- Kokie svarbiausi pokyčiai laukia neįgaliųjų?
- Negalios reformos tikslas – pertvarkyti žmonių su negalia socialinės įtraukties sistemą ir aiškiai reglamentuoti jų teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo mechanizmą. Atsisakome diskriminacinių sąvokų ,,neįgalusis“, ,,specialieji poreikiai“ vartojimo, vietoje jų įtvirtintos sąvokos „asmuo su negalia“, „individualūs poreikiai“.
Nustatyta žmonių su negalia teisė į viešosios paskirties informacinės aplinkos prieinamumą, įskaitant internetines paslaugas. Reikės užtikrinti ir būtinas dėl negalios sveikatos priežiūros paslaugas ugdymo ir švietimo įstaigose.
Reorganizavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą, pertvarkius Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą, bus įsteigta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, kuri užtikrins, kad paslaugos žmonėms su negalia būtų teikiamos ar negalia vertinama vieno langelio principu.
Bus įdiegtas pagalbos koordinavimo metodas, kai asmeniui kreipiantis dėl negalios vertinimo, tuo pačiu bus įvertinamas ir pagalbos poreikis bei kartu su asmeniu sudaromas individualus pagalbos planas.
Taip pat tobulinsime negalios nustatymo modelį, mažiau įtakos turės medicininiai kriterijai, bus labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius, daugiau dėmesio teks aplinkos kliūčių, dalyvumo vertinimui.
Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, teikdamos administracines ir viešąsias paslaugas, turės pareigą nediskriminuoti asmenų su negalia. 
 
- Kokios numatomos investicijos?
Šiemet reformai įgyvendinti reikės apie 300 tūkstančių eurų (įstaigų konsolidavimui). Kitąmet pasikeitus lengvojo automobilio įsigijimo ar jo techninio pritaikymo kompensacijos mokėjimui, naujoms negalios reikalų koordinavimo funkcijoms savivaldybėse bei pagalbos koordinavimo mechanizmui užtikrinti reikės 4,8 mln. eurų. Bus taikoma taiklesnė lengvojo automobilio įsigijimo tvarka – atsiras galimybė rinktis lengvojo automobilio išlaidų arba techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją.
Informacinėms sistemoms ir IT infrastruktūros pajėgumams konsoliduoti numatoma 3,5 mln. eurų ES lėšų.
 
- Neįgalieji nerimauja, kad panaikinus Ginčų komisiją, ginčus sprendžiant Administracinių ginčų komisijoje kils problemų dėl sudėtingesnės skundų pateikimų tvarkos, nagrinėjimo terminų...
- Suprantame, kad pokyčiai asmenims su negalia gali kelti tam tikro nerimo, tačiau patikiname, kad skundų pateikimo ir nagrinėjimo dėl negalios nustatymo tvarka, kuri įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., tikrai nebus sudėtingesnė, o skundų nagrinėjimo terminai nepailgės.
Planuodami šiuos pakeitimus, daug diskutavome su žmonėms su negalia atstovaujančiomis organizacijomis ir siekėme, kad skundų nagrinėjimo sistema būtų prieinamesnė ir efektyvesnė.
Būtina paminėti, kad iš esmės šiuo metu asmenų su negalia skundus dėl negalios nustatymo vienais atvejais nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija, kitais – Ginčų komisija, nors pastarosios nagrinėjami skundai (teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčai) nėra specifiški ir nuo kitų Lietuvos administracinių ginčų komisijos nagrinėjamų skundų skiriasi nežymiai. Pagrindinė Ginčų komisijos funkcija – nagrinėti ir spręsti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dėl negalios nustatymo klausimų. Todėl pareiškėjui ne visada aišku, į kurią ginčų nagrinėjimo instituciją kreiptis, norint apskųsti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimą.
Be to, šiuo metu Ginčų komisija veikia tik Vilniuje, o Lietuvos administracinių ginčų komisija turi padalinių tinklą regionuose, todėl skundų padavimas taps labiau prieinamas asmenims su negalia.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros priimti sprendimai bus privalomi ir galės būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Agentūra turės nurodyti, kur jo priimti sprendimai gali būti skundžiami. Taigi asmeniui bus pateikiama visa reikiama informacija. Taip pat, siekiant didinti asmenų su negalią informuotumą, dar šiais metais bus teikiama įvairių informacinių pranešimų tiek dėl negalios nustatymo, tiek skundų pateikimo tvarkos.
 
- Ketinama didinti dirbančiųjų neįgaliųjų procentą. Kokios dabar kliūtys trukdo neįgaliesiems įsidarbinti, kaip planuojama jas eliminuoti?
Pernai dirbo 30,5 proc. darbingo amžiaus negalią turinčių asmenų. Siekiame, kad po dvejų metų dirbtų 39 proc., o 2030 m. – 47 proc. darbingo amžiaus negalia turinčių žmonių.
Dėl to parengėme žmonių su negalia užimtumo reformą. Nuo šių metų sausio įsigaliojo Užimtumo įstatymo, Socialinių įmonių įstatymo pakeitimai. Visos įsidarbinimui reikalingos paslaugos ir priemonės (darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant ir kt.) reglamentuotos Užimtumo įstatyme. Tai asmenims su negalia sukuria vienodas sąlygas dirbti atviroje darbo rinkoje.
Atsisakyta socialinių įmonių su segreguotomis darbo vietomis ir suteiktos platesnės galimybes asmenims su negalia nuspręsti, kur nori dirbti. Nustatytos prevencinės priemonės, kurių dėka asmenys, dėl įvairių aplinkybių įgiję negalią, išliks darbo rinkoje dėl jiems pritaikytų darbo vietų. Šiemet planuojame pradėti pilotinį projektą dėl naujos paslaugos – darbdaviai pritaikytų darbo funkcijas pagal negalią turinčio asmens poreikius. Peržiūrime ir profesinės reabilitacijos modelį, kad jis būtų efektyvesnis ir labiau atitiktų tiek asmenų su negalia, tiek darbo rinkos poreikius.

---

 
Dosjė
1999-2006 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ES projektų koordinavimo skyriaus vyr. specialistė, Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė.
2006-2021 m. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūros Strateginio planavimo grupės vadovė, Socialinės apsaugos infrastruktūros projektų skyriaus vadovė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!