Grąžina tolesnėms diskusijoms
Driokstelėjo: taip galima apibūdinti reakciją, kurią medikų bendruomenėje sukėlė naujas Vyriausybės nutarimas. Jame numatyti pokyčiai ligoninėms, psichikos sveikatos centrams, tačiau aršiausias diskusijas kelia ambulatorijų likimas. Nuo kitų metų sausio 1 dienos būtų nutrauktas finansavimas, jei pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga savo veiklos adresu sutarties pratęsimo metu neturės 1200 pacientų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, dabar yra 102 tokie savarankiški filialai. Kaimų ambulatorijos nuščiuvusios laukia – nutarimas su vienokiu ar kitokiu turiniu turi būti priimtas iki balandžio mėnesio, kaip ir kiti poįstatyminiai teisės aktai, reikalingi reformos įgyvendinimui.
 
Nutarimo derinimas turėjo baigtis vasario 8-ąją. Tačiau medikų bendruomenė teigia, kad jokio derinimo nebuvo, o apie planuojamus pokyčius sužinojo netikėtai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva patvirtino, kad ministerija planais su šeimos medicinos politikos grupėje dirbančiais socialiniais partneriais nepasidalino, bet jie patys iškėlė šį klausimą. „Per praėjusį ketvirtadienį (vasario 2 d.) vykusį šeimos medicinos politikos grupės posėdį jie (SAM atstovai – aut. past.) sakė pateikti pastabas, dar galima koreguoti, nors projektas jau buvo Vyriausybėje“, – sakė A.Astafjeva ir patvirtino, kad pastabas teiks.
 
Tačiau kilus nemenkam ažiotažui, visus nustebinęs nutarimo projektas grąžintas pakartotiniam aptarimui į komitetą. Ministro patarėjas ir atstovas spaudai Tomas Bagdonas teigė, kad iš reakcijų akivaizdu, jog pasiūlymai „nebuvo pakankamai išdiskutuoti Šeimos medicinos komitete, kuriame ministerijos atstovai tariasi su šeimos medicinos praktikais“. „Todėl ministras nusprendė nutarimo projektą grąžinti pakartotiniam aptarimui į komitetą. Ministras tikisi, kad po detalesnių diskusijų bus rasti sprendimai, kurie užtikrins tiek pacientų, tiek medikų interesus“, – paaiškino T.Bagdonas.
 
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras patikino nutarimo projektą išvydęs tik vasario 7 d. rytą, nors SAM nurodė, kad jis su šia organizacija derinamas. „Aš derinime nedalyvavau. Gal šiame procese dalyvavo kažkas iš valdybos, tarybos narių, rajonų ligoninių vadovų? Šį nutarimą svarstysime antradienį. Jei jis, kaip minėjote, bus grąžintas aptarimui į komitetą, tuomet spėsime pateikti pastabas, – kalbėjo K.Štaras ir spėjo, kad toks sprendimas periferijoje nebus sutiktas palankiai. – Tai palies ir privatų sektorių. Aš tik svarstau, tačiau mažesnes privačias įstaigas tuomet gali nupirkti didesnės. Arba pacientai turės prisirašyti didesnėse poliklinikose.“
 
SAM: kokybiškos paslaugos – neprieinamos
Kodėl pasirinktas 1200 gyventojų rodiklis? Anot SAM, tai optimalus prie vieno šeimos gydytojo prirašytų gyventojų skaičius, atitinkantis dabartinį aptarnaujamų gyventojų apylinkėje vidurkį. Mažesnėse įstaigose dėl lėšų stokos nesuformuojama nuolat veikianti šeimos gydytojo komanda (su socialiniais darbuotojais, kineziterapeutais ir kt.). Mažos PASPĮ šeimos gydytojus samdo 0,25 arba 0,5 etato, tad jiems belieka pilną darbo krūvį susilipdyti keliose įstaigose. Tai nepatogumai visiems: tiek medikams, tiek pacientams.
 
„Nustačius minimalų prisirašiusių prie PASPĮ gyventojų skaičių, būtų optimizuotos šeimos gydytojų apylinkės, sumažinta šeimos medicinos paslaugų teikėjų fragmentacija“, – tikina SAM.
Beje, nutarime kalbama ir apie įstatymo įgyvendinimą, kuomet reikia teikti PAASP paslaugas 24/7, įskaitant ir skubiąją medicinos pagalbą pagal šeimos gydytojo kompetenciją. Dabar tai užtikrinama pagal sutartis su ligoninių skubiosios pagalbos skyriais, nors šios funkcijos jiems perteklinės ir gali pabloginti paslaugų teikimą sudėtingesnės būklės pacientams.
 
Tiesa, viceministrė Danguolė Jankauskienė pažymi, kad sunkiai įgyvendinamą nuostatą 24/7 numatoma keisti į 12/5. „Tačiau tai susiję su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 str. numatyta nuostata, kurios keitimas numatomas Seimo pavasario sesijoje. Todėl Vyriausybės nutarimas negali prieštarauti įstatymui, – teigia viceministrė ir paaiškino, kodėl nutarime matome skaičius 24/7. – Kadangi Vyriausybės nutarimo punktai su šios nuostatos reglamentavimu įsigalios tik kitąmet, iki to laiko tikimės, jei pritars Seimas, įstatymas bus pakeistas. Tuomet PSPC centrai galės dirbti trumpiau, ir savivaldybė turės užtikrinti didesnį kiekį skubios pagalbos BPG kabinetų savo teritorijoje, kad pacientams skubi šeimos medicinos kompetencijos pagalba būtų prieinamesnė, o ligoninės priėmimo skyriai labiau nukrauti. Kur ir kiek tokių kabinetų įsteigti ir kaip bus užtikrinamas pagalbos teikimas spręs savivaldybės.“
 
Mažiukai jungėsi prie didesnių
Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis teigia, jog panašių pasvarstymų dėl minimalaus pacientų skaičiaus būta, bet labiau per kitą prizmę – kad būtų užtikrintos šeimos gydytojo komandos paslaugos. Meras patvirtino, kad dėl mažo prisirašiusiųjų skaičiaus, jai išlaikyti trūksta lėšų. Jis atkreipia dėmesį, kad įstaigą ant vieno šeimos gydytojo išlaikyti vargu ar įmanoma. „O jei ir galima, tai yra neracionalu, nes PSDF pinigai skirti pacientams, tačiau nueina į administravimo išlaidas. Dar buvusio ministro Aurelijaus Verygos laikais buvo nustatyta, kad valdymo sąnaudų dalis ambulatorijoje turėtų neviršyti daugiau kaip 7,2 proc. Tada pamatėme, kad visos mūsų rajono ambulatorijos neatitinka šio kriterijaus, išskyrus Šakių PASPC“, – pasakojo Šakių rajono meras.
 
Dėl tokių problemų Lietuvoje buvo skatinamas mažų ambulatorijų jungimasis prie didesnių PASPC. Įstaigos paprastai visuomet siekia išsaugoti savarankiškumą, todėl į siūlymą jungtis reagavo be džiaugsmo. Taip ir Šakių rajone – dalis prisijungė, o dalis liko veikti savarankiškai. „Pastarieji padarė, kad vyr. gydytojas vadovauja, pavyzdžiui, 0,1 etato... 2021 m. 18 tūkst. eurų nuostolį turėjo Lekėčių ambulatorija, tačiau jie priešinosi centralizacijai. Savivaldybė paprašė pateikti priemonių planą, kaip įstaiga tvarkysis. Jie parašė, o po metų parodė, kad sukaupė 5 tūkst. eurų pelno“, – apie žūtbūtinį įstaigų norą veikti savarankiškai pasakojo E.Pilypaitis. Tačiau jis abejoja, ar toks pelnas tvarus. „Jei mažiname darbuotojų algas, kad išliktume, tampame nepatrauklūs darbdaviai ir bus sunku pritraukti medikus atvykti dirbti“, – sakė Šakių rajono meras ir tvirtino, kad pritaria principui, jog per mažos įstaigos yra neefektyvios. – O konkretų skaičių komentuoti nesiimu, ar tie 1200 pacientų yra išgyvenimo minimumas ar išganinga riba.“
 
Didysis klausimas – dėl filialų

Tačiau dabar panašu, kad teks kabinti spynas ir ant filialų durų. „Jei atvirai, kilo nuostaba pamačius, kas laukia visų smulkiųjų gydymo įstaigų, – pripažino Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva. – Susitikę diskusijoje ministerijos ir ligonių kasų atstovų prašėme plačiau pakomentuoti apie planus. Jie patvirtino, kad jei ministras pasirašys šį įsakymą, sutartis su ambulatorijomis, kurios turi mažiau negu 1200 pacientų, pratęsta nebus, vadinasi, nutraukiamas finansavimas iš ligonių kasų.“

 
Gydytoja pabrėžė, kad jokių minčių apie kooperavimąsi negali būti, nes net jei ir susijungtų kelios mažos gydymo įstaigos, tai būtų ne vienas veiklos adresas, o projekte aiškiai nurodyta, kad vertinamas prisirašiusių pacientų kiekis vienam veiklos adresu.
 

Kiek vėliau viceministrė Danguolė Jankauskienė L.S. komentavo, kad viskas ne visai taip: „1200 minimali ir apytikslė apylinkė, t. y. prirašytų gyventojų skaičius bus taikomas įstaigai ne filialui ar adresui. Bus pereinamasis laikotarpis. Vyriausybės nutarimo projekte siūlomas pereinamas laikotarpis kol kas metai, bet bus galima numatyti ir ilgesnį, kol įstaigos suras bendradarbiavimo būdą. Tai reikalinga paslaugų kokybei užtikrinti ir kad žmonėms jo šeimos gydytojas būtų prieinamas ne tik keletą valandų, bet visą dieną ir jis gautų visas reikalingas paslaugas, o ne tik kai kurias.“

 
Tačiau pačiame nutarimo tekste rašoma apie veiklos adresą. A.Astafjeva teigė, kad diskusijoje, kurioje dalyvavo ir kitos šeimos gydytojams atstovaujančios organizacijos, buvo kalbama kitaip. „Tuomet sakėme, kad šis įsakymas tikrai nepagerins sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo. Kur dėsis pacientai, kai bus pasmerkta užsidaryti dešimtys smulkių ambulatorijų?“ – klausė pašnekovė.
 
Paprašyta pakomentuoti, kas patenka į skaičių 102, kuriuo nusakomos įstaigos su mažiau nei 1200 pacientų, VLK atsakė: „Į skaičių 102 patenka tiek savarankiškai veikiančios įstaigos (pvz., VšĮ Viešvilės,  VšĮ Seredžiaus, VšĮ Kruopių, UAB Sasnavos ambulatorijos, VšĮ Eržvilko PSPC ir kt. ), tiek ir didesnių PASCP struktūriniai filialai (padaliniai) (pvz., UAB „Affidea“, UAB InMedica, UAB Diagnostikos laboratorija).“
 
O Lietuvos pacientų forumo vadovė Ieva Drėgvienė tikino, kad į įsakymą yra neįsigilinusi, nors jos organizacija taip pat paminėta prie tų, su kuria šis svarbus nutarimas derinamas. „Nedalyvavome nei darbo grupėje, nei pateikėme nuomonės šiuo klausimu. Nėra atliktas net poveikio vertinimas“, – nenorėjo plačiau komentuoti I.Drėgvienė ir pridūrė, kad šią sritį liečiantys klausimai jiems neaktualūs: organizacija dirba su retų ligų, vaistų prieinamumo, žalos pacientams klausimais ir pan.
 
O štai Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Jurga Dūdienė teigė, kad įsigaliojus tokiam nekoreguotam įsakymo projektui, ypač keblioje situacijoje atsidurs visi mažų miestelių pacientai, gyvenantys nutolusiuose regionuose. Ten susisiekimas viešuoju transportu yra nemenkas iššūkis, todėl teks ieškotis transporto, kaip nukeliauti iki didesnės gydymo įstaigos.
 

„Šeimos medicinos paslaugas teikiančioje įstaigoje ne tik šeimos gydytojas konsultuoja. Žmonės kreipiasi ir dėl odontologo, bendrosios praktikos slaugytojo teikiamų paslaugų: procedūrų, kraujo tyrimų, žaizdų perrišimų, vakcinacijos. Keliauti į rajoną 25-30 km atstumu dėl kasdienių paslaugų – ne tas pats, kas retą kartą nuvykti konsultacijos pas gydytojus specialistus. Tad net ir tūkstantis pacientų nusipelno turėti galimybę kasdien reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas gauti kuo arčiau namų“, – teigė Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Jurga Dūdienė.

 
A.Astafjeva atkreipė dėmesį, kad išimtis palikta naujai besikuriančioms klinikoms, kurios turės per 3 metus prisirašyti numatytą skaičių pacientų. Tačiau Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga mano, kad šitas rodiklis nėra pagrįstas, nes gydymo įstaiga gali nuspręsti pati, kokiam pacientų kiekiui nori teikti kokybiškas paslaugas. „Turbūt visi suprantame, kad jei bus nutrauktas finansavimas, gydymo įstaiga galės teikti tik mokamas paslaugas arba nutraukti savo veiklą“, – pažymėjo A.Astafjeva. Tačiau SAM atkreipia dėmesį, kad iš PSDF apmokamų paslaugų užsakovas – Vyriausybė, ministerija ir kitos valstybinės institucijos, kurios siekia racionaliai panaudoti PSDF lėšas.
 
Naujienos laukia ir kitų įstaigų
Pagal tą patį nutarimą, stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančios ASPĮ visą parą visomis savaitės dienomis turėtų užtikrinti ne tik stacionarinių paslaugų, bet ir skubiosios pagalbos ir intensyvios priežiūros teikimą (nustatytais atvejais – intensyvios terapijos). Taip pat būtų numatyta, kad klasteriniu principu teikiamos paslaugos turi būti teikiamos tik klasteriniuose centruose. Tai aiškinama atvejais, kuomet uždelsiama kvalifikuota pagalba neturint kompetencijos. Todėl nemokant už paslaugas neliktų pagundos klasterinius ligonius laikyti pas save.
 
Kad ligoninė būtų ekonomiškai efektyvi ir garantuotų saugias bei kokybiškas paslaugas atlikus modeliavimą dabartinėje situacijoje dar prieš reformą, buvo nustatytas minimalus atskirų profilių atvejų skaičius per metus nuo 2025 m.: 600 gimdymų, 1100 chirurginių operacijų ir 1100 pediatrijos atvejų. Reikalavimas dėl reikiamo minimalaus chirurgijos atvejų skaičiaus galėtų būti netaikomas, jei ASPĮ yra reikalinga stacionarinių chirurgijos paslaugų suteikimui per 1 valandą užtikrinti.
 
Teikiant pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas vos įsigaliojus įsakymui turės užtikrinti paslaugų teikimą ne mažiau kaip po 4 valandas kiekvieną darbo dieną ir suminį savaitės darbo valandų skaičių ne mažiau kaip 30 valandų, kai dirbama 5 darbo dienas per savaitę. Nuo kitų metų sausio sutartis su psichikos sveikatos centru bus pratęsta, jei prie jo prirašyta ne mažiau 5000, o 2025 metais – ne mažiau 7000 gyventojų.

---

 
Tarp kitko
Nuostata dėl 1200 pacientų ribos nebūtų taikoma Lietuvos kariuomenės ir laisvės atėmimo vietų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir pirmus trejus metus po PASPĮ įsisteigimo.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!