Faktas
Vasario 4 d. SAM paskelbė nacionaliniu lygiu pradedanti vykdyti COVID-19 genomo sekoskaitos procesą:
Organizuoti ir koordinuoti procesą pavesta NVSPL, kuri turės užtikrinti, kad per savaitę būtų ištirta 1 proc. teigiamų atvejų (bet ne mažiau nei 200).
Tyrimus atliks Santaros klinikos (įsipareigoja atlikti 384 tyrimus per savaitę), Kauno klinikos (16, nuo vasario 8 d. – 96 tyrimai per savaitę), Vilniaus universitetas (24 tyrimai per 2 savaites), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (nuo kovo 1 d. 24 tyrimai per 2 savaites).
Prie projekto planuoja jungtis ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
Tyrimai bus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

---

 
Tyrimų Lietuvoje dar teks palaukti
Kaip informavo SAM, organizuoti ir koordinuoti sekoskaitą pavesta Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL). Tyrimus atliks keturios reikalingą įrangą turinčios gydymo ir aukštojo mokslo įstaigos. Kiek kainuos tyrimai neskelbiama, tačiau teigiama, kad jie bus finansuojami iš valstybės biudžeto. Taip pat numatoma pasinaudoti Europos ligų ir prevencijos kontrolės centro (ECDC) pagalba.
 
Nors tyrimus atliksiančios įstaigos nurodė konkrečius kiekybinius vienos ar dviejų savaičių įsipareigojimus, tyrimų pradžios jose dar teks palaukti. Kaip L. S. nurodė NVSPL, šiuo metu įstaigos vertina savo galimybes, derinami logistikos, teisiniai, organizaciniai klausimai. Todėl dar kurį laiką kiekvieną savaitę mėginiai bus siunčiami į ECDC (apie 190 mėginių numatyta išsiųsti vasario 9 d.).
 
NVSPL teigimu, per savaitę planuojama ištirti bent 200 mėginių – daugiau nei 1,3 proc. praėjusių metų mėnesinio vidurkio. Tyrimai bus vykdomi reprezentatyvios populiacijos atrankos būdu, mėginius parenkant iš skirtingų šalies regionų, taip pat vykdant tikslinę atranką. Dar sausio 29 d. BNS pranešė, kad mėginiai bus renkami atsitiktine tvarka, bent po 2 iš kiekvienos apskrities, o likusi jų dalis – pagal naujų atvejų išsidėstymą apskrityse. Kada bus žinomi pirmieji sekoskaitos tyrimų rezultatai ir kaip dažnai jie bus skelbiami, NVSPL neatsakė.
 
Daugiau klausimų dėl tikslinės atrankos
Sausį paskelbtame Europos Komisijos komunikate valstybės narės paragintos sekoskaitą atlikti ne mažiau kaip su 5 proc., o geriausia – su 10 proc. teigiamų rezultatų. Daugelis valstybių tiria mažiau nei 1 proc. mėginių arba visai nevykdo tokių tyrimų. Vis dėlto L. S. kalbinti pašnekovai sako, jog 1 proc. imtis tyrimo pradžiai yra pakankama, o vėliau tiriamų mėginių skaičius galėtų augti.
 
„Statistika visada yra patikimesnė, kai mes turime didesnę imtį, bet, kaip atspirties taškas, 1 proc. yra pakankamas“, – mano LSMU doktorantas Lukas Žemaitis, dalyvavęs kauniečių mokslininkų anksčiau vykdytuose mažesnės apimties sekoskaitos tyrimuose
Vilniaus universiteto mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė teigia, kad didesnės apimties sekoskaitos tyrimus sau gali leisti vykdyti šalys, turinčios daugiau pajėgumų ir geriau išvystytą infrastruktūrą – tokios, kaip Jungtinė Karalystė arba Danija.
 
Pašnekovai priekaištų neturėjo ir Lietuvoje numatomo vykdyti tyrimo metodikai. Tiesa, jei dėl reprezentatyvios populiacijos atrankos klausimų nekyla, daugiau diskusijų gali pareikalauti tikslinės atrankos kriterijų nustatymas. L.Žemaitis išskyrė tokius kriterijus, kaip ligos sudėtingumas, sergamumas lėtinėmis ligomis, galimas pasiskiepijusių asmenų ar gyvūnų užsikrėtimas, su kelionėmis susiję atvejai. 
 
Kaip jau minėta, kol Lietuvos įstaigos ruošiasi sekoskaitai, mėginiai dar kurį laiką bus siunčiami į ECDC referentinę laboratoriją. L.Žemaitis sako, kad toks mėginių judėjimas turi pliusų ir minusų. Viena vertus, į užsienį iškart siunčiama viena mėginių siuntą, kai Lietuvoje juos reikės paskirstyti tarp keturių skirtingais pajėgumais disponuojančių įstaigų.
 
„Kas yra gerai Lietuvoje, mes čia galime išlošti greičio ir turėti maksimaliai šviežius duomenis. Kai mėginiai yra siunčiami į užsienį, referentinė laboratorija per savaitę rezultatų nepateiks. Lietuvoje mes gautume rezultatus greitai – ne kas buvo prieš pusę mėnesio ar mėnesį, bet kas nutiko pastarosiomis savaitėmis“, – teigia LSMU doktorantas.
 
Kad mėginių siuntimas į užsienio institucijas užima laiko, sutiko ir E. Sužiedėlienė. Tačiau, profesorės teigimu, pats sekoskaitos procesas yra greitas ir logistika jo neapsunkina: „Informacinę analizę galima atlikti bet kurioje pasaulio vietoje, ją gali atlikti bet koks bioinformatikas“. 
Pašnekovų teigimu, referentinės laboratorijos pagalba bus reikalinga norint ištirti papildomą kiekį mėginių. 
 
Sprendimų priėmimas užtruko
Apie būtinybę sekoskaitos tyrimus atlikti nacionaliniu mastu ir taip nustatyti šalyje paplitusias viruso atmainas sveikatos ekspertai kalbėjo jau kurį laiką, tačiau sprendimų priėmimas užtruko. Pasak E. Sužiedėlienės, šis klausimas ne kartą keltas prezidento suburtoje Sveikatos ekspertų taryboje. Apie tyrimų perspektyvas diskutuota ir Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryboje prie Vyriausybės.
 
E.Sužiedėlienė mano, kad pagrindinė priežastis, dėl ko užsitęsė su sekoskaita susijusių sprendimų priėmimas – permainos valdžioje bei netrukus įsisiūbavusi pandemija, kuomet pagrindiniu prioritetu tapo susidariusios pandeminės situacijos suvaldymas.
Vyriausybė šalies mastu organizuoti ir koordinuoti sekoskaitą SAM pavedė sausio 29 d. – kitą dieną po to, kai Vyriausybė ir prie jos veikianti Ekspertų taryba buvo informuotos apie Lietuvoje nustatytą pirmąją sparčiau plintančią „britiškąją“ viruso atmainą.
 
Iki šiol du nedideli COVID-19 genomo sekoskaitos tyrimai Lietuvoje buvo atlikti Vilniaus ir Kauno mokslininkų iniciatyva. Tačiau mokslininkai pabrėžė, jog tokie pavieniai tyrimai yra nepakankami. Jų metu „britiškoji“ viruso atmaina nebuvo nustatyta.

---

 
Komentaras
Premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė:

- Prieš priimant sprendimus reikėjo laiko diskusijoms. Jos vyko ne tik su Ekspertų taryba, bet ir su mokslo, klinikų, atliekančių sekvenavimą, atstovais. Buvo ieškoma optimalių sprendimų – ar tai daryti kaip mokslinį pilotinį tyrimą, ar kaip išplėstinę viruso diagnostiką. Dėl to, ieškant greičiausio sprendimo, buvo konsultuotasi ir su Lietuvos bioetikos komitetu. Buvo svarbu paskaičiuoti ir kiek lėšų tam reikėtų, nes sekvenavimo kainos svyruoja priklausomai nuo daugelio veiksnių – įrangos, reagentų, darbo jėgos.
Žinia (apie „britiškąją“ mutaciją Lietuvoje – red. past.) paspartino skubiau priimti optimalų sprendimą. Tačiau pagrindinis veiksnys buvo siekis surasti geriausią viruso mutacijų nustatymo variantą, o tai sutapo ir su mutacijos Lietuvoje patvirtinimu. Diskusijos dėl šios srities mokslinių tyrimų plėtros vyks ir toliau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!