- Nesigailite apsisprendusi žengti į prezidento rinkimus? Nors jums sekasi puikiai – pirmoje kovoje krito diplomatas Vygaudas Ušackas, laukia dar ne viena nuožmi kova...
- Kas būčiau per žmogus, jei nespėjau pradėti, o jau gailėčiausi. Tokį sprendimą priėmiau nelengvai ir ne taip seniai – prieš pusantro mėnesio. Anksčiau rinkimams nesiruošiau ir turėjau priešingą nusistatymą. Manau, kad pastarąjį mėnesį turėjau gana įdomią patirtį - naudingą ir prasmingą.
 
- Turėjote patarėjų, klausėte draugų ar autoritetų kokį sprendimą priimti?
- Buvo daug mane kalbinusių arba raginusių žmonių. Jų gretose yra daug tų, kurie man svarbūs arba autoritetai, kurių nuomonę gerbiu. Galiausiai tariausi su mama. Kadangi jai reikia daug mano dėmesio. Turėjome šeimoje išsiaiškinti, ar, jos nuomone, susitvarkysime. Mama pasakė: „Bandyk, kaip nors susitvarkysime!“
 
- Skundžiamasi nepakankamu sveikatos apsaugos, kuri tiesiogiai paliečia kiekvieną šalies pilietį, finansavimu. Nuogąstaujama: esą tuoj pradės bankrutuoti gydymo įstaigos.
- Dėl mūsų amžinų pastangų turėti mažų mokesčių svajonę ir kartu žadėti žmonėms, kad jie gaus tiek paslaugų, kiek yra įpratęs gauti statistinis europietis, kenčia ne tik sveikatos apsauga, bet ir švietimas, socialinė apsauga, viešasis administravimas... Akivaizdu, kad iš to ir atsiranda frustracijos, kuomet ilgai reikia laukti eilėse ar už paslaugas primokėti iš savo kišenės.
Sveikatos apsaugos sritis labai svarbi, nes bet kokios modernios valstybės du trečdaliai viešųjų išlaidų visą laiką yra socialinė apsauga, sveikata ir švietimas. Kai kur sveikata yra antra, kai kur, kuomet visuomenė šiek tiek jaunesnė, - trečia. Bet ji visada pirmame trejetuke. Viena ranka mažiname mokesčius ir leidžiame padalinti po dešimt eurų milijonui žmonių. O paskui tiems patiems kultūrininkams sakome, kad neturime iš ko jums padidinti atlyginimų daugiau negu dvidešimt eurų.
Niekas nedrįsta ar nenori su žmonėmis rimtai kalbėti apie tai, kokį nemokamą gydymą garantuoja valstybė: kiek, kokių paslaugų ir kiek tam reikia bendrųjų išteklių? Kuo greičiau išeisime iš to absurdiško rato, tuo lengviau galės atsikvėpti visos viešojo sektoriaus sritys.
 
- Ką daryti su algomis nepatenkintais medikais?
- Jei kaip visuomenė manome, kad medikas turi uždirbti du vidutinius darbo užmokesčius, pagal tai turime projektuoti ir viešųjų sveikatos paslaugų išteklius. Jeigu nenorime mokėti tiek daug mokesčių, galbūt žmonės apmokamų paslaugų iš biudžeto turėtų gauti mažiau? Nes bandymas, kad nuo vienų arba nuo kitų nutrauksime, nieko nesprendžia. Kaip ir ekonomikos augimas. Todėl, kad dešimt eurų galime pridėti į kišenę, bet jeigu žiūrėsime į santykinius dydžius, medikų atlyginimas niekaip neartėja nei prie dviejų vidutinių darbo užmokesčių, nei prie pusantro. Pirmiausiai reikia sau užduoti klausimą: kaip turi atrodyti mūsų sveikatos apsauga ir paskui – kiek tai kainuoja bei kas turi už tai sumokėti?
 
- Jums kliūva prieštaringai vertinama gydymo įstaigų pertvarka?
- Dabartiniai valdantieji nori, kad regionai būtų gyvybingi, bet jie niekada tokie nebus, jei ten neturėsime viešųjų paslaugų. Tai yra susiję ir su švietimu. Jei bandome gyventojus skatinti persikelti ne į didžiuosius miestus, jauna šeima pagalvos, ar ten yra mano vaikui mokykla, darželis, ar yra protingu atstumu sveikatos priežiūros įstaiga ir taip toliau.
Mums reikia aiškintis, koks pasiekiamumas yra optimalus, atsižvelgiant į mūsų dabartinį gyventojų skaičių. Vėlgi – valdžia nori, kad provincijoje gyventų daugiau žmonių, o kita ranka daro viską, kad tiems žmonėms nebūtų dėl ko ten gyventi. Pirmiausia turime išeiti iš to kvailo užburto rato. Taip ir reikia vertinti: kur, kokiu atstumu, kokios paslaugos žmonėms turi būti pasiekiamos? Kiek tai kainuoja? Jei sutariame, kad tokios paslaugos turi būti pasiekiamos tokiomis sąlygomis ir už jas sumokame mokesčių mokėtojų pinigais, vadinasi, jų turi būti pakankamai šiam tikslui pasiekti.
 
- Kaip kovoti su korupcija medicinoje?
- Jei gerbtume medikų darbą, kaip jis gerbiamas Vakarų šalyse, užuot kalbėję, galime ar ne pakelti medikams atlyginimą bent penkiais šešiais procentais, o rezidentams iš viso nieko, – ši problema „numirtų“ savaime. Visos kitos priemonės – lipdukai ant gydytojų kabineto durų, mano supratimu, šiek tiek žemina žmones, kurie nieko bendro neturi su korupcija. Bandymas ieškoti kokių nors administracinių priemonių, numatyti baudas tėra oro virpinimas, nes pagrindinė problema yra ta, kad už darbą normaliai neatlyginama. Tada medikai turi dirbti per milijoną darbų. Net ir pakėlus atlyginimus įvairiose srityse nesąžiningų žmonių vis tiek bus.
 
- Smalsu: profilaktiškai tikrinatės sveikatą?
- Taip. Esu vidutinio amžiaus moteris ir žinau, nuo ko reikia pasitikrinti profilaktiškai. Dabar minėjome progą – metastazavusio krūties vėžio, - kuomet skaudu ir sunku žiūrėti į tokias situacijas. Bent jau dalies nelaimių tikrai būtų galima išvengti, jeigu žmonės truputėlį labiau mylėtų save.
 
- Ar savo kailiu patyrėte eiles viešosiose įstaigose?
-Taip, bet man tokių paslaugų reikia ne tiek ir daug, kad sukeltų didelį mano susirūpinimą. Bet kad žmonės eilėse rutiniškai laukia tų paslaugų, kurių jiems reikėtų dabar, o ne po dviejų mėnesių, - puikiai suprantu.
 
- Ko bijote labiausiai artėjant rinkimų maratonui?
- Nežinau, ar bijau. Būtų apmaudžiausia, jei diskusijos, debatai bus nukreipti ne į tikras problemas, dėl kurių žmonėms skauda ir kurias reikia bandyti spręsti, o į asmenines ypatybes ir savybes. Bet kaip sakoma: bijai vilko, neik į mišką. Negaliu pasakyti, kad mane tai labai nustebintų, bet manau, kad visiems būtų naudingiau, jei kalbėtume apie reikalus, o ne apie save.

---

 
Dosjė
1992 m. įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą.
1996 m. įgijo verslo administravimo bakalauro diplomą.
1998 m. baigė finansų magistro studijas.
1997–1998 m. Finansų ministerijoje Fiskalinės politikos departamento Mokesčių skyriaus vyr. ekonomistė, 1998–2001 m. Mokesčių departamento Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja, 2002–2004 m. Mokesčių departamento direktorė.
2004–2009 m. Finansų ministerijos sekretorė, 2009 m. viceministrė.
2009–2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje – finansų ministrė.
2013–2016 m. VU dėstytoja, 2014–2016 m. VU Tarybos pirmininkė.
2013–2016 m. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Nuo 2016 m. Seimo narė.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!