tikrai dideli, nėra pereinama į reabilitacijos etapą“ – sako SAM atstovas.
 
Minesotos programa užtikrina paslaugų ryšį tarp abstinencijos gydymo ir reabilitacijos proceso. Programa gali užtikrinti gydymo tvarumą. Išvengiama atkryčių.
 
Pasak SAM atstovo, Minesotos programa finansuojama PSDF lėšomis. Nors jos ir suplanuotos šių metų biudžete, programos plėtrai pinigų skirta nebuvo. Viliamasi, kad situacija pasikeis kitąmet.
 
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis reikšmingai prisidėjo prie Minesotos programos įdiegimo ir vykdymo Lietuvoje. G.Slatvickis informuoja, kad šiuo metu uostamiestyje pacientai šių psichosocialinės reabilitacijos paslaugų gali laukti kelis mėnesius... Tiesa, gydytojas psichiatras situacijos nedramatizuoja. Nors regionuose Minesotos nėra, pacientai nėra palikti be pagalbos. 
 
„Minesotos modelis – intensyvi keturių savaičių psichosocialinė reabilitacija. Po jos žmogus išvyksta į savo gyvenamąją vietą, kurioje jam gali būti reikalingas palaikomasis gydymas. Svarbu, kad ten veiktų Anoniminių alkoholikų grupė“, – teigia G.Slatvickis, priduriantis, kad bemaž visuose regionuose alkoholizmu sergantys asmenys tokią grupę gali atrasti.                     
 
Kils kliūčių?
„Rizika – tai gydytojų psichiatrų trūkumas. Ne visuose rajonuose jų yra pakankamai. Tikimės, kad situaciją gali pakeisti mažėjanti emigracija. Matyt, kad kitų specialistų – psichologų, slaugytojų, socialinių darbuotojų, ergoterapeutų ir kt. – užteks. Dar viena kliūtis – įkainis. Jis turi būti didesnis. Tada gydymo įstaigoms būtų patraukliau teikti šią paslaugą, nes pajamos apmokės gydymo sąnaudas“, – svarsto E.Subata. Pašnekovas pabrėžia, kad siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą regionuose specialistams turės būti mokamas atitinkamas darbo užmokestis.       
 
„Turėtų būti toks atlyginimas, kuris pritrauktų gydytojus dirbti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Ir kartu jis turi būti toks, kad leistų valstybinėms gydymo įstaigoms konkuruoti su privačiu sektoriumi. Ne paslaptis, kad pastarasis perima daug gydytojų“, – teigia RPLC vadovas.      
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys mano kiek kitaip. Lietuvoje gydytojų psichiatrų trūksta, tačiau jų stygius nėra Minesotos tinklo plėtros Achilo kulnas. Juk programą gali vesti ne tik gydytojai psichiatrai, bet ir psichologai, socialiniai darbuotojai. Anot pašnekovo, siekiant užsibrėžto tikslo (iki 2027 metų po Minesotą kiekvienoje apskrityje) veikiausiai turėtų būti valstybiniu mastu perskirstomi skiriamų lėšų prioritetai. Šių paslaugų tinklo plėtra, anot jo, neturėtų gulti tik ant valstybės pečių.  
 
„Net tada, kai valstybė skirs pinigų plėtrai, savivalda iškart turi galvoti, kaip šias lėšas perims. Galime padėti užvesti automobilio variklį, paleisti važiuoti, bet ateityje savivaldai teks prisiimti atsakomybę už savo piliečius. Valstybė kiekvieno rajono nesužiūrės. Ar Dvylikos žingsnių, ar Minesotos programos pasaulyje veikia bendruomeniniame lygyje“, – sako L.Slušnys, tikinantis, kad iki šiol dalis merų skeptiškai vertina priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumo klausimus.   
 
Kodėl tik dabar?
„Visi suprato, kad alkoholio ir narkotikų priklausomybės yra rimtos. Kad tai – darbingo amžiaus vyrų savižudybes skatinantis veiksnys. Tiesiog trūko valstybinio, strateginio požiūrio, jautėsi politikų bejėgiškumas. O kai atsirado žmonės, kurie pradėjo strategiškai planuoti, jie suvokė, jog nepavyks pailginti gyvenimo trukmės ir sumažinti savižudybių, jeigu nebus nuosekliai įgyvendinama pagalbos priklausomiems žmonėms politika“, – sako E.Subata. Jis primena, kad Minesotos programa ilgai nebuvo finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o priklausomybės ligų gydymo sritis buvo sveikatos sektoriaus paribyje.   
 
„Kai specialistai keldavo šią problemą, jiems sakydavo, kad reikia kovoti ne su pasekmėmis, o užsiimti prevencija. Tai buvo pagrindas nedaryti nieko. Ne kartą tai girdėjome iš įvairių politikų. Maždaug 2019 metais Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo kreipti tikrai didelį dėmesį. Buvo įsteigtas Psichikos sveikatos skyrius, kuris itin greitai parengė Priklausomybės ligų gerinimo programą (2021-2024 metams) veiksmų planą. Jame numatė konkrečias priemones, finansavimą“, – situaciją apžvelgė RPLC vadovas.  
 
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė pastebi, kad tik Europos Sąjunga buvo suinteresuota remti priklausomybių ligų gydymą, o valstybės požiūris (dėl finansavimo) ilgą laiką švelniai tariant buvo abejotinas. 
 
„Tai nebuvo politiškai populiari tema. Tuo metu atrodė, kad ji neatneš jokių politinių dividentų nei politikams, nei kitoms jėgoms, o pastangų užtikrinti šių paslaugų plėtrą reikia daug. Turime problemų ne tik dėl Minesotos, bet ir kitų paslaugų plėtra“, – sako parlamentarė.    
 
L.Slušnys teigia, kad iš sovietmečio išbridusiai Lietuvai stigo ir europinio požiūrio priklausomybių atžvilgiu. Lietuvos didmiesčių gyventojai pirmieji susipažino su šia vakarietiška programa, o rajonai atsiliko.     
 
„Regionai nekūrė Minesotos programų, nes priklausomybės buvo suprantamos kaip kažkoks undergroundas. Kaip kažkas ką reikia stumti toliau nuo savęs. Tačiau Europa apie priklausomybes mąsto paprastai: tai – mano kaimynas ir aš turiu jam padėti. Tai yra mano bendradarbis ir turiu jį ne kur nors išvežti, o dirbti ir padėti jam“, – tvirtina parlamentaras.

---

 
Faktai
Stacionarinės Minesotos priklausomybės ligų gydymo paslaugos teikiamos Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos filialuose.
 
Praėjusiais metais priklausomybės ligų gydymą pagal Minesotą Lietuvoje gavo 417 pacientų. Sėkmingai gydymą baigė 83 proc. besigydžiusiųjų.  
Minesotos programos paslaugų trukmė – 28 lovadieniai. Šio gydymo metu taikomos medicininės ir psichosocialinės intervencijos, motyvacinis interviu, elgesio terapijos,  apjungiant su „12 žingsnių terapija“.    

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!