Daug lemia motyvacija
 
Karo medicinos tarnybos karių sveikatos priežiūros sektoriaus viršininkė pulkininkė leitenantė Nijolė Buržinskaitė pastebi, kad karo prievolininkų tinkamumas karo tarnybai neretai priklauso nuo jų motyvacijos.
 
„Savanorių grupės tinkamumas labai aukštas. Prioritetinių savanorių tinkamumas taip pat pakankamai aukštas. Pati prasčiausia grupė – esantys šauktinių sąraše, bet nenorintys atlikti karo tarnybos jaunuoliai. Jų tinkamumas itin žemas, o netinkamumas aukštas“, – pernykštę situaciją komentavo karininkė. 
 
Pasak jos, sveikatos patikra – viena tarnauti vengiančių jaunuolių priemonių. Pavyzdžiui, šie gali neatvykti į patikrinimus arba kitaip vilkinti jų procesą. Tarnybai nemotyvuoti jaunuoliai karo medicinos specialistams skundžiasi įvairiomis bėdomis, tačiau dažnai skundų turinys nesutampa su e.sveikatoje esančiais asmens duomenimis. „Dažniausiai net nurodytų ligų ir tyrimų nėra. Vėliau mūsų ekspertiniai nutarimai skundžiami teismui“, – problemą įvardijo plkt.ltn N.Buržinskaitė.
 
Staiga atsiradusios psichikos ligos
 
Psichikos sutrikimai daugybę metų lieka pagrindine netinkamumo tarnybai priežasčių grupė. Karininkė pastebi, kad net du trečdaliai psichiatrinių diagnozių civilinėse įstaigose šaukiamojo amžiaus jaunuoliams buvo nustatytos pirminio apsilankymo pas gydytoją psichiatrą metu, tiesa, didelė dalis pacientų gydymo netęsė.
 
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas psichikos sveikatos klausimais Edgaras Diržius įsitikinęs, kad daug jaunuolių dėl psichinės sveikatos problemų iš tarnybos atkrenta ir dėl rimtų priežasčių: „Iki dvidešimt ketverių metų manifestuoja septyniasdešimt penki procentai visų psichikos sutrikimų.“ Tiesa, jis pritaria karininkei, jog egzistuoja staiga atsiradusių psichikos ligų diagnozių problema. Galbūt prie jos narpliojimo prisidės šiemet prasidedantis Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamas Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunuolių fizinės ir psichinės sveikatos būklės įvertinimas nuo 2014 metų (šaukimo pradžia). „Bus tiriamas jaunuolių sveikatos būklės kitimas per dešimtį metų. Tyrimu siekiama išsiaiškinti tinkamumo ar netinkamumo karo tarnybai veiksnius“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
 
Psichikos sveikatos reikalavimai karo prievolininkams taip pat galimai kis. Patarėjas sako, jog dvi ministerijos (SAM ir KAM) preliminariai sutarė, kad ateityje tinkamais karo tarnybai bus pripažįstami jaunuoliai, anksčiau sirgę lengva depresija ir ne mažiau kaip pusę metų nesigydę medikamentais. Dabar karo tarnybos negali atlikti jaunuoliai, kurie prieš trumpiau nei penkerius metus sirgo lengva depresija ir jiems buvo skirtas medikamentinis gydymas.
 
Vengia teikti informaciją
 
Plkt. ltn. N.Buržinskaitė pastebi, kad tarnybos galimai vengiantys karo prievolininkai pateikia anksčiau gautus medicininius dokumentus iš psichinės sveikatos paslaugas teikiančių privačių gydymo įstaigų. Šios nenoriai bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerijos atstovais. „Rašome užklausimus (dėl jaunuolio ligos istorijos – red. past.) į privačias gydymo įstaigas. Jos nenoriai teikia informaciją. Sako: kodėl jos turėtų teikti? Esą nėra įgaliotos ir neprivalo to daryti“, – problemą įvardijo karininkė.
 
Ji pastebi, kad visai kitaip jaunuolių sveikatos patikros procesas klostosi, kai šauktiniai yra motyvuoti. Šie neretai stengiasi nuslėpti, kad psichines ligas ar sutrikimus gydosi privačiai.
 
Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovė gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė pastebi, jog privačios medicininės įstaigos yra akredituotos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM. Tad privalo laikytis nustatytų reikalavimų teikti pacientų ligos informaciją. Galimą privatininkų vengimą dalintis reikiamais duomenis išspręsti, anot jos, nėra sunku. „Sodra ar VMI turi gražiai grasinančių frazių. Laiško pabaigoje gauni informaciją, kaip ko nors nedarydamas gali būti nubaustas. Krašto apsaugos ministerija gali padirbėti su tokiomis formuluotėmis ir tikrai niekam nešaus į galvą neteikti kokios nors dokumentacijos“, – sakė asociacijos vadovė. 
 
SSRK Psichikos sveikatos pakomitečio pirmininkas Linas Slušnys mano kitaip. Jis sako, kad tarnybos vengiantys asmenys priemonių pasiekti savo visada atras. „Manau, kad problema nėra susijusi su atsiradusiomis diagnozėmis. Reikia nacionaliniu mastu skatinti pilietiškumą ir pareigos suvokimą. Turi atsirasti didesnis žmonių sąmoningumas“, – sako politikas.
 
Alternatyvi tarnyba
 
„Tarnybą galima atlikti ir be ginklo nešiojimo. Ir nebūtinai susidurti su padidėjusiomis rizikos sąlygomis“, – svarsto SSRK Psichikos sveikatos pakomitečio narys Aurelijus Veryga. Jo nuomone, daliai jaunuolių alternatyvi karo tarnyba padėtų išvengti galimai neigiamai jų sveikatą veiksiančių stresinių sąlygų. Be to, anksčiau psichinės sveikatos problemų turėjusiems jaunuoliams po remisijos galėtų būti atliekama būklės stebėsena.
 
Gydytojas psichiatras Raimundas Alekna palankiai vertina alternatyvios karo tarnybos idėją. Psichologiškai jautresni jaunuoliai prie krašto gynybos galėtų prisidėti kaip gali. „Žinoma, kad ne visi turi eiti šaudyti. Kitose srityse gabūs jaunuoliai taip pat galėtų tarnauti kariuomenėje. Ir net karinių veiksmų atveju jie galėtų būti ne fronto linijoje, bet užnugaryje“, – sako gydytojas psichiatras.
 
L.Slušnys taip pat palankiai vertina alternatyvią karo tarnybą. „Karinėje struktūroje turime tiek darbų, kuriuos galima atlikti be ginklo. Pavyzdžiui, reikia vairuotojų ar aptarnaujančio personalo“, – įsitikinęs parlamentaras. Pasak jo, sudaryta gydytojų konsultacinė taryba galėtų įvertinti asmens būklę tarnybos formai. Tiesa, šios tarnybos formos įdiegimo galimybes lemia ir žmogiškieji ištekliai. Mat, jeigu ištiktų gausybė sveikatos būklės svarstymų, tada reikėtų pasistengti atrasti pakankamai specialistų.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!