Minėtas pataisas inicijavo Teisingumo ministerija, reaguodama į žmogaus teisių ekspertų kritiką dėl nežmoniškų suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygų.
Kaip skelbiama, skirtingos įstatymų projektų nuostatos įsigalios nuo šių metų rugsėjo iki 2017 metų sausio.
 
„Dėl netinkamų kalinimo sąlygų tarptautinės organizacijos reikšdavo priekaištus Lietuvai, todėl, atsižvelgiant į išsakytas pastabas, priimtas sprendimas, kuris leis nuteistiesiems ir sulaikytiesiems galėtų dažniau matytis su artimaisiais, skambinti į namus“, - žurnalistams sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
 
Kaip žinia, prieš kelerius metus kai kurie Bažnyčios patriarchai pasisakė, kad kaliniams, įvykdžiusiems žiaurius nusikaltimus, kalėjimo sąlygos neturėtų būti lengvinamos. Bet Seimo nariai nusprendė kitaip, tiesa, tarp politikų vyko aršios diskusijos šiuo klausimu.
 
„Aš manau, kad mes turime būti humaniški ir tikėtis, kad šitie žmonės sugrįš į gyvenimą, galbūt suvokę nusikaltimus, padarytą blogį. Jau vien tai, kad jei netenka laisvės yra didžiulė bausmė. O tai, kad kunigai sako, jog reikia sugriežtinti, tai kur ta jų katalikiškoji, dieviškoji meilė? Kur tas krikščioniškasis susirūpinimas? Aš nesuvokiu šito požiūrio.
 
Kaip ir politikai, vieni mąsto pažangiai, už žmogaus teises kovoja ir supranta jas, o kiti yra, sakyčiau, labai konservatyvūs: bausti, griežtinti. Čia viskas priklauso nuo mąstymo, nuo žmogaus asmenybės, jo išsilavinimo, jautrumo, išprusimo. Ir be abejo, moralinių principų.
 
Aš atsimenu, dar dirbau Peticijų komisijoje pirmoje kadencijoje, tai man iš viso buvo nesuvokiama, kaip Seimo nariai sakydavo, jog nereikia ilginti pasimatymų, kad reikia atvirkščiai kalinius laikyti griežtoje aplinkoje. Tai yra principinis dalykas. Kai asmeniui, kuriam atimta laisvė, norima dar labiau sugriežtinti ir padaryti sunkesnes gyvenimo sąlygas.
 
Kai atvirkščiai užsienyje yrat tendencija trumpinti nebuvimo laiką kalėjime, turėti geras sąlygas šviestis ir mokytis, netgi baigti mokslus, bendrauti su šventikais“, - sako Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė.
 
Viena minimų pataisų – nuo penkiolikos iki penkių dienų sutrumpinamas terminas, kai suimtieji ir nuteistieji gali būti perkeliami iš tardymo izoliatorių ar kalinimo įstaigų į policijos areštines. Europos Tarybos Komiteto ataskaitoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymima, kad pasitaiko dažni atvejai, kuomet į policijos areštinę asmuo atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą. Dėl šios priežasties areštinėje jis priverstas praleisti penkiolika parų.
 
Tarp pakeitimų minimos ir nuostatos, suteikiančios teisę dažniau paskambinti bei dvigubinančios ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų skaičių. Taip siekiama sudaryti sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis.
 
Tačiau apribojami ir pinigai, už kuriuos nuteistieji per mėnesį galėtų pirktis maisto produktų laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančiose parduotuvėse. Pastaruoju pakeitimu tikimasi sumažinti pataisos įstaigų subkultūros apraiškas.
 
Taip pat numatoma, kad nuteistieji, kuriems sukako aštuoniolika metų, paliekami tęsti bausmės atlikimą nepilnamečių pataisos namuose, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks dvidešimt keturi metai. Šie asmenys iš nepilnamečių pataisos namų galės būti perkelti tik tada, jei pakartotinai pažeis šioje įstaigoje nustatytus režimo reikalavimus arba pačių prašymu.
 
Faktai
Nuteistųjų išlaikymas Lietuvai kainuoja dešimtis milijonų eurų. Dėl prastų įkalinimo sąlygų kaliniai kasmet prisiteisia kompensacijas – 2012-2013 metais teismuose išnagrinėta 800 bylų, iš valstybės prisiteista apie 144 tūkst. eurų.
Lietuvos pataisos įstaigose nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose po 18-20 asmenų. Grūstis lemia dažnus nuteistųjų tarpusavio konfliktus, muštynes, grupuočių susidarymą ir netgi žmogžudystes. Tokios sąlygos ne tik ydingos patiems kaliniams, bet ir pavojingos kalėjimuose dirbančiam personalui.