Reikia aukso vidurio

Vilniaus Šeškinės poliklinikos vadovas habil. dr. Jonas Kairys (nuotr.) mano, kad spręsti susiklosčiusią situaciją galima tik ieškant abiem pusėms tinkamo varianto. „Labai sunku atsakyti, koks yra pataisų tikslas. Ar tai - apsauga, kad žmonės iš anksto mokėtų įmokas? Žinoma, yra tokių, kurie šia galimybe naudojasi. Tai, kad žmonės, sumokėję vienkartinę įmoką, reikalauja viso spektro nemokamų paslaugų, nėra teisinga valstybės ir kitų apdraustųjų atžvilgiu. Tačiau penkerių metų laikotarpis nėra tinkamas, jis - per ilgas. Turi būti rastas aukso vidurys“, – kalba J.Kairys.
Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai yra nuolatos priversti mokėti PSD įmokas, jų įsiskolinimus fiksuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Už pradelstus mokėjimus gyventojams yra numatytos baudos. Išvykę ir tai deklaravę Lietuvos gyventojai, į draudžiamųjų sąrašą nepatenka ir už gydymą yra priversti sumokėti patys. Jie nemokamai gydytis gali tose šalyse, kur moka mokesčius ir yra apdrausti. Tačiau tie emigrantai, kurie nedeklaruoja išvykimo, formaliai yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir įmokas mokėti privalo. Nesusipratimas atsiranda tada, kai to nedarę gyventojai padengia vieno mėnesio įmoką – 27 eurus ir tampa visateisiai sveikatos draudimo dalyviai.
 

Siūlymas - negalutinis

Nors svarstomi pakeitimai jau spėjo sukelti nemažai diskusijų, galutinis sprendimas dar gali keistis. „Penkerių metų laikotarpis yra viso labo siūlymas. Komitete dar šiuo klausimu diskutuosime. Mano nuomone, šis laikotarpis yra per ilgas. Svarbiausia, noriu akcentuoti, kad siūlymas negalioja išvykimą deklaravusiems lietuviams, nes grįžę gyventi į Lietuvą, jie sumoka PSD įmoką ir sveikatos draudimas ima galioti,“ – ramina Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Juras Požėla (nuotr.).
Parlamentaro teigimu, įstatymo pataisos - ne tik auklėjamoji priemonė gyventojams, bet ir būdas padidinti fondo iždą. „Turime suprasti, kad mūsų visų pareiga yra mokėti įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Deja, jo lėšos nėra labai didelės ir mums nuolat reikia galvoti, kaip jas padidinti. Pakeitimų tikslas yra paskatinti gyventojus, kurie turi savarankiškai mokėti įmokas, tą daryti aktyviau ir sąžiningiau. Visada patariu laikinai išvykstantiems žmonėms sumokėti šį simbolinį mokestį. Iš tikrųjų, net kraujo tyrimas kainuoja daugiau nei ši įmoka,“ – kalba Juras Požėla.
 
Duomenų nėra
Duomenų, kaip dažnai susiduriama su tokia situacija, aptikti sudėtinga. Jokios oficialios statistikos nėra. Tokios informacijos negalėjo pateikti ir sostinės Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas, kurio teigimu, tokie pacientai nėra atskirai registruojami ir duomenų, kiek laiko žmogus yra apsidraudęs, sveikatos įstaiga neturi. Seimo nario J.Požėlos manymu, tai - reti atvejai. „Skaičiai yra pateikiami įvairūs. Mano manymu, tikrai nėra labai plataus masto piktnaudžiavimas. Aš esu tos nuomonės, kad Lietuvos piliečiai turi gauti šias paslaugas, nesvarbu ar jis gyvena Lietuvoje ar užsienyje. Negalime žmogaus negydyti tik todėl, kad jis yra emigrantas. Aišku, nesmagu, kai žmonės grįžta tik gauti brangiai kainuojantį gydymą ir vėl išvyksta, bet manau, kad tai - tik pavieniai atvejai,“ – paaiškina J.Požėla.
Nors mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinta gyventojų prievolė mokėti mokesčius, Lietuvos sveikatos draudimo modelis grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais. Tačiau ne visi gyventojai yra tokie solidarūs ir atsakingi. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, nedraustųjų asmenų skaičius siekia 261 793. Tai sudaro apie 8 procentus nuo visų draudžiamųjų asmenų. Būtent toks asmenų skaičius nevykdo teisės aktuose jiems nustatytos prievolės, o įmokų išieškojimas ne visada efektyvus.
 
Atgaline data negalios
Jei Seimo Sveikatos reikalų komiteto teikiamos pataisos bus priimtos, nauja tvarka įsigalios tik kitais metais. „Šios pataisos negalioja atgaline data. Tai reiškia, kad tik nuo įstatymo įsigaliojimo datos, jei žmogus nemokėtų PSD įmokų, jis būtų priverstas padengti susidariusį trūkumą,“ – paaiškina Seimo narys Juras Požėla.
Politikai tikisi, kad žmonės atsakingai mokės sveikatos draudimą, nes priešingu atveju, vietoj pageidaujamo gydymo, jų visų pirma lauks sąskaita. Nemokamai bus suteikta tik pirmosios būtinybės pagalba, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Konstitucija.
 
Tarp kitko
Galimybė dalyvauti sveikatos draudime sumokant tik vieno mėnesio įmoką atsirado tada, kai prieš dvejus metus Konstitucinis Teismas panaikino iki tol galiojusią tvarką. Priimtas sprendimas, kad Sveikatos draudimo įstatymo dalis, nustatanti, kad kai kurių asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja tik kitą mėnesį po tos dienos, kai tris mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos Privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jie patys jas mokėjo, arba tik nuo tos dienos, kai šie asmenys sumokėjo trijų minimalių mėnesio algų dydžio įmoką, prieštarauja Konstitucijai. Sprendime skelbiama: sveikatos draudimas turėtų įsigalioti visiems vienodai – iš karto pradėjus mokėti PSD įmokas.
 
Komentaras
Gintarė Daukšaitė – Pisarevičienė, gyvena Norvegijoje su vyru ir sūnumi:

- Gyvenu Norvegijoje, čia pas medikus lankiausi nėštumo metu, dabar ir vaikas. Besilaukiančiai moteriai ir jos vaikui sveikatos paslaugos yra nemokamos. Įprastai, paslaugos yra brangios, tačiau didelę dalį dengia valstybė. Mano nuomonė dėl svarstomų pakeitimų – neigiama. Aš grįžusi ir taip moku už visas man ir vaikui teikiamas medicinines paslaugas. Manau, kad „į minusą“ medicinos sistema neina. Dažniausiai kreipiuosi į privačius gydytojus, nes greičiau galima gauti vadinamąjį taloną, pageidaujamą laiką ir visai kitokį specialistų požiūrį.