- Kodėl Talibanui taip greitai, beveik be jokio pasipriešinimo, pavyko perimti Afganistano kontrolę?
- Tai lėmė kelios priežastys. Pirmiausia, staigus JAV atsitraukimas (net jei apie tai buvo kalbama jau kurį laiką) paliko afganų kariuomenę pažeidžiamą, tuo metu stiprėjant Talibanui. Antra, Afganistano vyriausybė taip ir nesugebėjo įveikti sisteminių problemų: korupcijos, skurdo, užtikrinti saugumo, todėl neturėjo didelės dalies žmonių palaikymo. Trečia, talibai sėkmingai išnaudojo gentines ir kitas skirtis, todėl daugelyje regionų jie perėmė kontrolę neiššaudami nė vieno šūvio – pakakdavo susitarti su vietos lyderiais dėl abipusiai naudingų sąlygų.
 
- Kaip reikėtų vertinti beveik dvidešimt metų trukusią Vakarų sąjungininkų misiją Afganistane? Ar tai fiasko tarptautinėje arenoje? Ar visgi galima įžvelgti ir pozityvių rezultatų?
- Dviprasmiškai. JAV ir jų sąjungininkai pasiekė pagrindinį tikslą ir nukovė Rugsėjo 11-osios teroro aktų organizatorius. Be to, susilpnino tokias teroristines organizacijas kaip „Al-Qaeda“. Galiausiai pasistūmėta į priekį žmogaus teisių srityje, ypač gerinant moterų galimybes įgyti išsilavinimą, dalyvauti visuomenėje veikloje. Tačiau akivaizdu, jog ketinimai sukurti stabilią politinę sistemą nebuvo realizuoti, o visi pasiekimai emociškai nublanks prieš chaotišką pasitraukimo operaciją.
Ilgainiui daug kas priklausys nuo to, kaip valdys Talibanas. Pažadai, jog bus atsižvelgta į moterų teises, nesikėsinama į buvusios valdžios atstovus, jau yra išsakyti, tačiau kyla rimtų abejonių, ar tai bus įgyvendinta praktiškai. Talibanas, švelniai tariant, negarsėja pagarba šiems principams.
 
- Susitarimas dėl Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų išvedimo iš Afganistano pasiektas dar pernai, valdant Donaldui Trumpui. Pajėgų atitraukimas pradėtas prezidento postą jau užimant Joe Bidenui. Ką pajėgų išvedimas iš Afganistano byloja apie Amerikos užsienio politiką? Ar tai reiškia tam tikrus JAV užsienio politikos prioritetų pokyčius?
- Tai rodo, kad Afganistanas tiesiog nebėra prioritetas. Be to, Amerika per pastaruosius kelis dešimtmečius tapo kur kas mažiau priklausoma nuo energetinių žaliavų importo iš Vidurio Rytų. Todėl ilgalaikis pajėgų ir finansų skyrimas Afganistanui nebeteko prasmės, ypač nematant apčiuopiamų rezultatų ir konstatuojant sistemines problemas, tokias kaip korupcija Afganistano vyriausybės lygmenyje. Jungtinės Amerikos Valstijos siekia perorientuoti resursus konkurencijai su Kinija, apimančiai ir prekybinį, ir geopolitinį, ir karinį, ir technologinį dėmenis. Ateityje tokių sprendimų gali būti ir daugiau.
 
- Ar Talibano įsitvirtinimas Afganistane reiškia didesnę tarptautinio terorizmo grėsmę?
- Gali reikšti, jei talibai leis Afganistane nekliudomai veikti įvairioms grupuotėms, nuo „Al-Qaeda“ iki „Islamo valstybės“. Paties Talibano intencijos, anot jų pačių, apsiriboja Afganistanu. Bet priežastis, kodėl Jungtinės Amerikos Valstijos prieš du dešimtmečius pradėjo karinę operaciją, buvo būtent tokia, kad talibų valdoma šalis tapo Osama bin Ladeno ir kitų teroristų prieglobsčiu. Rizika neabejotinai yra, ir ji tik auga, mat Vakarų valstybių galimybės stebėti procesus ir rinkti informaciją Afganistane valdant Talibanui tikrai suprastės.
 
- Kai kurie diplomatai (pavyzdžiui Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis) sakė, kad su Talibanu „reikės kalbėtis“. Ar su Talibanu įmanomas koks nors tarptautinis dialogas?
- Kol kas tai nėra atsakytas klausimas. Net Rusija oficialiai skelbia dar neplanuojanti peržiūrėti Talibano, kaip teroristinės organizacijos, statuso. Vakarų šalys bus dar atsargesnės. Todėl Talibanui teks ne retoriškai, o konkrečiais darbais įrodyti, kad brutalūs žmogaus teisių pažeidimai, nesiskaitymas su žmonių gyvybėmis yra praeitis. Šiokių tokių vilčių teikia faktas, kad patys talibai nori sulaukti tarptautinio pripažinimo.
 
- Kaip pokyčiai Afganistane pakoreguos geopolitinę situaciją Azijoje ir kokią reikšmę tai gali turėti Rusijai ir Kinijai, kurių diplomatai režimui pasiuntė pozityvius signalus?
- Ir Rusijai, ir Kinijai svarbiausia, kad Afganistane situacija būtų stabili, neklestėtų teroristinės grupuotės, nevyktų kiti nekontroliuojami ir pavojingi procesai. Juolab kad Rusija turi saugumo įsipareigojimus kaimyniniam Tadžikistanui, kurio santykiai su Talibanu įtempti. Todėl bandoma siųsti signalus talibams, jog būtina kalbėtis, tikintis, kad įmanomas šioks toks konsensusas. Bet nevertėtų manyti, kad Talibano triumfas kinams ir rusams yra vien teigiamas – dėl to kyla papildomos rizikos.
 
- Kokias pamokas po Afganistano turėtų išmokti Vakarų sąjungininkai? Ar prasmingas toks Vakarų valstybių įsitraukimas į kitų tolimesnių kraštų vidinius konfliktus?
- Ryžtas ateityje įsitraukti į panašius konfliktus bus gerokai mažesnis. Akivaizdu, kad sukurti demokratijos sudėtingomis sąlygomis – dėl nepatogios Afganistano geografijos, religinių ir sociokultūrinių ypatumų, sudėtingų etninių, gentinių skirčių, painios geopolitikos – nepavyko. Vargu, ar galime tikėtis, jog ateityje bus ryžtamasi panašiems veiksmams, nes negatyvių pavyzdžių sąrašas – prisimenant Vietnamą, Iraką ir kitus karus – tik auga.

---

 
Dosjė
Nuo 2016 m. Rytų Europos studijų centro direktorius (prieš tai dirbo šio centro politikos analitiku, taip pat žiniasklaidoje, Užsienio reikalų ministerijoje, vadovavo įvairiems tarptautiniams projektams, rengė akademinius tekstus, buvo kelių monografijų bendraautorius).
2017–2018 m. gavęs Fulbrighto stipendiją, mokėsi Harvardo universitete (JAV).
Dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI).
Asocijuotas ekspertas Harvardo universiteto Daviso Rusijos ir Eurazijos studijų centro Derybų grupėje. Taip pat iki 2021 m. pradžios – Tyrėjas “Foreign Policy Research Institute” analitiniame centre (JAV).
Komentuoja tarptautinės politikos aktualijas Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje, yra parengęs tekstų ar komentarų tokiose žiniasklaidos priemonėse, kaip CNN, BBC, taip pat Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams.
2019, 2020 ir 2021 m. DELFI portalo surengtoje apklausoje pripažintas vienu įtakingiausių Lietuvos visuomenininku.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!